Vilniaus arkivyskupo pamokslas Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

voruta.lt 2015-02-16

 

Šiandien, kai susirinkome švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir melstis už Tėvynės laisvę, pirmasis skaitinys atkreipia mūsų dėmesį į tarpusavio santykių svarbą, į pirmųjų brolių – Kaino ir Abelio – nesugebėjimą taikiai sugyventi.

Girdėjome, kaip Dievas perspėja Kainą, kad nuodėmė tyko prie jo durų kaip žvėris, kurį būtina sutramdyti, kad neatsitiktų kas bloga. Gebėjimas sugyventi yra bendruomeninių santykių, kurie per amžius nesikeičia, šerdis.

Popiežius Pranciškus yra sakęs: „Godumas, netolerancija, valdžios troškimas – šie motyvai kursto apsisprendimą kariauti, juos pateisina tam tikra ideologija; tačiau iš pradžių atsiranda iškreiptas troškimas, impulsas. Ideologija yra pateikiama kaip pateisinimas, o kai ideologijos nėra, tuomet aidi Kaino atsakymas: „Argi man rūpi mano brolis?“ Pasak popiežiaus, tie, kurie kursto karą, niekam nežiūri į akis: nei senoliams, nei vaikams, nei mamoms ar tėčiams… Tarsi sakytų: „Argi man tai rūpi?“

Prisimindamas visų karų aukas, popiežius Pranciškus klausia, kodėl daugelio žmonių gyvenimas buvo nutrauktas, ir atsako: „Nes žmonija pasakė: „Argi man tai rūpi? [...] Išmintingųjų užduotis yra pripažinti klaidas, jausti skausmą, atgailauti, prašyti atleidimo ir verkti.“

Mes jaučiame iš išorės kylančius pavojus laisvei – neramina tarptautiniai konfliktai, karai, ir dėl to turime budėti. Tačiau didžiausią pavojų mūsų laisvei kelia ne išorinė grėsmė, o vidinės laisvės praradimas. Be laisvo žmogaus nėra laisvos, nepriklausomos valstybės! Atkreipkime dėmesį į Lietuvos himno žodžius, nes jie nurodo, ko reikia, kad užtikrintume brangia kaina įgytą laisvę: „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės.“ Lietuvai reikia brandžių ir dorų piliečių. Skirkime laiko ir išteklių dorybėms ugdyti, nes doras pilietis užtikrina visuomenės laisvę.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis: pasaulis yra naujo išmėginimo akivaizdoje

Vytautas Landsbergisdelfi.lt 2015-02-16

Pasaulis yra naujo išmėginimo akivaizdoje, kol Ukraina ginasi nuo Kremliaus vykdomo karo, sako Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras, pirmas šalies faktinis vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.

Pirmadienį minint Valstybės atkūrimo dieną renginyje prie Signatarų namų Vilniuje V.Landsbergis taip pat ragino per artėjančius savivaldos rinkimus balsuoti už europietiškus politikus, o ne Rusijos rėmėjus.

„Dabar vėl atėjo lemties metas - koks toliau bus pasaulis, jei nori pratempti ilgiau nei iki pirmadienio. Nepratemps, jei remsis neapykanta. Arba žmoniškumas, arba nežmoniškumas. Apsidairykime aplink save ir savyje, nes visi esame naujo pasaulinio išmėginimo dalyviai. Tegu Lietuva dar sykį atlieka savo pareigą“, - kalbėjo V.Landsbergis.

Jis atkreipė dėmesį į aršią Rusijos politiką ir, pasauliui išgyvenant naują išmėginimą, Lietuvą ragino dar kartą atlikti savo pareigą.

„Ateina aršiai revanšistinė šalis, svajojanti apie buvusias kolonijas, net „pribaltus". Ji nuosekliai, ideologiškai, priešiškumo jausmais atsiskyrė, separavosi nuo Europos, nuėjo į meškų kampą ir siekia primesti likusiam pasauliui savo džiunglių įstatymus. Štai bent du iš jų - numeris pirmas: ką primušė, tas ir kaltas. Numeris antras: jeigu aš ką nors užpuolu ir mušu, tai tam užpultajam neleistina gintis, ir šiukštu neleista jam padėti nuo manęs gintis. Šalin, supuvę Vakarai! Boko Haram! Tie Vakarai, regis, dar nesuprato, kad meškų įstatymai jau viršesni už žmonių, net Jungtinių Tautų įstatymas. „Zakon - taiga, sudja - medved" - tai Sibiro katorgininkų išmintis. Be abejo, ji žinoma, priimtina ir buvusiems katorgos prižiūrėtojams", - iš Signatarų namų balkono Pilies gatvėje susirinkusiems kalbėjo jis.

Skaityti daugiau...

ES pagaliau pripažino: Rytų Ukrainoje veikia Rusijos kariuomenė

alfa.lt 2015-02-17

Europos Sąjungos (ES) pirmadienį paskelbtame Rusijos ir Rytų Ukrainos separatistų pareigūnų „juodajame sąraše“ – netikėtumas. „EU Observer“ atkreipė dėmesį, kad oficialiame ES dokumente pirmą kartą nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios buvo atvirai pripažinta, kad Rytų Ukrainoje veikia Rusijos kariniai daliniai.

ES Oficialiajame leidinyje vasario 16 dieną nurodyta, kad Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas, kaip ir pirmasis gynybos ministro pavaduotojas Arkadijus Bachinas, įtraukiami į sankcijų sąrašą, nes „dalyvauja remiant Rusijos karių dislokavimą Ukrainoje“. Generolas leitenantas Andrejus Kartapolovas, Rusijos Generalinio štabo viršininko pavaduotojas, kaltinamas „dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant Rusijos pajėgų karinę kampaniją Ukrainoje“.

Dokumentą pasirašė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai Federica Mogherini. Anksčiau tokiu lygmeniu buvo pripažintas tik Rusijos kariuomenės dalyvavimas okupuojant ir aneksuojant Ukrainai priklausantį Krymą.

Skaityti daugiau...

V. Matulevičius. Hanibalas prie vartų. Ar bus uždrausta Darbo partija?

Vytautas Antanas Matulevičiusdelfi.lt 2015-02-17

Sutinku su tais, kurie tvirtina, kad nė viena politinė partija nėra šventa. Taip pat pripažįstu, kad jeigu man tektų įvardinti, kokios pakraipos politikai niekuomet neturėjo reikalų su teisėsauga, turėčiau ilgai galvoti.

Tačiau tikrai nemanau, kad pavieniais kitų nusižengimais įmanoma pateisinti tai, kuo jau daug metų nuosekliai ir sistemingai užsiima Darbo partija. 

Turbūt dar nebuvo tokių rinkimų, kurių metu ši partija nebūtų kaltinama dėl neteisėto finansavimo ar rinkėjų papirkinėjimo (apie tai girdime ir šiomis dienomis). 2012 metais prieita ligi to, kad dėl dar neregėto pažeidimų masto vos nebuvo sužlugdyti Seimo rinkimai - nedaug betrūko, kad būtų tekę rengti naujus ir apsijuokti prieš visą pasaulį. Tai buvo pirštu prikišamas patvirtinimas, kad jau priėjome tokią ribą, kai Darbo partija ima kelti itin rimtą pavojų atstovaujamajai demokratijai, ir kad atėjo metas į tai iš esmės reaguoti. 

Kita to rudens pamoka buvo susijusi su tuo, kad bandymai masiškai pirkti kalinių balsus ir kiti panašūs įvykiai rutuliojosi jau vykstant teismo procesui, kuriame Darbo partija ir jos vadovai buvo teisiami už neteisėtas lėšas bei sukčiavimą. Tai buvo galima vertinti tik kaip ženklą, kad ši partija jokiomis aplinkybėmis neatsisakys tų metodų, dėl kurių jau atsidūrė teisme, ir nekovos už valdžią tokiomis sąlygomis, kokiomis kovoja kitos politinės jėgos. Kitaip tariant, ji tuo parodė, kad, net ir teisiama, ir toliau lieka įtikėjusi savo nebaudžiamumu.

Tai buvo dar vienas patvirtinimas, kad turi pradėti veikti valstybės savisaugos mechanizmas, be kurio įsikišimo ji ir toliau bus žlugdoma. Tam įsikišimui buvo visos būtinos prielaidos.

Skaityti daugiau...

Lietuvoje viešės aukštas NATO generolas

Lietuvoje viešės aukštas NATO generolasdelfi.lt 2015-02-17

 

Aukštas NATO generolas antradienį Vilniuje susitiks su Lietuvos kariuomenės vadovybe aptarti saugumo situaciją regione ir NATO pajėgumų dislokavimą šalyje.

NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas generolas Hansas-Lotharas Domrose susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Jonu Vytautu Žuku, Jungtinio štabo vadovybe bei valdybų viršininkais, Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu.

„Susitikimuose bus diskutuojama apie saugumo situaciją regione, NATO pajėgų integravimo vienetų (štabų) steigimą Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse, NATO ypač greito reagavimo pajėgas, Lietuvoje rotuojamus NATO sausumos ir oro pajėgų vienetus, NATO Šiaurės rytų korpuso vaidmenį NATO vadovavimo ir valdymo struktūroje“, - BNS sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.

Skaityti daugiau...

Prezidentūra tarė žodį dėl Žaliojo tilto skulptūrų

Prezidentūra tarė žodį dėl Žaliojo tilto skulptūrųdelfi.lt 2015-02-17

Aptriušusios Žaliojo tilto skulptūros turėtų būti nukeltos restauravimui, nes kelia pavojų praeiviams, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau ar suremontuotos skulptūros grįš į savo vietą, priklausys nuo jų teisinio statuso, šalies vadovės vardu sako jos vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.

„Viena yra akivaizdu – jei eitume per Žaliąjį tiltą, tai pamatytume, kad Žaliojo tilto „žalieji žmogeliukai“ serga, jie yra surūdiję, apmusiję, suskilę. Iš tikrųjų jie net ir kelia pavojų praeinantiems, pravažiuojantiems žmonėms, o kas kelia pavojų žmonėms, tas kelia pavojų ir valstybei. Reikia tuos žmogeliukus „gydyti“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė Prezidentės patarėja.

V. Būdienė priminė, kad pernai Vilniaus miesto savivaldybė gavo leidimą restauruoti skulptūras jas nukeliant. „Taigi vaistų yra. (...) Be abejonės, jas reikėtų restauruoti nukeliant, o toliau viskas priklausys nuo teisinio statuso“, – kalbėjo V. Būdienė.

Skaityti daugiau...

Sveikiname !

signat

 

 

Vasario 16- oji pradėjo naujausiąją

Lietuvos istoriją.

   Tą dieną pareikšta Lietuvos žmonių valia

   gyventi, mąstyti, spręsti laisvoje savo šalyje.  

   Vienybės, nuoseklumo, ramybės

   Vasario 16-osios proga

   Jums, mielieji Lietuvos žmonės,

linki

 

   Lietuvos Sąjūdis

2015 – 02 – 16

 

Priėmė sprendimą dėl Žaliojo tilto skulptūrų

Priėmė sprendimą dėl Žaliojo tilto skulptūrųdelfi.lt 2015-02-10

Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje neišbrauktos iš Kultūros vertybių registro. Taip Vilniaus valdžiai užverta galimybė skulptūras nuo tilto nuimti ir jų nebegrąžinti.

Tai antradienį Kultūros paveldo departamente (KPD) nusprendė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Savo sprendimo motyvų ji nenurodė.

Sprendimas priimtas nepaisant to, jog prieš savaitę Kultūros paveldo centras paskelbė, kad Žaliojo tilto skulptūroms teisinė apsauga yra nereikalinga. Šios išvados anksčiau prašė pati taryba.

KPD direktorė Diana Varnaitė teigė neigiamai vertinanti tarybos sprendimą ir žadėjo ieškoti naujų būdų išbraukti skulptūras iš Kultūros paveldo registro.

„Į klausimą, kas toliau, šiandien išties dar sunku atsakyti. Mes, KPD vadovai, specialistai, tarsimės su Kultūros ministerija, kurios patvirtintų kriterijų vertinimo taryba šiandien nesilaikė. Reikia spręsti, yra keletas būdų, bet kol kas ankstoka atsakyti į šį klausimą“, - žurnalistams sakė D.Varnaitė.

Ji pati mano, kad skulptūros nuo tilto turėtų būti nuimtos.

Antradienį vykusiame NTPVT posėdyje prieš teisinės apsaugos panaikinimą balsavo 7 nariai, sprendimui nepritarė vienas.

Tarybos pirmininkas Romas Pakalnis, vienintelis balsavęs už teisinės apsaugos panaikinimą, teigė esą tarybos nariai į posėdį atėjo jau žinodami, kaip balsuos ir neįsiklausė nei į jo, nei į posėdį susirinkusių visuomenės atstovų argumentus. Jis taip pat sakė svarstysiantis, ar likti tarybos pirmininku.

„Sprendimas visiškai, kardinaliai prieštarauja mano įsitikinimams. Man gaila, kad aš buvau vienintelis, kuris turėjo aiškią poziciją. Aš manau, kad tarybos nariai į posėdį jau atėjo su išankstine nuostata. Aš rimtai svarstysiu, ar man likti šios tarybos pirmininku“, - BNS sakė R.Pakalnis.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. E. Lucasas. Kremliaus nesustabdys nei ginklai, nei diplomatija
  2. VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė: „Kalba kaip aprangos kodas – reikia išmanyti, kas kur dera.“
  3. Snyguriuojant
  4. Mogherini: JAV sprendimas tiekti ginklus Ukrainai nesukeltų nesutarimų su Europa