V. Juozapaitis. Hibridinio karo partizanai kultūroje

Vytautas Juozapaitisdelfi.lt 2014-11-26

Nors paskutinio Raudonosios armijos kareivio kerzinis batas nustojo trypęs Lietuvą prieš du dešimtmečius, randai, likę pusę amžiaus prievartautoje mūsų sąmonėje, taip ir liko iki galo nesugiję.

Skiriasi ir tų patirtų skriaudų pobūdis bei gebėjimas suvokti padarytos žalos mastą visa tai patyrusiems ir ateities kartoms, kurių gali paprasčiausiai nebelikti, jeigu nerasime savyje drąsos ne tik imtis ginklo valstybei apginti, bet ir jos turiniui apsaugoti.

Kas yra tos mūsų valstybės turinys? Neabejoju, kad kiekvienas pateiks dešimtis galimų atsakymų variantų ir visi jie nebus klaidingi, nes valstybės turinį sudaro tai, ką materialaus ir dvasinio sukūrė žmogus. O tai yra ne kas kita, kaip kultūros sąvokos apibrėžimo esmė. Taigi norime ar ne, netgi būdami pasyvūs stebėtojai ar atkaklūs neigėjai, kiekvienas atskirai ir visi kartu esame kultūrinių procesų dalyviai, nuo kurių indėlio ir priklauso mūsų valstybės turinys, kitaip dar vadinamas kultūra.

Tačiau kultūra yra ir vertybių visuma, kurių pagalba yra pažįstamas ir keičiamas pasaulis. Todėl kiekvienas mūsų veiksmas ar ištartas žodis ne tik sudaro bei iliustruoja mūsų, kaip asmenybių turinį, bet ir neišvengiamai veikia šalia esančių bendrapiliečių sąmonę ir jų gebėjimą veikti bei kurti jų pačių ir juos supančios visuomenės labui.

Skaityti daugiau...

Rusijos finansų ministras: biudžetas jau smarkiai prasilenkia su realybe

Nuotrauka: Simon Dawson („Bloomberg“)vz.lt 2014-11-27

Rusijos vyriausybės atstovai pripažįsta – šiuo metu tvirtinamas kitų metų biudžeto projektas skubiai taisytinas, nes nebeatitinka dėl Vakarų taikomų sankcijų ir smarkiai krentančių naftos kainų prastėjančių šalies ekonominių perspektyvų. Užsimenama apie galimą biudžeto išlaidų kirpimą beveik dešimtadaliu.

Praradimai – ne mažiau kaip trilijonas

Rusų naujienų portalas „gazeta.ru“ pranešė, kad Antonas Siluanovas, Rusijos finansų ministras, užsimena apie būtinybę persvarstyti 2015 m. biudžetą – esą biudžetiniai praradimai dėl stojančios ekonomikos, importo susitraukimo ir naftos kainų kritimo gali siekti ne mažiau kaip 1 trln. RUB (apie 60 mlrd. Lt).

Ministro nuomone, vertėtų gerokai sumažinti naftos kainos, kuria vadovaujantis skaičiuojamos biudžeto pajamos, nuleidimą iki 80 USD, nes dabartiniame biudžeto projekte įrašyta pajamų prognozė remiasi prielaida, jog barelis naftos kitąmet vidutiniškai kainuos net 100 USD.

Rusijos aukštesnieji parlamento rūmai – Federacijos taryba – jau patvirtino 2015 m. valstybės biudžeto projektą. Planuojama, kad pajamos sieks 15,1 trln. RUB (906 mlrd. Lt), išlaidos – 15,5 trln. RUB (930 mlrd. Lt), biudžeto deficitas – 0,6% bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prasta rinkos konjunktūra

ačiau svarstant biudžetą Federacijos taryboje p. Siluanovas tamsiomis spalvomis piešė ekonomines perspektyvas, be kita ko užsimindamas ir apie tai, kad teks koreguoti pajamų planus, karpyti išlaidas, galbūt didinti deficitą ar pasinaudoti sukauptomis atsargomis.

„Turint galvoje rinkos konjunktūrą, tai yra rublio silpnėjimo tendencijas ir esamą naftos kainų lygį, yra nemenka rizika, kad ekonomikos augimas bus gerokai lėtesnis nei prognozuota rengiant biudžetą. Tikėjomės, kad kitąmet ekonomika augs 1,2% BVP, bet tikriausiai jis bus gerokai mažesnis. Yra ir rizikų dėl importo, nes tai irgi sumažins mūsų pajamas“, – kalbėjo ministras.

Skaityti daugiau...

Merkel: konfliktui Ukrainoje įveikti reikia kantrybės

alfa.lt 2014-11-27

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, trečiadienį sakydama kalbą parlamente, apkaltino Rusiją tarptautinės teisės pažeidimu ir intervencija į Ukrainą, tvirtindama, kad konflikto įveikimas reikalauja kantrybės, rašo „Reuters“.

„Niekas nepateisina Rusijos tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo kovose Donecke ir Luhanske“, - Bundestago rūmuose kalbėjo A. Merkel.

„Rusijos veiksmai pakenkė taikiai tvarkai Europoje ir yra tarptautinės teisės pažeidimai, - pridūrė kanclerė. - Mūsų pastangos įveikti krizę reikalauja kantrybės“.

Vokietijos diplomatijos atstovė taip pat teigė, kad sankcijos Rusijai išliks, kol nebus pažangos sureguliuojant krizę Ukrainoje.

Skaityti daugiau...

Kanada aprengs Ukrainos karius žieminiais rūbais

15min.lt 2014-10-26

 Kanados gynybos ministras Robas Nicholsonas trečiadienį paskelbė, kad siunčiami žieminiai apsiaustai, batai ir pirštinės 30 tūkstančių ukrainiečių karių, kovojančių su promaskvietiškais separatistais Ukrainos rytuose.

Minima siunta bus išsiųsta į Kijevą ketvirtadienį, sakė ministras per spaudos konferenciją.

Pasak R.Nicholsono, kitų metų pradžioje numatyta jūros transportu siųsti antrą nekovinės karinės pagalbos siuntą: kurioje bus mobili lauko ligoninė, naktinio matymo akiniai, bombų išminavimo įranga, taktinio ryšio aparatai. Šios technikos prašė Ukraina.

Skaityti daugiau...

Prezidentė: tampame ne tik jūrine, bet ir moksline jūrine valstybe

Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio („Verslo žinios“)vz.lt 2014-11-26

Šiandien Klaipėdoje pakrikštytas AB „Vakarų laivų gamykla“ antrinėje bendrovėje „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pastatytas Klaipėdos universiteto (KU) mokslinių tyrimų laivas, kurio statybų projekto vertė siekia 33,5 mln. Lt. Laivui suteiktas „Minties“ vardas, o jo krikštamote tapo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai jau antras laivas, kurio krikštamote šiemet tampa šalies vadovė. Metų pradžioje Pietų Korėjoje ji pakrikštijo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivo – saugyklą „Independence“, kuris jau sėkmingai prišvartuotas Klaipėdos uoste.

„Džiaugiuosi, kad abu laivai susieti su mūsų ateitimi. Vienas - su energetine ateitimi ir laisve, o kitas - su mūsų moksline ateitimi“, - sakė p. Grybauskaitė.

Prezidentė pastebėjo, kad modernus laivas „Mintis“ ne tik užtikrins laisvę mokslinei veiklai, bet ir padės Lietuvai įsitvirtinti Europos jūrinių tyrimų ir inovacijų erdvėje:

„Tokį laivą pasistatome savo jėgomis, savo lėšomis, o tyrimus galėsime padėti daryti visai Europai. Taigi tampame ne tik jūrine, bet ir moksline jūrine valstybe.“

Skaityti daugiau...

E. Lucasas. Putino režimas reikalauja garbinti žmones, kalusius kūju

Edwardas Lucasasdelfi.lt 2014-11-26

Idealus priešininkas pasitelkia tokias taktikas, kokių tikimės, kaip dalį strategijos, kurią suprantame, veikia tokiu tempu, kad turime pakankamai laiko reaguoti.

Putino režimas nėra kvailas, nedaro nė vieno iš (minėtų) dalykų. Visų pirma, jo prioritetai skiriasi nuo mūsų – jis pasirengęs susitaikyti su ekonominiu skausmu, rizikuoti, meistriškai, begėdiškai meluoti (Vakarai nė vieno iš šių dalykų nėra linkę daryti). Mūsų lyderius, siejamus idėjos apie daugiašalį, normomis grindžiamą pasaulį, kuriame sprendimai priimami pasitelkus dialogą, o ne konfrontaciją, Rusijos metodai glumina.

Taktika irgi trikdo. Didelę dabar Europoje siaučiančio hibridinio karo dalį sudaro propaganda. Praėjusią savaitę Niujorke Rusija mėgino apjuodinti oponentus, tarsi slaptus hitlerininkus, pateikdama rezoliuciją apie „nacizmo šlovinimą“ Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete (lapkričio 21 d.).

Dezinformaciniame Kremliaus leksikone šie abu žodžiai turi ypatingą reikšmę. „Šlovinimas“ reiškia, kad jūs kažko nesmerkiate taip, kaip Rusijai norėtųsi. Kalbėjimas apie „nacizmą“ (taip pat apie „fašizmą“) – būdas kaltinti karo meto sovietų agresijos aukas dėl jų nelaimės.

Tad jei jūs, kaip Suomija ir Baltijos valstybės, patekote tarp sovietų kūjo ir nacių priekalo, tik vergiškas keliaklupsčiavimas bus priimtinas. Privalote nekvestionuoti ir garbinti žmones, kurie kalė kūju, ir nesiskųsti, kad tai jie pastatė jus ant priekalo. Jei liūdite dėl praradimų, jau nekalbant apie tai, kad rodote pagarbą saviems kariams, jūs šlovinate nacizmą.

Skaityti daugiau...

Sulaikyti Rusiją jos pačios labui

veidas.lt 2014-11-26

Ukraina – tai sektinas pavyzdys Rusijai ir būtent to bijo Vladimiras Putinas, būtent todėl demokratinės Vakarų šalys turi padėti ukrainiečiams ir kartu neleisti jaustis vienišoms tokioms šalims, kaip Lietuva.

Evaldas Labanauskas

Vašingtonas, JAV

Taip mano vienas žymiausių kovotojų už demokatiją Carlas Gershmanas, jau du dešimtmečius vadovaujantis Nacionaliniam demokratijos fondui. Simpatizuojantieji Rusijai teigia, kad būtent jo praėjusių metų straipsnis „The Washington Post“ apie į Vakarus besižvalgančią Ukrainą išgąsdino Rusiją ir savaip paskatino agresiją prieš šią šalį. Pats C.Gershmanas prisipažįsta nesitikėjęs Maidano ir tokių radikalių permainų.

„Jei Ukraina sugebės tapti demokratine ir suverenia valstybe, kurios nebebus galima vadinti Rusijos imperijos sfera, tai bus milžiniškas postūmis Rusijai tapti normalia šalimi“, – duodamas interviu „Veidui“ teigė C.Gershmanas.

VEIDAS: Ką tik įvyko Kongreso rinkimai, po kurių Respublikonų partija užsitikrino daugumą Senate ir laimėjo dar daugiau, nei turėjo, vietų Atstovų rūmuose. Ar tai lems Jungtinių Valstijų užsienio politikos pokyčius?

C.G.: Užsienio politika yra vykdomosios valdžios, tai yra prezidento administracijos, prerogatyva. Bet per pastaruosius kelis mėnesius mes galime pastebėti užsienio politikos pokyčius dėl įvykių pasaulyje. Tai lemia didėjantis nestabilumas, Rusijos agresija, ISIS („Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje) iškilimas ir t.t. Vykdomoji valdžia bando atsakyti į šiuos iššūkius, bet lieka klausimas, kiek pokyčiai atitinka iššūkius.

Išties, po rinkimų spaudimas imtis pokyčių didės. Išgirsime iš Kongreso stipresnių reikalavimų, kad politika labiau atitiktų iššūkius, ypač kai bus kalbama apie Ukrainą.

VEIDAS: Amerikoje vyksta diskusija dėl ilgalaikės prezidento Baracko Obamos administracijos strategijos. Rugsėjo mėnesį B.Obama pateikė tam tikrus užsienio politikos principus, kuriuos kai kurie apžvalgininkai pavadino Obamos doktrina. Kokia jūsų nuomonė apie tariamą Obamos doktriną?

C.G.: Aš tokios nematau. Administracija sakosi kurianti ilgalaikę strategiją, ir mes jos laukiame. Didysis išbandymas bus Ukraina. Prieš kelias savaitės du senatoriai „The Washington Post“ puslapiuose paragino suteikti karinę pagalbą Ukrainai, ir jei mes tai padarytume, manau, išvystume pokyčių.

Skaityti daugiau...

Iš JAV – žinia apie tankus Rytų Europoje

Iš JAV – žinia apie tankus Rytų Europojedelfi.lt 2014-11-26

Jungtinių Valstijų armija planuoja ateinančiais metais dislokuoti NATO šalyse apie 150 tankų ir kitų šarvuotųjų mašinų, o dalis jų gali būti pasiųstos į Rytų Europos šalis, antradienį nurodė vienas aukštas pareigas užimantis Amerikos generolas.

Toks žingsnis būtų atliktas pagal JAV operaciją „Atlantic Resolve“ („Atlantinis ryžtas“), vykdomą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant padrąsinti sąjungininkes, sunerimusias dėl didėjančių Rusijos ambicijų. Amerikiečiai kariai jau yra rotuojami po kelis mėnesius trunkančiose bendrose pratybose šiame regione.

Beveik 50 šarvuotųjų mašinų jau yra dislokuotos, o dar 100 tankų „M1 Abrams“ bei pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ bus „iš anksto išdėstyti“ Vokietijoje ir galbūt kitur, kad jas galėtų naudoti JAV kariai, dalyvaujantys pratybose su NATO partnerėmis, sakė generolas leitenantas Benas Hodgesas, duodamas interviu telefonu naujienų agentūrai AFP iš Estijos.

„Kariai atvyks ir treniruosis, o vėliau išvyks. Įranga bus palikta“, – aiškino jis.

Tokia schema bus „daug pigesnė“ negu kaskart transportuoti tankus per Atlanto vandenyną, o pratybų misijos taptų daug veiksmingesnės, pridūrė generolas.

B.Hodgesas sakė greitai pateiksiantis rekomendaciją, ar dalį tankų ir šarvuotųjų mašinų reikia sutelkti NATO rytinėse šalyse.

Skaityti daugiau...