Lietuva mini didžiausio trėmimo metines

Publikuota: 2013-05-22 08:02:18 Autorius: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Trečiadienį sukanka 65 metai, kai 1948 metų gegužės 22 d. rytą iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai
žmonių. Tai buvo didžiausias lietuvių trėmimas.
1948 m. gegužę per operaciją „VesnA“ (liet. „Pavasaris“) iš Lietuvos okupantai į Sibirą išvežė daugiau nei 40 tūkst. žmonių,
iš kurių 11 tūkst. buvo vaikai. Trėmimo operacijai pasitelkta apie 30 tūkst. represinių institucijų darbuotojų.
Pasak parlamentaro Arvydo Anušausko, nors Rusijoje iki šiol po devyniais užraktais karo archyve slepiami deportacijų
vykdytojų dokumentai, trėmimų planai, 100 tūkst. žmonių savo ir „raudonojo teroro“ sunaikintų artimųjų trūkstamus praeities
puslapius rado Lietuvos archyvuose. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis, o iki
1953 m. suimta, ištremta ir nužudyta beveik milijonas ukrainiečių, lietuvių, latvių, estų
Publikuota: 2013-05-22 08:02:18 Autorius: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.ltTrečiadienį sukanka 65 metai, kai 1948 metų gegužės 22 d. rytą iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonaižmonių. Tai buvo didžiausias lietuvių trėmimas.1948 m. gegužę per operaciją „VesnA“ (liet. „Pavasaris“) iš Lietuvos okupantai į Sibirą išvežė daugiau nei 40 tūkst. žmonių,iš kurių 11 tūkst. buvo vaikai. Trėmimo operacijai pasitelkta apie 30 tūkst. represinių institucijų darbuotojų.Pasak parlamentaro Arvydo Anušausko, nors Rusijoje iki šiol po devyniais užraktais karo archyve slepiami deportacijųvykdytojų dokumentai, trėmimų planai, 100 tūkst. žmonių savo ir „raudonojo teroro“ sunaikintų artimųjų trūkstamus praeitiespuslapius rado Lietuvos archyvuose. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis, o iki1953 m. suimta, ištremta ir nužudyta beveik milijonas ukrainiečių, lietuvių, latvių, estų  Diena.lt

Karas dėl dvikalbių lentelių: ar savivaldybė mokės 90 tūkst. Lt baudą?

.
Teismo sprendimą dėl dvikalbių lentelių nukabinimo Vilniaus rajone įvykdyti pusantrų metų bandanti antstolė Daiva
Milevičienė siekia, kad už kiekvieną pradelstą dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei būtų skirta
piniginė bauda po 150 litų.
Kadangi teismo sprendimas dėl maždaug 20-ties dvikalbių lentelių nukabinimo Mostiškių, Nemenčinės ir Buivydžių
miesteliuose ir kitose vietose neįvykdytas nuo 2011 rugsėjo 21 dienos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijaišiai dienai
tektų sumokėti maždaug 90,4 tūkst. litų baudą.
Su prašymu skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą vasario 14 dieną antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės
teismą. Teismas sprendimą paskelbė gegužės 16 dieną ir antstolės prašymo netenkino. Nutartis nėra galutinė - per septynias
dienas atskiruoju skundu gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.
Antstolei D.Milevičienei teisme atstovavęs jos padėjėjas Donatas Zubrys penktadienį BNS sakė, kad svarstoma skųsti
minėtą nutartį.
„Mes iš pradžių prašėme maksimaliausios baudos, paskui teisme savo prašymą patikslinimome - iki 150 litų. Teismas pasiūlė
pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką - siūlo kad sprendimą įvykdytų išieškotojas savo lėšomis per antstolį, o ne pati
administracijos direktorė“, - BNS sakė D.Zubrys. Pagal įstatymą, už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną gali būti
skiriama bauda iki 1 tūkst. litų.
Pasak D.Zubrio, įstatyme yra nuostata - jeigu sprendimą gali įvykdyti tik pats skolininkas, už nevykdymą jam skiriama
bauda. Tačiau jeigu sprendimą gali įvykdyti ir kiti asmenys, tada reikia kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, kad jis pakeistų
sprendimo įvykdymo tvarką - tai yra leistų kitiems asmenims už tą skolininką įvykdytisprendimą.
.Teismo sprendimą dėl dvikalbių lentelių nukabinimo Vilniaus rajone įvykdyti pusantrų metų bandanti antstolė DaivaMilevičienė siekia, kad už kiekvieną pradelstą dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei būtų skirtapiniginė bauda po 150 litų.Kadangi teismo sprendimas dėl maždaug 20-ties dvikalbių lentelių nukabinimo Mostiškių, Nemenčinės ir Buivydžiųmiesteliuose ir kitose vietose neįvykdytas nuo 2011 rugsėjo 21 dienos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijaišiai dienaitektų sumokėti maždaug 90,4 tūkst. litų baudą.Su prašymu skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą vasario 14 dieną antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkėsteismą. Teismas sprendimą paskelbė gegužės 16 dieną ir antstolės prašymo netenkino. Nutartis nėra galutinė - per septyniasdienas atskiruoju skundu gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Skaityti daugiau...

Kol valstybėje gaudomi tik pūgžliai, ešeriai ir šamai jaučiasi saugiai

Renkant ar skiriant į atsakingus valstybės postus asmenis, reikia atsižvelgti į jų lojalumą valstybei. Lietuvoje tokio vertinimo nėra, nors tai esminė kandidato savybė. Tai liečia ir visus kandidatus į valstybinius postus. Deja, apie tokią užkardą mūsų valstybėje net neužsimenama.

Skaityti daugiau...

Diskusija. Lietuvos ir Lenkijos santykiai: išėjimo iš užburto rato beieškant

Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai

Su Lenkijos politikų spaudimu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), save laikančios lenkų tautinės mažumos Lietuvoje balsu, atstovų reikalavimais susidūrė, ko gero, didžioji dalis nepriklausomos Lietuvos vyriausybių. XVI Vyriausybė nusprendė, kad  atėjo laikas „perkrauti“ santykius su Lenkija, pirmiausia imantis tenkinti LLRA įgeidžius ir nesusimąstant, kad taip bus dezintegruojama visuomenė, o dalis Lietuvos piliečių taps lygesni už kitus.

Skaityti daugiau...

Teismas Sausio 13-osios byloje įtariamaisiais pripažino 20 asmenų

Aukojamos šventos mišios už žuvusius Sausio 13-ąją (KAM arch. nuotr.) (Wikimedia Commons nuotr.)

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir 20 užsienio šalių piliečių pripažino įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje.

Teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė BNS sakė, kad nutartys dėl prokuratūros prašymo priimtos penktadienį.

„Prokuratūros prašymas buvo patenkintas“, – BNS sakė A.Šerelytė.

PROKURORAI ĮTARIAMŲJŲ PAVARDŽIŲ SAUSIO 13-OSIOS BYLOJE NESKELBIA TYRIMO INTERESAIS

GOLOVATOVAS: NEABEJOJAU, KAD MANĘS NEATIDUOS LIETUVAI

GOLOVATOVAS ĮTARIAMAS SISTEMIŠKAI ŽUDĘS IR ŽALOJĘS CIVILIUS

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Skalūnų įsisavinimas ženklina „Gazprom“ saulėlydį

Ramūnas Bogdanas,
www.DELFI.lt
2013 m. gegužės 16 d. 10:00
DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Ramūnas Bogdanas
Ramūnas Bogdanas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Prieš dvejus metus vienas iš „Gazprom“ vadovųAleksandras Medvedevas viešai palygino skalūnų dujų išgavimą su interneto burbulu ir tikino, kad po penkerių metų suskystintų dujų kainos bus tinkamos jų eksportui į Šiaurės Ameriką. Šiemet skalūnų dujų gavyba JAV pasiekė tokį lygį, kad kainos vidaus rinkoje nukrito keturgubai, palyginus su 2008 m., ir artimiausiu laiku JAV ruošiasi pati tapti suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotoja.

Vienas iš potencialių pirkėjų yra būsimasis Klaipėdos SGD terminalas. „Gazprom“ drauge su Vladimiru Putinu žiauriai prašovė pro šikšnelę.

Skaityti daugiau...

Prezidentė D. Grybauskaitė Klaipėdoje atidengė paminklą kalbai

Publikuota: 2013-05-15 11:00:05 Autorius: Evelina Zenkutė
Trečiadienį Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje Lietuvos Respublikos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidengė vienintelį pasaulyje paminklą kalbai.
Iškilminga ceremonija prasidėjo poetine kompozicija iš senųjų žodžių, kurią atliko Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai,
vadovaujami Valentino Masalskio. Jaunieji aktoriai take į biblioteką atidengė ir granitines trinkeles, ant kurių iškalti Danguolės
Mikulėnienės surinkti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.
Centrinę paminklo dalį, kurią sudaro į granito plokštę įmontuotas bronzinis bareljefas su užrašu „Praeivi, penkios baltų šeimos
kalbos jau mirė, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“, atidegė šalies Prezidentė.
D. Grybauskaitė džiaugėsi Klaipėdą aplankiusi tokia gražia ir įsimintina proga.
„Negalima pamiršti mūsų kalbos. Tauta išliks tol, kol bus išsaugotas žodis. Klausydamasi aktorių sakomų jau
nebenaudojamus žodžių, pastebėjau, kad jie skamba labai švelniai ir gražiai, kaip mūsų kasdieninė kalba“, – kalbėjo
Prezidentė.
Klaipėdos I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis džiaugėsi, jog dabar kiekvienas, keliaujantis į
biblioteką, nuolat matys išnykusius žodžius ir jais galės džiaugtis kasdieniniame gyvenime.
Publikuota: 2013-05-15 11:00:05 Autorius: Evelina ZenkutėTrečiadienį Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje Lietuvos RespublikosPrezidentė Dalia Grybauskaitė atidengė vienintelį pasaulyje paminklą kalbai.Iškilminga ceremonija prasidėjo poetine kompozicija iš senųjų žodžių, kurią atliko Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai,vadovaujami Valentino Masalskio. Jaunieji aktoriai take į biblioteką atidengė ir granitines trinkeles, ant kurių iškalti DanguolėsMikulėnienės surinkti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.

Skaityti daugiau...

Sostinės mero Zuoko ir buvusio „Rubicon“ draugystė tęsiasi? Sostinės mero Zuoko

2013-05-15 09:00 „Alfa“ savaitė“  Dalintis

Vilniaus meras Artūras Zuokas su dviem tuometinio „Rubicon group“ vadovais dar 2008-aisiais buvo nuteistas už bandymą papirkti sostinės tarybos narį. Tačiau, anot konservatorių frakcijos taryboje, glaudūs A. Zuoko ryšiai su šia vis augančia verslo grupe nenutrūko.

Tęsiamos abejotinos draugystės

“Ponas Zuokas kadencijos pradžioj labai puikiai gynėsi, kad jis neva niekada neturėjo ryšių su „Rubicon“ grupe ir tikrai jau šioj kadencijoj jo niekas negalės apkaltinti, kad jis kažkaip proteguoja ar atstovauja šitą grupę, tai mes akivaizdžiai matome, kad klaidos išmoktos. Tas bendradarbiavimas puikiai maskuojamas, paslėptas, bet jis yra išlikęs ir jo mastas net didesnis”, - sako Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas Valdas Benkunskas.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. D.Grybauskaitė: mažoms valstybėms apsimoka turėti atominę energetiką
  2. Suskystintų dujų terminalo priešai ginklų dar nesudėjo
  3. „Tai – akibrokštas tautai“
  4. Už Lietuvos istoriją taip pat reikia kovoti