Svarbu
Registracija
Jungtys, ieškojimai, dialogas, kolekcionavimas – paskutinė galimybė pamatyti dvi apie tai pasakojančias parodas
lnm.lt, 2023 10 24
Kazys Varnelis ne vienam asocijuojasi tik su optiniu menu, tačiau jis menininko kūrybiniame gyvenime atsirado ne iškart. Kartu šis menininkas buvo ir aistringas kolekcininkas, ir kolekcionuojamas pats – ne vienas jo darbas priklauso garsiems Lietuvos (ir ne tik) kolekcininkams. Tad neatsitiktinai „ArtVilnius’23“ mugės metu į VIP kolekcininkų programą įėjo ir apsilankymas Kazio Varnelio namuose-muziejuje. O Istorijų namuose vis dar veikiančioje tarptautinėje parodoje „IMAGINE!“ galima pamatyti Monikos Žaltauskaitės-Grašienės meno kūrinį. Šios menininkės objektas „Mėnulio jūra“ pripažintas geriausia „ArtVilnius’23“ instaliacija.
lnm.lt
Dvi Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniuose vykstančios parodos skaičiuoja paskutines dienas ir kviečia suskubti tuos, kurie jose dar neapsilankė.
Rekordinės kelionės per Atlantą simbolis perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui
lnm.lt, 2023 10 24
Spalio 13 d. žymus keliautojas Aurimas Valujavičius Lietuvos nacionaliniam muziejui perdavė irklą, naudotą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-osioms metinėms atminti skirtoje kelionėje per Atlantą. Lietuvos nacionalinio muziejaus istorijos rinkiniai pasipildė vertingu eksponatu, kurį ateityje planuojama pristatyti ir visuomenei.
lnm.lt
Aurimo Valujavičiaus kelionė nuo Europos krantų iki Šiaurės Amerikos žemyno prasidėjo 2022 m. gruodžio 26 d. Į atvirą vandenyną kaunietis išplaukė po ilgiau nei dvejus metus trukusio pasiruošimo šiam istoriniam žygiui. A.Valujavičius vienviete irkline valtimi Atlanto vandenyną perplaukė per 120 dienų 14 valandų 48 minutes – buvo užfiksuotas Lietuvos rekordas. Tai įgyvendinęs keliautojas tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju tai padariusiu žmogumi pasaulyje.
Paroda „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“
lnm.lt, 2023 10 24
2023 metų lapkričio 22 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus Istorijų namuose pristatys visuomenei išskirtinę parodą, skirtą Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų.
lnm.lt
Lankytojai turės galimybę susipažinti su pagrindinėmis migracijos bangomis ir jų kryptimis, priežastimis bei pasekmėmis, iškilių asmenybių, savo gyvenimu ir veikla palikusių ženklų pėdsaką pasauliniame kontekste, istorijomis. Parodos scenografija leis patirti skirtingus migracijos bangų laikotarpius ir jų erdvę, stebins į migracijos kasdienybės siužetus įkomponuotomis unikaliomis istorijomis.
A. Anušauskas: susirinkusieji į plk. J. Vitkaus- Kazimieraičio laidotuves liudija mūsų patriotizmo tvirtumą
kam.lt, 2023 10 23
Lietuva spalio 21 d. palaidojo partizaninio pasipriešinimo sistemos kūrėją, kovotoją už Lietuvos laisvę pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Šio garbaus partizano gyvenimas ir kova prieš 77 metus nutrūko Dzūkijos miškuose, kur jį pakirto priešo kulka.
kam.lt
„Šiandien mūsų valstybės istorijoje yra dar viena teisingumo diena. Teisingumo, kurio meldė pats Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Mums šiandien didelė garbė oriai palydėti į amžinojo poilsio vietą aukščiausio rango Lietuvos karininką, pasipriešinimo Pietų Lietuvoje kovų pradininką, partizanų vadą, didvyrį Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Nors čia teisingumas laimėjo, deja, mes vis dar meldžiame ir uoliai siekiame jo šiandieninėje Ukrainoje ir kitur, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. – Partizanų kova primena, kokia didžiulė yra mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės kaina, taip pat įkvepia nepasiduoti, susitelkti, nebijoti už save didesnių ir tikėti kova už laisvę ir visas svarbiausias žmogiškąsias vertybes“.
Provokacija, Brazausko manevras ir net plojimų konkursas – dvi Sąjūdžio suvažiavimo dienos, žymėjusios naują politinį etapą
lrt.lt, 2023 10 23
Simpatijų ir tautinės euforijos festivalis. Taip būtų galima pavadinti prieš 35-erius metus Vilniuje prasidėjusį ir dvi dienas užsitęsusį suvažiavimą Vilniaus sporto rūmuose. 1988 m. spalio 22–23 dieną vykęs Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas pratęsė vasarą prasidėjusio Atgimimo mitingų euforiją bei žymėjo politinės kovos pradžią Lietuvoje, kuri simboliškai baigėsi 1990 m. kovo 11 dieną.
lrt.lt
LRT archyvai kviečia prisiminti tos dienos įvykius, įamžintus televizijos kamerų.
„Blue/Yellow“ pristato naują paramos projektą, sieks surinkti 10 mln. eurų
lrt.lt, 2023 10 19
„Blue/Yellow“ ketvirtadienį pranešė sukūrusi naują skaitmeninį įrankį paramos ukrainiečiams rinkimui ir sieks surinkti 10 mln. eurų.
lrt.lt
Kaip skelbia organizacija, projektas „Digital UA Soldiers“ leis kiekvienam Ukrainos rėmėjui Lietuvoje ir pasaulyje turėti savo vardinį skaitmeninį karį projekto platformoje internete. Visos surinktos lėšos virs realia parama Ukrainai – dronais, optika, naktinio matymo prietaisais, automobiliais ir kita pagalba.
91-ąjį gimtadienį švenčiantis Landsbergis politikams linki nesiginčyti: „Esat tikri, kad rytoj neatskris Putino dronai?“
lrt.lt, 2023 10 19
Trečiadienį 91-ąjį gimtadienį švenčia Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, pernai Seimo pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės vadovu.
lrt.lt
Bendražygiai profesorių sveikino dainomis, dainas traukė ir pas sukaktuvininkas.
V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo
voruta.lt, 2023 10 17
Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras.
voruta.lt
Valdovų rūmų muziejus, norėdamas priminti istorinius įvykius, kviečia į naują parodą „Tarp būties ir atminties. Vilniaus pilių vaizdai“. Muziejaus vadovas ir šios parodos idėjos autorius dr. Vydas Dolinskas pristatė pagrindinę jos mintį: „Norėjome surinkti ir parodyti originalius Vilniaus pilių atvaizdus, žemėlapius bei kitą istorinę medžiagą. Atėjo laikas. Ypač, jei dar yra abejojančiųjų, ar užteko ikonografijos atkuriant Valdovų rūmus. Kai kurių originalių vaizdų, kurie buvo labai reikšmingi atkuriant rūmus, Vilnius nematė 200 metų. Kaip Martyno Knakfuso (Marcin Knackfus, Knackfuss) darbas, jau XIX a. pradžioje iškeliavęs į Čartoriskių šeimos fondą. Jį nedaug kas matė, nors tai yra vienas svarbiausių ir tiksliausių šaltinių, naudotų atkuriant Valdovų rūmų fasadą.“