• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Sankcijos Rusijai – „griežčiausios nuo Šaltojo karo laikų”

Sankcijos Rusijai – „griežčiausios nuo Šaltojo karo laikų”delfi.lt 2014-03-18

Jungtinės Valstijos ir Europa paskelbė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausiai aplinkai, tačiau nesugebėjo įtikinti šio lyderio atsisakyti savo akivaizdaus siekio aneksuoti Krymą.

Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusijai įvestos priemonės yra griežčiausios nuo Šaltojo karo laikų, ir perspėjo, kad Amerika nusitaikys į ekonomikos šulus Maskvoje, jeigu Kremlius nepakeis kurso.

Tačiau nebuvo jokių ženklų, kad V.Putinas ketintų atsitraukti, o Krymo promaskvietiška valdžia kūrė planus skubiai išnaudoti sekmadienį vykusį referendumą, kuriame per 96 proc. dalyvių nubalsavo už grįžimą prie Rusijos valdymo.

V.Putinas atliko dar vieną žingsnį tos teritorijos oficialios aneksijos link, pripažindamas Krymo nepriklausomybę nuo Ukrainos ir atverdamas Rusijos įstatymų leidėjais galimybę pritarti jo prijungimui.

Dramatiški pirmadienio įvykiai žymėjo didžiausią per kelis pastaruosius dešimtmečius tiesioginę sankirtą tarp Vakarų šalių ir Kremliaus.

Sankcijas taip pat paskelbė Kanada ir Japonija, smerkdamos Rusijos „apgailėtiną“ žingsnį pripažįstant separatistinį balsavimą.

B.Obama paskelbė sankcijas septyniems Rusijos pareigūnams, tarp jų vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui, ir keturiems ukrainiečiams, tarp jų nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kaltinamiems Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimu.

Skaityti daugiau...

Lietuva tik imituoja pasipriešinimą informacinei Rusijos okupacijai

veidas.lt 2014-03-18

Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą vyksta jau pusantro dešimtmečio, bet per tą laiką nė viena Vyriausybė net nepabandė jam pasipriešinti, nors kalbų apie tai būta nemažai.

Per vėlu rėkti „Hannibal ante Portas“, kai priešas jau viduje, o nebe prie vartų. Nors fiziškai Rusijos tankai Lietuvos sienos dar nepervažiavo, Rusijos informacinio karo kariai ateina į daugelio lietuvių namus kiekvieną vakarą, kai tik šeima įsijungia televizorių arba kai įsėdama į autobusą ar taksi, kurio vairuotojas visu garsu leidžia „Ruskoje radio“, arba kai per “torentus” parsisiunčiamas naujausias rusiškas serialas, šlovinantis nenugalimąjį „specnazą“ ar glamūrinius banditus.
Netgi kai nueinama į knygyną ir nusiperkama Suomijos išgelbėtojo nuo sovietinio košmaro maršalo Mannerheimo prisiminimų knyga – nes ji išversta ne iš suomiško originalo, o iš rusiško sutrumpinto ir iškraipyto vertimo. Ir netgi tada, kai mūsų legendiniai teatro režisieriai, užuot statę Šekspyrą, metai po metų stato Čechovo pjeses, tegu jos ir pripažįstamos pasauline klasika. Bet kažkodėl lietuviški teatrai labiausiai mėgsta rusišką – ne anglišką, prancūzišką, itališką ar skandinavišką klasiką. Gal todėl, kad Krymo užkariautojas Vladimiras Putinas negaili mūsų aktoriams ir režisieriams visokių rusiškų apdovanojimų? O šie savo ruožtu, kaip taikliai pastebėjo „Kauno dienos“ redaktorė Violeta Mickevičiūtė-Juodelienė, neskuba nei Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasmerkti, nei fašistinio režimo apdovanojimų protesto ženklan grąžinti.
Toks kultūros veikėjų bailus kolaboravimas su rusiškuoju agresoriumi – tiesioginė Rusijos informacinio karo pasekmė. Lygiai kaip šimtai V.Putiną ir Krymo užgrobimą šlovinančių komentarų socialiniuose tinkluose ir tūkstančiai – prie straipsnių interneto naujienų portaluose. Toli gražu ne visus juos rašo samdomi „trisdešimtrubliniai“: pakanka tokių, kurie visiškai nuoširdžiai tiki, kad V.Putinas – kietas vadas, palaužęs skystus „amerikosus“, ukrainiečiai – bailūs „banderovcai“, o Krymas – nuo amžių Rusijos, nors užkariautas ir nuo Turkijos atplėštas jis buvo tuo pat metu, kaip ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė jėga prijungta prie Rusijos imperijos.

Skaityti daugiau...

P.Vaitiekūnas: "Ukraina laikosi didvyriškai"

lzinios.lt 2014-03-18

Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je Pe­tras Vai­tie­kū­nas pa­žy­mi, kad Ru­si­ja pro­vo­kuo­ja Ukrai­ną gink­luo­tam konf­lik­tui. Ta­čiau ša­lis ne­pa­si­duo­da. Dip­lo­ma­tas ne­si­ry­žo spė­ti, ko­kia at­ei­tis lau­kia Kry­mo, - esą at­sa­ky­mą į šį klau­si­mą ži­no tik Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

Dvi sa­vai­tes Kry­me vie­šin­tis Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je P.Vai­tie­kū­nas "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­sa­ko­jo, kad to­to­riai, taip pat ten gy­ve­nan­tys lie­tu­viai yra la­bai su­ne­ri­mę ir įsi­bai­mi­nę dėl sa­vo sau­gu­mo, at­ei­ties. Ru­sa­kal­bių sto­vyk­lo­je nuo­tai­kos vi­sai ki­tos - kol kas jie džiū­gau­ja.

Anot jo, vie­nin­ga ir griež­ta pa­sau­lio reak­ci­ja į įvy­kius Ukrai­no­je tei­kia vil­čių, kad konf­lik­tą dar ga­li­ma iš­spręs­ti dip­lo­ma­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis. Nors erd­vė komp­ro­mi­sams spar­čiai ma­žė­ja.

Žmo­nės apim­ti panikos

- Ko­kia šiuo me­tu si­tua­ci­ja Kry­me?

- Vyks­ta Kry­mo oku­pa­ci­ja ir anek­si­ja. Lai­ko­mės po­zi­ci­jos, kad re­fe­ren­du­mas nuo pra­džios iki ga­lo yra ne­tei­sė­tas. Ne­pri­pa­žįs­ta­me nei re­fe­ren­du­mo, nei jo re­zul­ta­tų. Taip pat tvir­ti­na­me, kad Ru­si­jos ar­mi­jos in­va­zi­ja į Kry­mą yra ne­tei­sė­ta.

Ap­lan­kiau Kry­mo to­to­rius, kal­bė­jau­si su jų ly­de­riu Re­fa­tu Čiu­ba­ro­vu. Jis yra la­bai su­ne­ri­męs, nes Ru­si­jai po re­fe­ren­du­mo Kry­me jau ne­be­rei­kia kur­ti ra­my­bės ir tai­kos įvaiz­džio. Jo nuo­mo­ne, pra­si­de­da pa­vo­jin­giau­sias lai­ko­tar­pis, kai prieš Kry­mo gy­ven­to­jus ga­li­mos pro­vo­ka­ci­jos. To­to­riai apim­ti di­de­lės bai­mės, pa­ni­kuo­ja, yra ne­ra­mūs.

Kal­bė­jau ir su lie­tu­viais. Su­nku pa­aiš­kin­ti pa­ni­ką oku­puo­ja­ma­me ir anek­suo­ja­ma­me kraš­te. Šim­tu bū­dų va­ri­juo­ja­mas be­ga­li­nis klau­si­mas, ką mums da­ry­ti? Kaip gy­ven­ti? Ar ei­ti į dar­bą? Kas bus su mū­sų vers­lu? Ar ga­lė­si­me at­sis­kai­ty­ti gri­vi­no­mis? Ar ga­lė­si­me iš­va­žiuo­ti iš Kry­mo? Kas bus su mū­sų vai­kais? Ir vi­są lai­ką tas pats ir tas pats.

Kol kas jiems pa­ta­riu iš­lai­ky­ti šal­tą pro­tą, sa­vit­var­dą. Steng­tis gy­ven­ti taip, kaip kas­dien, ati­džiai ste­bė­ti, kas vyks­ta, kaip tie įvy­kiai pa­lie­čia juos, ir at­sar­giai spręs­ti.

Skaityti daugiau...

Sankcijų prieš Rusiją imasi ir Japonija

alfa.lt 2014-03-18

Aukšto rango Japonijos vyriausybės pareigūnas pranešė, kad Tokijas laikinai nutrauks bevizio ir investicijų režimo derybas su Rusija, rašo „Reuters“.

Anot vyriausybės kabineto sekretoriaus Yoshihide Sugos, Japonija prisidės prie Vakarų šalių sankcijų prieš Rusiją, nes ši pripažino Krymo pusiasalio referendumą teisėtu.

„Japonijos vyriausybė nepripažįsta Krymo referendumo, - sakė J. Suga. - Krymo pusiasalio nepriklausomybės pripažinimas pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

ELTA primena, kad kovo 16 d. referendume daugiau kaip 96 proc. atėjusių balsuoti Krymo gyventojų nusprendė atsiskirti nuo Ukrainos, o kovo 17 d. Krymo parlamentas formaliai kreipėsi į Maskvą, prašydamas tapti Rusijos Federacijos dalimi.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl Krymo klausimo kreipsis į Valstybinę Dūmą, prieš šiai balsuojant dėl pusiasalio priėmimo į Rusijos sudėtį.
 

Kodėl reikia sustabdyti V. Putiną

delfi.lt 2014-03-18

Įsiveržimo į Krymą tikslai – grėsmė saugumui ir vertybėms Vakarų demokratijai, leidinyje „Financial Times“ rašo Kanados parlamentaras Chrystia Freelandas (buvęs garsus žurnalistas).

„Niekas iš mūsų negali jaustis saugus pasaulyje, kur Rusija, ginkluota branduoliniu ginklu ir finansuojama dolerių už naftą, įtvirtina savo teisę pažeidinėti tarptautinius įstatymus ir susitarimus“, – aiškina straipsnio autorius. Grėsmė kyla ir pasaulio judėjimui demokratijos link, rašo news.liga.net.

V. Putino sėkmė Kryme padrąsins diktatorius ir nuvils demokratus bei sustiprins pozicijas tų, kurie mano, kad vienintelė teisė – jėga, susilpnins pastangas sukurti viršnacionalinę įstatymo viršenybę.

„Štai kodėl Putiną reikia sustabdyti“, – rašo straipsnio autorius.

Ch. Freelandas siūlo savo planą. „Didelis Vakarų privalumas – patys ukrainiečiai. Bet jiems reikia padėti apsiginti. Labai svarbi ekonominė pagalba iš Vakarų pusės“, – rašoma straipsnyje.

Skaityti daugiau...

Lietuvos rusų dramos teatras atšaukė gastroles į Rusiją

lzinios.lt 2014-03-17

Lie­tu­vos ru­sų dra­mos tea­tras at­šau­kė gas­tro­les į Sankt Pe­ter­bur­ge vyk­sian­tį tea­trų fes­ti­va­lį, ku­rio or­ga­ni­za­to­rius Ser­ge­jus Šu­bas pa­si­ra­šė par­eiš­ki­mą, re­mian­tį Mask­vos veiks­mus Ukrai­nos Kry­mo re­gio­ne.

„Vi­sam ci­vi­li­zuo­tam pa­sau­liui yra aki­vaiz­du – pa­si­ra­šę šį laiš­ką Ru­si­jos kul­tū­ros vei­kė­jai pa­lai­ko ki­tos ša­lies da­lies anek­si­ją“, - ra­šo­ma tea­tro va­do­vo re­ži­sie­riaus Jo­no Vait­kaus laiš­ke.

Lie­tu­vos ru­sų dra­mos tea­tro va­do­vy­bė pa­brė­žė, kad ru­sų kul­tū­ra dėl da­bar­ti­nių po­li­ti­nių įvy­kių ne­bus ma­žiau ger­bia­ma, ta­čiau „mė­gi­ni­mas po­li­tiš­kai ma­ni­pu­liuo­ti kul­tū­ros ir me­no žmo­nė­mis yra ne­priim­ti­nas ir ne­su­de­ri­na­mas nei su kul­tū­ros po­li­ti­ka, nei su po­li­ti­kos kul­tū­ra“.

Skaityti daugiau...

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas: Europa vėl sėdi ant parako statinės – reikia nedelsiant stabdyti šią beprotybę!

alfa.lt 2014-03-14

„Suprantame, kad iš vienos pusės yra vienas blokas, iš kitos – kitas. O mes likome bejėgiai. Nors prieš buvo garantuotas mūsų saugumas, kai mes gera valia atidavėme branduolinį ginklą. Tad reikia dar vienos Jaltos konferencijos. Nes jei leisime šiam konfliktui toliau plėstis, tai iš jo galime ir neišbristi. Reikia nedelsiant stabdyti šią beprotystę! Nedelsiant!” – interviu naujienų portalui Alfa.lt sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Ivanas Kirilenka.

Kuo šiuo metu Lietuva galėtų padėti Ukrainai, kai vyksta Rusijos agresija?

Pirmiausia, norėčiau labai padėkoti už nuoširdžią Lietuvos poziciją. Jūs mus palaikote, kaip sakoma, „nuo dūšios“. Tai jaučiama. Man artimi žmonės šiomis dienomis buvo Vilniuje, Kaune, juos giliai sukrėtė, kokie lietuviai geri, svetingi. Puiki lietuvių tauta, mes, ukrainiečiai, esame tokie patys. Ir mūsų istorinės šaknys yra bendros nuo gilios senovės.

Jūs neseniai šventėte savo globėjo Šv. Kazimiero šventę, prezidentė Dalia Grybauskaitė mugėje lankėsi be jokios pompos, tai ir nuteikė labai pozityviai. Ir mes tomis dienomis norėjome švęsti, nes buvo 200-osios Taraso Ševčenkos, mūsų didžio kūrėjo, gimimo metinės. Bet švęsti mes negalime, nes suprantate, kokiomis sąlygomis mes dabar esame.

Skaityti daugiau...

Karo scenarijus: kaip ir kuo ginsimės

Karo scenarijus: kaip ir kuo ginsimėsdelfi.lt 2014-03-14

 

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, karo Lietuvoje grėsmė tapo reali kaip niekad per visus 24 atkurtosios Nepriklausomybės metus.

Apie padėtį Lietuvos kariuomenėje DELFI kalbėjosi su gynybos ekspertais.

Pagal sutartį su NATO, Lietuva įsipareigojo kariuomenei kasmet skirti 2 procentus šalies biudžeto. Tačiau šis įsipareigojimas nevykdomas,  kariuomenei skiriamų lėšų vis mažėja.

Partnerių JAV skaičiavimu, Lietuvos kariuomenei būtina mažų mažiausiai 1,3 procento. Tačiau dabartinė valdžia skiria 0,77 procento. Beje, ekspertai tvirtina, jog šis skaičius padidintas – pagal NATO formulę (skaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos gynybai) realiai kariuomenė dabar gauna 0,7 procento.

Teisę ir pareigą ginti tėvynę kiekvienam Lietuvos piliečiui garantuoja dabartinė šalies Konstitucija bei Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas. Todėl, pasak gynybos ekspertų, 1940-ųjų gėda ir tragedija nepasikartos netgi jei priešui parsiduotų politinė ar karinė vadovybė – kiekvienas karinis dalinys privalo priešintis.

 

Be to, šiuo metu, panašu, tam yra ir politinė valia.

Lietuvos kariuomenė gerai apmokyta, didesnioji dalis karių profesionalų (daugiau nei 6 tūkst.), savanorių ir netgi šauktinių per 20 metų dalyvavo tarptautinėse misijose, dauguma iš jų šių misijų metu dalyvavo kovos veiksmuose.

Ir dar vienas teigiamas dalykas – kariuomenės lengvoji ginkluotė. Pasak ekspertų, kariuomenė aprūpinta gerais, moderniais lengvaisiais ginklais.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Merkel perspėja Rusiją, kad Ukrainos teritorinis vientisumas „nediskutuotinas“
  2. A.Zolubas:Ištikimybė – partijai ar valstybei?
  3. Pavardžių rašymas pasuose
  4. Kokių dar įrodymų reikia Darbo partijai?

Puslapis 877 iš 983

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 872
  • 873
  • 874
  • 875
  • 876
  • 877
  • 878
  • 879
  • 880
  • 881
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis