Svarbu
Registracija
Merzas: Rusija Sumų mieste įvykdė sunkų karo nusikaltimą
lrt.lt, 2025 04 14
Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Rusija, surengusi raketų ataką prieš Ukrainos Sumų miestą, per kurią žuvo mažiausiai 34 žmonės, įvykdė sunkų karo nusikaltimą.
lrt.lt
„Tai buvo klastingas veiksmas (...). Ir tai yra sunkus karo nusikaltimas, sąmoningas ir apgalvotas“, – transliuotojui ARD sakė jis.
Mažvydas Jastramskis. Amerikiečiai pradeda nusivilti Trumpu
lrt.lt, 2025 04 11
Pirmosios apklausos po muitų pasauliui paskelbimo Donaldui Trumpui nežadėjo nieko gero. Pritariančių prezidento darbui skaičius sumažėjo. Žinoma, tai tik atskiri signalai. Tačiau ir ilgesnė tendencija rodo, kad dauguma amerikiečių D. Trumpui nepuoselėja šiltų jausmų. O viena jo kaip prezidento stiprybių – ekonomika – tampa silpnybe.
lrt.lt
Tinklaraštis „Silver Bulletin“ pateikia visų svarbiausių apklausų vidurkį. Šiuo metu prezidento darbui pritaria apie 46,1 procento, o nepritaria apie 50,4 proc. JAV gyventojų. Kaip politiškai susipriešinusiai šaliai, tai dar nėra tragiški skaičiai. Pritarimas Joe Bidenui antroje kadencijos pusėje buvo mažesnis.
Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės takais: legenda, paveldas ir įkvėpimas šiandienai
lnm.lt, 2025 04 10
Meilės istorijos dažnai virsta legendomis, bet reta kuri įgyja tokį istorinį ir kultūrinį svorį, kaip Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės. Jų jausmai peržengė politines intrigas, sukėlė audras rūmuose ir iki šiol žavi istorijos mylėtojus. Ši meilės istorija dar labiau įtraukia vaikštant po vietas, susijusias su jų ryšiu. Pilininko namo ir Naujojo arsenalo teritorijoje galima pamatyti slapto koridoriaus, kuris padėjo įsimylėjėliams slapta susitikti, likučius ir Barboros bažnyčios pamatus – vietą, kur ji turėjo būti perlaidota.
lnm.lt
Apie šią išskirtinę meilės istoriją ir naują teminę ekskursiją „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės takais“ pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus naujausio padalinio – Pilininko namo – edukatorius Laisvūnas Čekavičius.
Šakalienė: Lietuva paskaičiavusi kelis scenarijus, kaip prisidėtų prie pagalbos Ukrainai
lrt.lt, 2025 04 10
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ketvirtadienį dalyvauja „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime. Kaip ji teigė LRT, Lietuva jau yra paskaičiavusi kelis scenarijus, kaip galėtų prisidėti prie pagalbos Ukrainai. Ministrė teigė, kad viskas priklausys nuo to, koks bus pačios misijos standartas.
lrt.lt
„Tikslas yra suformuoti tokį paketą, kuris galėtų duoti realų saugumo pojūtį, tapti realiu saugikliu, laikantis susitarimo. Vos tik būtų pasiektas bent kiek patikimas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, mes būtume pasiruošę pagalbą suteikti“, – sakė D. Šakalienė.
Nuo meilės dovanų iki šiaudinių sodų – LNM Etnografijos saugyklos lobiai
lnm.lt, 2025 04 09
Šiaudiniais sodais išpuoštos erdvės, drožinėta verpstė ar kraičio skrynia – tai nebylūs liudytojai to, kaip gyveno, dirbo ir mylėjo mūsų protėviai. 170-ąjį gimtadienį švenčiančio Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose įsikūrusi Etnografijos saugykla-ekspozicija kviečia lankytojus gilintis į senąsias tradicijas ir pajusti lietuviško paveldo gyvybingumą.
lnm.lt
„Etnografiniai artefaktai pasakoja ne tik apie buitį ar amatus, bet ir apie vertybes, pasaulėvaizdį, kas mums buvo svarbu, kas šventa, kas gražu. Mūsų pareiga – ne tik saugoti šiuos artefaktus, bet ir leisti žmonėms juos pamatyti, išgirsti jų pasakojimus. Tik taip paveldas tampa gyvas ir aktualus šiandien“, – sako Istorijų namų vadovė Simona Širvydaitė-Šliupienė. Anot jos, atverta Etnografijos saugykla nėra vien eksponatų rinkinys – tai kvietimas keliauti po lietuvių tapatybę formavusius kultūrinius klodus.
Energetikos ministrai sutarė dėl jūros kabelio su Vokietija koncepcijos
lrt.lt, 2025 04 09
Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai sutarė dėl didelės galios hibridinės elektros jungties Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos projekto koncepcijos, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.
lrt.lt
Ministrai susitikime Kopenhagoje taip pat sutarė, kad trijų šalių elektros perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „50Hertz“ – gegužę kartu teiks bendrą paraišką, kad projektas būtų įtrauktas į europinį 2026 metų dešimtmečio elektros tinklų plėtros planą (TYNDP).
Pilininko namui – vieneri: metai atradimų, istorijų ir lankytojų balsų
lnm.lt, 2025 04 07
Prieš metus, 2024-ųjų pavasarį, po ilgų restauracijos darbų duris atvėrė Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namas – unikali istorinė erdvė Vilniuje, kviečianti pažinti Lietuvos tapatybę. Nuo atidarymo čia apsilankė 31 tūkstantis lankytojų, surengta daugybė ekskursijų, edukacijų ir renginių. Gedimino kalno papėdėje atgimusi istorinė erdvė tapo vieta, kur susitinka praeitis ir dabartis, o svarbiausia – žmonės. Todėl nenuostabu, jog už skaičių slypi asmeninės patirtys: darbuotojų kasdienybės fragmentai ir lankytojų įspūdžiai. Ką apie šiuos metus pasakoja jie patys?
lnm.lt
„Lankytojams kiekviena diena tapo galimybe pažvelgti į Lietuvos praeitį, o lankytojų įžvalgos ir patirtis padeda kurti muziejų ir tampa svarbia jo dalimi. Šis grįžtamasis ryšys leidžia ne tik geriau suprasti lankytojų poreikius, bet ir tobulinti muziejaus veiklą, siekiant dar artimesnio dialogo su visuomene“, – džiaugiasi pirmąjį gimtadienį mininčio Pilininko namo vadovė Simona Stalilionytė.
Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje (Šilalės r.) – jau atvira lankytojams
voruta.lt, 2025 04 07
Gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ – vienas reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių. Į šešioliką kalbų ir verstas ir plačiai pasaulyje žinomas kūrinys – vienas ryškiausių sovietinių represijų liudijimų, lietuvių atminties žiburys plačiajame pasaulio literatūros vandenyne. Nenugulę užmarštyje prisiminimai, įspėjantys nepailsti ir nepasiduoti, 2021 m. buvo įtraukti į UNESCO nacionalinį „Pasaulio atminties“ registrą.
voruta.lt
O kaip stipriai pasakojimą apie tvirtą dvasią ir kančią papildo istorijos apie nelegalų D. Grinkevičiūtės grįžimą iš tremties į Lietuvą, atsiminimų užkasimą stiklainyje sode ir jų perrašymą iš naujo, teksto perdavimą Sovietų Sąjungos disidentams ir kūrinio kelią bei publikavimą Vakaruose.