G. Landsbergio siūlymui nutiestas kelias

alfa.lt 2015-03-26

Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje Briuselyje trečiadienį pritarė Lietuvos atstovo Gabrieliaus Landsbergio parengtam siūlymui suteikti Ukrainai 1,8 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą.

Už šį pasiūlymą balsavo 492 parlamentarai, prieš buvo 107, dar 13 susilaikė.

Pagalbos lėšas planuojama išmokėti trimis lygiomis paskolos dalimis iki kitų metų pirmojo ketvirčio, pradedant šia vasara. Pagalbą administruos Europos Komisija.

Pristatydamas siūlymą Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, G. Landsbergis teigė, kad tokio dydžio finansinė parama Ukrainai būtų didžiausia, kokią iki šiol Europos Sąjunga yra suteikusi trečiajai šaliai.

„Bet tai nėra taip svarbu, kaip kita politinė žinutė. Europos Sąjunga yra vieninga dėdama pastangas padėti Ukrainai ir paremti ją, kai pagalba jai yra labiausiai reikalinga“, – europarlamentarams sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad antradienį susitikęs su Ukrainos ekonomikos ministru Aivaru Abromavičiumi aptarė reformas, kurias bando vykdyti Ukrainos valdžia, tarp jų – kova su oligarchinėmis struktūromis ir korupcija.

„Jeigu mes norime, kad šalis, kuri iki šiol kovoja dėl savo teritorijos, galėtų stabilizuoti savo biudžetą ir ekonomiką, mes turime kuo greičiau suteikti jai lėšų“, – kalbėjo politikas.

Skaityti daugiau...

Rimti kaltinimai „Vilniaus energijai“ – biokurą pirko galimai 50 proc. brangiau

alfa.lt 2015-03-26

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“ sausio mėnesį šilumai gaminti reikalingą biokurą pirko gerokai brangiau nei pernai gruodį. Energetikos ministerijos skaičiavimu, vidutinė kaina, kurią „Vilniaus energija“ mokėjo už biokurą, sausio mėnesį išaugo beveik 40 proc., nors rinkoje kaina smarkiai nesikeitė.

Preliminariais duomenimis, vasarį įmonė už biokurą taip pat mokėjo gerokai daugiau nei kitos šilumos įmonės. Ministerija aiškinasi, ar „Vilniaus energija“ nepiktnaudžiauja, pirkdama biokurą išpūstomis kainomis iš susijusių tiekėjų.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, kad kuo labiau gilinamasi į energetikos sektorių, tuo daugiau atranda naujų, tačiau ganėtinai neigiamai vertinamų dalykų. Dėl „Vilniaus energijos“ piktnaudžiavimo ministras pasiruošęs kreiptis į teisėsaugos organus.

Skaityti daugiau...

R. Šimašius išgirdo apie darbus, kurių teks imtis

Remigijus Šimašius, Dalia Grybauskaitėdelfi.lt 2015-03-24

Išrinktasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius antradienį susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite.

Po kiek daugiau nei pusvalandį trukusio pokalbio Prezidentūra akcentuoja, kad R. Šimašius turi iš esmės keisti Vilniaus valdymą.

„Vilnius svarbus ne tik vilniečiams. Jis svarbus visai valstybei“, - žurnalistams teigė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, pridurdama, kad dabartinė Vilniaus savivaldybė yra „neūkiškumo pavyzdys“.

Pasak jos, D. Grybauskaitė akcentavo, kad nauja Vilniaus valdžia „nuo pirmos dienos“ turi ieškoti galimybių miesto finansinės padėties stabilizavimo galimybių bei paviešinti galimai neteisėtus kadenciją baigiančios Vilniaus valdžios sandorius.

„Naujajam merui reikėtų audituoti ir paviešinti visus neteisėtus, nuostolingus ar rizinkus savivaldybės sandorius. Taip pat ypatingas dėmesys turi būti skiriamas viešųjų pirkimų skaidrumui. Konkurencija turi spręsti – o ne interesai ar kyšiai“, - kalbėjo D. Ulbinaitė.

Skaityti daugiau...

Įtakingiausių ir pavojingiausių Lietuvos oligarchų dešimtukas

Autorius: Eduardas Eigirdas, žurnalas "Valstybė". skyrius – Gordijo mazgas

Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad dažniausiai, kai Lietuvai nesiseka, kaltinami politikai, tačiau ne bet kurie, o būtent tie, kurie stengiasi priimti Lietuvai būtinus sprendimus.

O ar kas nors atsimena, kad dėl valstybės problemų būtų kaltinami tokie politikai kaip Viktoras Uspaskichas ar Rolandas Paksas?

Arba įtakingi verslininkai, valdantys žiniasklaidą ir akivaizdžiai darantys įtaką politiniams procesams?

Tikriausiai ne. Kažkodėl jie visada lieka šešėlyje.

Nei politikų, kurie su savo partijomis nuolat trinasi valdžioje, nei įtakingų verslo grupių, kurių interesai driekiasi nuo žiniasklaidos iki energetikos, niekas niekada dėl problemų Lietuvoje nekaltina.

Todėl jei ateityje susidursime su dideliais ekonominiais iššūkiais, nes nebūsime įvykdę reformų, visa kaltė bus verčiama prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Algirdui Butkevičiui ir visada dėl visko kaltiems Andriui Kubiliui bei Vytautui Landsbergiui, bet ne populistams ir stambiojo kapitalo atstovams, kurių įtaka, bent jau man, nekelia abejonių.

Žinoma, gal tai tik mano nuomonė, bet šiandien informacijos ir diskusijų apie šių ponų atsakomybę iš esmės nėra, tačiau ar tai, kad niekas apie jų atsakomybę nekalba, yra objektyvi realybė? O gal atvirkščiai – gal jie yra tokie įtakingi ir pavojingi, kad niekas nedrįsta apie jų atsakomybę net užsiminti? Tad gal jau metas nebebijoti, nes jei bijome diskutuoti apie tai, kas, kodėl ir kaip daro įtaką Lietuvos politikai, teisėtvarkai ir žiniasklaidai net Rusijos agresijos Ukrainoje metu, ar mūsų gyvenime bus akimirka, kada nebijosime?

Skaityti daugiau...

L. Kazlavickas: Pusė milijono vaikų galėtų augti be patyčių

tsajunga.lt 2015-03-23

Visoje Lietuvoje šiandien prasidėjus „Vaikų linijos“ organizuojamai akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“, Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva vyko spaudos konferencija „BE PATYČIŲ 2015: visuomenė gali išspręsti patyčių problemą“. Pristatydami šeštą kartą vykdomą iniciatyvą, konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti, kad patyčių būtų mažiau.
Anot L. Kazlavicko, patyčių kultūra jau seniai įsigalėjo visoje visuomenėje. Tačiau žvelgiant į tyrimus, labiausiai neramina situacija šalies mokyklose. Jau anksčiau į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipęsis Seimo narys teigė, jog tai, kad per beveik tris laisvos mokyklos dešimtmečius nesiimta rūpintis vaikų emocine savijauta ir bendravimo kultūra yra nepateisinama.
„Šiandien turime galimybę apsispręsti ar norime, kad beveik pusę milijono vaikų užaugtų draugiškoje ir sveikoje aplinkoje, kurioje patyčios ir nepagarba nėra normalu. Kitokioje nei dabartinėje atmosferoje besimokiusi karta galėtų kurti ir kitokią visuomenę bei kultūrą. Turime realiai veikiančių ir pasaulyje pripažintų prevencinių programų, sprendžiančių patyčių, smurto ir agresijos problemas, tačiau dabar šios programos veikia tik kas ketvirtoje mokykloje, ką jau kalbėti apie tai, kad ne kiekvienoje jų dirba psichologas. Švietimo ministerija privalo imtis visų priemonių, kad per ateinančius metus visose Lietuvos mokyklose tokios programos pradėtų veikti – mokykloms tikrai reikia pagalbos šioje srityje“, – teigė L. Kazlavickas.
„Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis pristatydamas iniciatyvą, sakė, jog „Vaikų linija“ nekelia tikslo šia akcija sumažinti patyčių per savaitę, o siekia sukelti didelį rezonansą, kad visi, nuo kurių priklauso, kad patyčių būtų mažiau – pergalvotų savo elgesį, planus ir prioritetus.
„Patyčių Lietuvoje yra neleistinai daug – iš naujausio, 2014 metais atlikto tarptautinio tyrimo matome, kad patyčių pradėjo daugėti. Tai reiškia, kad pastangų, sprendžiant šią problemą Lietuvoje, nepakanka. Manau prireiks dar kelių dešimtmečių ir kiekvieno iš mūsų asmeninės iniciatyvos ir indėlio, kad situaciją pasikeistų“, – pastebėjo dr. R. Povilaitis.

Skaityti daugiau...

B. Nemcovo nužudymo byloje – naujas posūkis

Boris Nemtsov

delfi.lt 2015-03-24

 

Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo byloje – naujas posūkis. Rusijos tyrimų komiteto pareigūnai nurodė atlikti lingvistinę ekspertizę, skelbia „Kommersant“, remdamasis su tyrimu susipažinusiu šaltiniu.

Tai reiškia, kad tyrėjai, išnagrinėję elektroninius opozicijos veikėjo susirašinėjimus, kurių labai daug, bandė išsiaiškinti, ar jam galėjo grasinti žmonės, su kuriais jis tiesiogiai bendravo, skelbia newsru.com.

„Kommersant“ tvirtina, kad tiesioginių grasinimų nebūta, tačiau kai kurie politiko pašnekovai, kaip galima teigti remiantis pirminėmis išvadomis, jo veiklą „vertino pernelyg asmeniškai“. Pabrėžiama, kad specialistai tyrė susirašinėjimus, kuriuose dalyvavo tiek tyrimui žinomi asmenys, tiek po slapyvardžiais besislepiantys. Skelbiama, kad buvo nemažai pasisakymų, kurie kaip reikiant peržengia „padorumo ribas“.

Kaip pabrėžia „Kommersant“, tyrėjai, nusprendę atlikti lingvistinę ekspertizę, tarsi atmeta anksčiau skelbtą versiją, kad penki kaltinami čečėnai, vadovaujami buvusio Čečėnijos vidaus pajėgų vado Zauro Dadajevo, galėjo Rusijos politiką nužudyti dėl jo pasisakymų po tragedijos „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje.

Skaityti daugiau...

Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

 
Lietuvos Sąjūdis

Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

P A R E I Š K I M A S

DĖL ŠAUKTINIŲ KARIUOMENĖS GRĄŽINIMO

2015-03-12

Vilnius

Lietuvos Sąjūdis

įvertindamas, kad geopolitinio saugumo aplinka nuo 2008 metais įvykusio Rusijos – Gruzijos karo iš esmės pablogėjo;

atkreipdamas dėmesį į tebesitęsiantį Rusijos ginklavimąsi, įskaitant puolamosios ginkluotės modernizavimą Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje;

pastebėdamas, kad prieš Lietuvą ir mūsų sąjungininkus nuolat ir vis aktyviau naudojamos naujos karo formos, tokios kaip karas informacinėje, kibernetinėje erdvėse;

apgailestaudamas, kad krašto apsaugai skiriamas finansavimas pagal šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį yra nepakankamas ir kelią grėsmę Lietuvos kariuomenės pajėgumų išlaikymui;

matydamas būtinybę nedelsiant aukščiausiu lygiu imtis priemonių, stabdančių neigiamas tendencijas Lietuvos išorės ir vidaus saugumo aplinkoje;

sveikina Valstybės gynimo tarybos iniciatyvą sustiprinti Lietuvos kariuomenę sugrąžinant ilgametes tradicijas turinčią ir dabartinį Krašto apsaugos sistemos finansavimo lygį atitinkančią šauktinių tarnybos formą;

Kreipiasi į visus geros valios Lietuvos Respublikos Seimo narius siūlydamas:

-       įstatymiškai nustatyti ne mažesnį kaip 3500 karių atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje skaičių 2015 metams ir iki 2020 metų šį skaičių tolygiai didinti po 500 karių kasmet;

-       įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimą krašto apsaugai skirti finansavimą ne mažesnį kaip 2 proc. BVP ir įstatymu nustatyti konkrečius terminus šiam tikslui pasiekti;

-       skirti ypatingą dėmesį pilietiniam ugdymui, kuris yra pagrindas formuojant aktyvią pilietinę visuomenę.

 

       Vidmantas Žilius                            Andrius Tučkus                                 prof. Vytautas Landsbergis

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas          Lietuvos Sąjūdžio tarybos            Lietuvos Sąjūdžio garbės  pirmininkas                                                                        pirmininkas                                     

 

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio minėjime

2015 m. kovo 11 d. pranešimas VIR

 

 

Mieli susirinkusieji, aukštieji valstybės vadovai, svečiai, draugai, Lietuvos draugai, visi, kurie čia dirbome ir toliau dirbame valstybės darbą,

Kai šioje salėje ir šiuose rūmuose nežinodavom, ar sulauksim ryto, gyventi buvo gražu.

Buvo pakilu, reikšminga, sieloj giluminis džiaugsmas.

Praslinko štai grėsmių naktis, atėjo dar viena diena kaip dovana, o mes vis dar esam, yra mūsų valstybė, kuriai toliau dirbam, klodami jai kelią į visai nepažadėtą, tačiau viltingą ateitį.

Jutome, kad žmonės, tauta, stebi mūsų darbą, pritaria svarbiausiam tikslui. Todėl būsime čia ir neišduosime.

Tiesa, girdėdavom reikalavimų ir spaudimų trauktis, nesiekti neįmanomo, ir tada viskas baigsis gerai. Net šioje salėje išgirsdavom siūlymų padaryti visai paprastą „politinį sprendimą“, bet siūlančių tebuvo mažuma.

Ir kai griaudė agresija, liejosi kraujas, o pasaulis tylėjo, buvome čia, toliau statėm ir gynėm valstybę.

Kartais kas nors klausdavo: nejau tikitės įveikti imperiją? Atsakydavau: mums nereikia pergalės prieš ką nors. Mes norime taikos ir Taikos sutarties.

Lyg vėjo gūsis praskriejo 25 metai.

Valstybė apginta, pripažinta, tartum įsitvirtinusi netvirtame pasaulyje. Kad ir graužiama menkysčių ir išdavysčių, ji turi energijos ir dideliems išradimams, ir trumparegio pelno veiklai, džiaugiasi mokslo, meno ir sporto laimėjimais, taipgi loterijomis ir balabaikomis, o ypač – laisvėj užaugusiu jaunimu, kuris netgi nori gyventi! Kaip būtų gerai, kad jo dauguma nė už ką neišvažiuotų, pačiu savo buvimu ir veikla tėvynėje balsuotų už Lietuvą. Būtume ne veltui dirbę.

Bet ar tai, ką nūnai darome, yra pakilu, reikšminga, kaip anuomet? Ar priešingai – sumenkėjome iki reikaliukų? Iki postelių ir finansinių sriautelių?

Be abejo, esame visokie. Vaikai – nuostabūs, kurie neužgauti nemeilės ir nesužiaurėję. Ačiū už trispalves apyrankes. Bet ar dažnai susimąstome, ką mes, tie pusamžiai, darome ir kas bus po mūsų? Kokį būsim palikę ženklą? Kartais atrodo, kad dabartiniams bėgiojantiems būsimiesiems nepaliksim nė doros užduoties, nes didelės užduoties, kuri vadintųsi garbinga Lietuva, per maža teturime. Lietuvos kokybė, štai kur klausimas.

Ir Lietuvos likimas šių dienų šviesoje. Jei bepročių agresija nesustabdoma, ir imperija eina atgal į buvusias kolonijas, mūsų sėkmės istorija gali virsti laikinos sėkmės istorija, kuri bus verčiama pelenais. O išsigandę bičiuliai europiečiai net patars nesipriešinti užpuolikui.

Mat pasauly esą svarbesnių dalykų, – taip sakys, svarbesnių, negu laisvė ir teisingumas.

Bet ir iš pradžių, ir visados mes esam tie, kurie turim ką pasakyti.

Reikia rengtis ginti žilą tėvą ir mylimą močiutę ir mažą sesutę.

Sveikindamas visus, kurie čia visus 25 metus tebebūname, linkiu ir esantiems, ir ateinantiems dažniau pažvelgti į dangų, kuriame pro pušų šakas plaukia debesys. Kitur tokio dangaus nėra.

Jei dar neprailgo mano septynios minutės, pereisiu į meninę dalį. Truputis lyrikos.

 

Nuo kraštelio

 

Mažumytį nubėgęs

ligi kraštelio

pasižiūrėjau.

 

Labai toli

visai žemai –

neaiškūs vandenai.

 

Gerokai pribūta purvelio.

Gabalas kreivo kelio.

Ir kraujas Antano Kraujalio.

 

Sugrįžti

 

Paukščiai turi namus

ir ūkius

po mūsų vienintele saule.

 

Kai ateina apniukus

Didžioji šiaurė,

jie išlekia atostogų.

 

Laukai subrandinti,

vaikai užauginti,

galima pasibastyti.

 

Jie ten surengia posėdžių,

Konferencijų,

visokiausių sparnų pratybų.

 

Juk reiks vėl sugrįžti į šalį,

kurioj geriausia,

kur saulė auksu pievas prausia

ir tamsumas prašalina.