J. Tvaskienė: Litwa Srodkowa. Kam to reikia?

lzinios.lt 2014-03-26

Ru­si­jos ra­di­ka­las, bet kar­tu ir Dū­mos de­pu­ta­tas Vla­di­mi­ras Ži­ri­novs­kis Mask­vos var­du jau pa­siū­lė Len­ki­jai pa­si­da­ly­ti Ukrai­ną. Ran­kas anek­suo­to­jams at­ri­šo gru­pės Kry­mo, so­vie­tų ir jų tei­sių pe­rė­mė­jos Ru­si­jos va­lia įgi­ju­sio au­to­no­mi­jos sta­tu­są, ru­sa­kal­bių pra­šy­mai di­džia­jai tė­vy­nei gin­ti jų tei­ses.

No­rin­čių­jų, kad juos ap­gin­tų, vi­si pui­kiai ži­no­me, yra ir Lie­tu­vo­je. Ypač Vil­niaus bei Šal­či­nin­kų ra­jo­nuo­se. Taip pat pui­kiai ži­no­me, kad pa­gal­bos jie pra­šo Var­šu­vo­je, bet su­teik­ti ją pa­si­ren­gę bi­čiu­liai iš Mask­vos. To­kių ban­dy­mų bū­ta ne taip ir se­niai.

Kas pa­mir­šo ar­ba blo­gai mo­kė­si is­to­ri­ją: vos prieš 25 me­tus (be­veik prieš 25, nes tai vy­ko rug­sė­jį, tiks­liau - 1989 me­tų rug­sė­jo 15 die­ną), įsi­siū­buo­jant Są­jū­džiui, įsit­vir­ti­nant lais­vės ir Ne­prik­lau­so­my­bės vil­čiai, Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų liau­dies de­pu­ta­tų ta­ry­bos, siek­da­mos su­truk­dy­ti Lie­tu­vai at­sis­kir­ti nuo So­vie­tų Są­jun­gos, pa­skel­bė apie len­kų au­to­no­mi­jos su­kū­ri­mą. 1990 me­tų spa­lį Vil­niaus, Šal­či­nin­kų, taip pat Tra­kų, Šven­čio­nių, Šir­vin­tų ra­jo­nų kai ku­rių apy­lin­kių at­sto­vai su­va­žia­vi­me Ei­šiš­kė­se pa­skel­bė įku­rian­tys Len­kų na­cio­na­li­nį te­ri­to­ri­nį kraš­tą so­vie­tų Lie­tu­vos su­dė­ty­je. Vals­ty­bę vals­ty­bė­je - Lit­wa Srod­ko­wa.

Karš­tas šios ini­cia­ty­vos rė­mė­jas bu­vo tuo­me­ti­nis So­vie­tų Są­jun­gos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas. Pert­var­kos šauk­lys sa­vo tarp­tau­ti­nei par­tne­rei Mar­ga­ret That­cher vie­šai pa­si­džiau­gė: gir­di, ne vi­si no­ri tos ne­prik­lau­so­my­bės, maiš­tin­ga­jai Lie­tu­vai dėl to gre­sia ne­tek­ti tiek au­to­no­mi­ją skel­bian­čio Vil­niaus kraš­to, tiek Klai­pė­dos kraš­to, ku­ria­me gy­ve­nan­tys drau­gai par­eiš­kė no­rą pri­si­jung­ti prie Le­ning­ra­do sri­ties.

Ofi­cia­lio­ji Len­ki­ja? Vie­šai au­to­no­mi­nin­kų Var­šu­va ne­pa­rė­mė, net pa­smer­kė. Ta­čiau pra­ėjus vos mė­ne­siui po au­to­no­mi­nin­kų dek­la­ra­ci­jos, Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė, kad Lie­tu­va, no­rė­da­ma pa­lai­ky­mo ir ge­rų san­ty­kių, tu­rė­tų „grei­tai su­re­gu­liuo­ti“ len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos po­rei­kius: su­teik­ti len­kų kal­bai ofi­cia­lų sta­tu­są len­kų kom­pak­tiš­kai gy­ve­na­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, vie­šų­jų ins­ti­tu­ci­jų, gat­vių pa­va­di­ni­mus, vie­to­var­džius ten ra­šy­ti dviem kal­bo­mis, už­ti­krin­ti len­kams ga­li­my­bę sa­vo pa­var­des ra­šy­ti ori­gi­na­lo kal­ba ir taip to­liau.

Tą­kart au­to­no­mi­jos dek­la­ra­ci­jos bu­vo pa­lai­do­tos, o per­vers­mo or­ga­ni­za­to­riai kas iš­si­laks­tė, kas pri­ti­lo. Li­ko tik rei­ka­la­vi­mai, ne­si­kei­čian­tys, ne­kei­čia­mi, reiš­kian­tys iš es­mės vie­na: mes gy­ven­ti čia no­ri­me taip, kaip mes no­ri­me. Ar­ba, kaip 2011-ai­siais par­eiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ener­gi­jos ge­ne­ra­to­rius Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis: „Kur in­teg­ruo­tis? Kur mes tu­ri­me in­teg­ruo­tis? Mes čia gy­ve­na­me vi­sa­da. Tai jūs tu­ri­te ši­ta­me kraš­te in­teg­ruo­tis, nes jūs čia at­va­žia­vo­te. Jū­sų pro­tė­viai tu­ri čia in­teg­ruo­tis. O mes ne­tu­ri­me in­teg­ruo­tis. Čia mū­sų že­mė.“

Skaityti daugiau...

Kaip Kremlius dalina Europą: ar Baltijos šalys lieka už raudonos linijos

 

Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas

delfi.lt 2014-03-26

Krymo okupacija bei aneksija buvo įvykdyta remiantis aiškia geopolitine logika, kuri gali būti vadinama Masados geopolitika.

Jos esmė – įsitvirtinti kontinentinėje zonoje, savo žemėse ir po truputį skverbtis link kontinento pakraščių formuojant geopolitinius pleištus.

Tokio geopolitinio pleišto funkcijas atlieka Kaliningradas, Padniestrė, Pietų Osetija ir Abchazija, o dabar pleištu tapo ir Krymas.

„Šie geopolitiniai pleištai atlieka tiek puolamojo, tiek gynybinio placdarmo funkciją, tad Rusija visada būna pasiruošusi tiek pulti priešininką, tiek atremti, tačiau atremti nėra ko, nes niekas nepuola. Galima Vakarų skverbtis link Rusijos sąjungininkų – tik ekonominė. Šiuo atveju V. Putinas įsitvirtina šiose zonose, kurias paleis kažkada labai sunkiai, bet praranda galimybes kalbėti su demokratiniu pasauliu. Tai labai panašu į Josifo Stalino geopolitinę koncepciją – Masados geopolitiką“, - teigia Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto direktorius, geopolitikos ekspertas Egidijus Motieka.

„J. Stalinas prieštaravo Levo Trockio ir Vladimiro Lenino pasaulinės revoliucijos koncepcijai – su vėliava žygiuoti į Vakarus ir okupuoti juos. J. Stalino manymu, taip galima prarasti branduolį – esminę Rusijos teritoriją“, - pridūrė politologas.

Masada hebrajiškai reiškia tvirtovę. Taip vadinama romėnų vietininko, Judėjos karaliaus Erodo pastatyta tvirtovė ant izoliuotos uolos prie Negyvosios jūros, kur per Didįjį žydų sukilimą prieš romėnus užsibarikadavo žydų sukilėliai, tačiau neatlaikę apsupties įvykdė masinę savižudybę.

Skaityti daugiau...

Dar viena Rusijos penktosios kolonos atmaina Baltijos šalyse – „Russkij internacional“

15min.lt 2014-03-26

Latvijos specialiosios tarnybos jau atkreipė dėmesį į neseniai įkurtą prorusišką organizaciją „Russkij internacional“. Ji turėtų kelti nerimą ir Lietuvai, nes šių Kryme „savigynos“ būrius formavusių aktyvistų mostai – platūs. Organizacijos įkūrėjai kalba, kad Baltijos šalyse rusai yra engiami, todėl jie yra pasirengę stoti jų ginti.

Jis pažadėjo, kad Latvijos specialiosios tarnybos atidžiai stebės jos veiklą. Organizacija veikia kiek daugiau nei mėnesį, per šį laiką spėjo įkurti štabą Sevastopolyje.

Įkūrė spalvingos asmenybės

Apie „Russkij internacional“ įkūrimą vasario 19-ąją surengtoje spaudos konferencijoje pranešė nacionalistinės partijos „Rodina“ („Tėvynė“) lyderis Aleksejus Žuravliovas.

Jis, kartu su Maskvos statytiniu Kryme Sergejumi Aksionovu kūrė garsiuosius ginkluotos „savigynos“ būrius, kurie suvaidino svarbų vaidmenį Rusijos agresijos metu. Vėliau prie šių būrių prisidėjo ir „Russkij internacional“ nariai.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Latvijos Antifašistinio fronto lyderis Sergejus Malachovskis, prieš kelis metus neįleistas į Estiją kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui.

Skaityti daugiau...

Pasaulio lyderių susitikimą Hagoje temdys įtampa dėl Ukrainos krizės

lzinios.lt 2014-03-24

Pa­sau­lio ly­de­riai pir­ma­die­nį su­si­tiks Ha­go­je de­ry­bų, ku­rias tem­dys kri­zė Ukrai­no­je, o Ru­si­ja ga­li bū­ti pa­ša­lin­ta iš Di­džio­jo aš­tuo­ne­to (G-8), sie­kiant nu­baus­ti Mask­vą dėl Kry­mo anek­si­jos.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma su­šau­kė ne­ei­li­nį Di­džio­jo sep­ty­ne­to (G-7) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, sie­kiant ap­tar­ti veiks­mus prieš Ru­si­ją dėl jos įvyk­dy­to Kry­mo pri­jun­gi­mo, pri­ver­tu­sio Va­ka­rų ša­lių ly­de­rius iš nau­jo aps­vars­ty­ti sa­vo ry­šius su Mask­va po Šal­to­jo ka­ro, kai Mask­vą bu­vo sten­gia­ma­si įtrauk­ti į pla­tes­nę tarp­tau­ti­nę bend­ruo­me­nę.

Ru­si­jai tel­kiant, kaip nu­ro­do NA­TO, „la­bai ne­ma­žas“ pa­jė­gas prie sie­nos su Ukrai­na, bai­mi­na­ma­si, kad pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­si­ry­žęs at­plėš­ti dau­giau Ukrai­nos te­ri­to­ri­jų.

Ši be­si­vys­tan­ti kri­zė ti­kriau­siai do­mi­nuos su­si­ti­ki­me, ku­ris tra­di­ciš­kai or­ga­ni­zuo­ja­mas, sie­kiant ap­tar­ti bran­duo­li­nio sau­gu­mo klau­si­mus.

Pir­ma­die­nį Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ser­ge­jus Lav­ro­vas su­si­tiks su JAV vals­ty­bės se­kre­to­riu­mi Joh­nu Ker­ry Bran­duo­li­nio sau­gu­mo vir­šū­nių su­si­ti­ki­me (NSS). Tos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vų de­ry­bos ga­li bū­ti la­biau­siai įtemp­tos iš iki šiol įvy­ku­sių.

S.Lav­ro­vas ir J.Ker­ry su­si­tiks pir­mą kar­tą po to, kai Va­šing­to­nas pa­skel­bė fi­nan­si­nes sank­ci­jas įta­kin­giau­siems V.Pu­ti­no ar­ti­miau­sios ap­lin­kos na­riams dėl jų spren­di­mo pa­nau­do­ti jė­gą, rea­guo­jant į pra­ei­tą mė­ne­sį įvy­ku­sį Krem­liaus pa­lai­ko­mo Ukrai­nos re­ži­mo nu­ver­ti­mą.

J.Ker­ry jau pers­pė­jo, kad Mask­va ga­li pra­ras­ti vie­tą pres­ti­ži­nia­me Di­džio­jo aš­tuo­ne­to klu­be dėl sa­vo spren­di­mo pa­siųs­ti pa­jė­gas į Kry­mą.

Skaityti daugiau...

Kas lemia V. Putino sprendimus: idėjos, kuriomis gyvena jo aplinka

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-03-24

Tarptautinei bendruomenei aikčiojant, kad Rusija be skrupulų atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškina, kad „Kryme viskas kalba apie mūsų bendrą istoriją ir pasididžiavimą“ ir kad Vakarai patys elgiasi kaip sau nori, vedami ginklo, o ne tarptautinės teisės.

„Krymas – tai Chersoneso vieta, kur buvo pakrikštytas kunigaikštis Vladimiras. Jo dvasinis žygdarbis – atsivertimas į stačiatikybę – nulėmė bendrą kultūrinį, vertybinį ir civilizacinį pagrindą, jungiantį Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos tautas. Kryme ir Rusijos karių kapai – jų drąsos kaina Krymas 1783 metais buvo priimtas į Rusijos valstybę. Krymas – tai Sevastopolis – miestas-legenda, miestas-tvirtovė ir Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno gimtinė“, - savo kalboje Dūmos deputatams ir Federaliniam susirinkimui kalbėjo V. Putinas.

V. Putinas pabrėžė, kad Krymas Rusijai simbolizuoja Rusijos kariuomenės didybę bei išskirtinę narsą.

Savo kalboje V. Putinas susiejo stačiatikybę, kultūrinę ir istorinę Rusijos savastį, priešiškumą Vakarams bei pasaulio nestabilumą po Šaltojo karo pabaigos, kai pasaulis iš dvipolio kuriam laikui tapo vienpolis.

Ką reiškia toks idėjų mišinys? Kaip pasaulį įsivaizduoja šiuolaikinis Rusijos elitas, vadovaujamas V. Putino? Ar tai gali reikšti, jog atgyja legendinė amerikiečių mokslininko Samuelio Huntingtono prielaida, kad po Šaltojo karo pabaigos tarpusavyje konfliktuos skirtingos civilizacijos?

Buvęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių katedros vedėjas, filosofas ir politologas Evaldas Nekrašas teigia, kad Rusijos politiniam elitui nesvetimos S. Huntingtono ir Nikolajaus Danilevskio idėjos apie ortodoksišką civilizaciją bei slavų kultūrinį-istorinį tipą, kuris esą yra skirtingas nuo vakarietiškos civilizacijos ar romanų-germanų kultūrinio-istorinio tipo.

http://www.delfi.lt">DELFI (K.Čachovskio nuotr.)"> Gintautas Mažeikis
Gintautas Mažeikis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad V. Putinas ir jo aplinka pastaruoju metu vadovaujasi labiau naujojo socialinio konservatizmo ir imperinėmis idėjomis nei civilizacijų sandūros konceptu.

Kas yra elitas Rusijoje?

Kaip rašo vedomosti.ru, Rusijoje sklinda gandai, kad prezidentas V. Putinas ir jo aplinka skaito pakankamai daug, domisi ideologijų konstravimu, kapstosi po filosofines gelmes, diskutuoja apie Rusijos ateitį bei misiją. Teigiama, kad sutinkant 2014-uosius metus V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ vadovams buvo dovanojamos Nikolajaus Berdiajevo, Vladimiro Solovjovo, Ivano Iljyno knygos.

V. Putinas savo kalbose taip pat cituodavo panslavistą N. Danilevskį, kuris 1869 m. parašė imperinės Rusijos galios atgimimo manifestą „Europa ir Rusija“. Sklido gandas, kad rusų elitas buvo itin susidomėjęs ir verslininko bei politiko Michailo Jurevo utopine knyga „Trečioji imperija. Kuo turi tapti Rusija“, kurioje modeliuojama ateities situacija 2053 metais.

Skaityti daugiau...

S. Belkovskis: Rusija miršta

delfi.lt 214-03-23

Garsus Rusijos politikos apžvalgininkas ir Kremliaus kritikas Stanislavas Belkovskis tvirtina, kad Krymo prisijungimas prie Rusijos – Krymo pralaimėjimas, o ne pergalė.

Pateikiame visą jo tekstą, publikuotą snob.ru:

Kaip ir mes visi, gana ilgai gyvenau Vladimiro Putino Rusijoje ir žinau, kas tai per šalis. Tai visiškos korupcijos šalis, valstybinio chamizmo, pinigų plovimo, žmogaus nepaisymo šalis.

Krymo prisijungimas prie Rusijos – Krymo pralaimėjimas, o ne pergalė. Mirusieji stveriasi už gyvųjų – mirdama Rusija negyva ranka dar bando sučiupti kažkokį gabalėlį. Numatant situaciją ne žingsnį, o du–tris žingsnius į priekį, ji virs kolosaliu pralaimėjimu. Suprantu, kad Vladimirui Putinui reikėjo psichologinės kompensacijos už visus pažeminimus, kuriuos jis patyrė iš Vakarų lyderių, būdamas valdžioje, tačiau abejoju, ar jos reikia visiems likusiems. Šiuo metu visiškai įmanoma situacija, kuriai susidarius Pietų Korėja atsiskyrė nuo Šiaurės Korėjos. Nesu įsitikinęs, kad Ukraina pralaimėjo.

 

Laisvai kalbu ukrainietiškai, žinau Ukrainą, esu joje gyvenęs iš viso kelerius metus. Manau, kad Ukraina gavo šansą tapti europietiška valstybe, o Rusija jį prarado, nepaisant to, kad Rusija ir Ukraina etniniu ir mentaliteto požiūriu labai artimos.

Tačiau dabar jos liovėsi buvusios viena tauta – V. Putinas vienu smūgiu sugriovė šių valstybių vienybę. Esu pagyvenęs žmogus, žinau, kad pagyvenęs žmogus nebūtinai yra idiotas. Dar vyresnis, nei aš, žmogus – Zbigniewas Brzezinskis, prezidento Jimmy Carterio padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais, labai teisingai pasakė: „Rusija ir Ukraina – imperija, o Rusija be Ukrainos – ne imperija.“

Skaityti daugiau...

Ką daryti, kad Vilniaus kraštas netaptų Lietuvos Krymu

lrt.lt 2014-03-24

Abejotinas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio lojalumas Lietuvai galėtų būti panaudotas prieš mūsų šalį, tačiau Vilniaus kraštą paversti lietuvišku Krymu Rusija šansų – mažai, sako politologas Tomas Janeliūnas. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sutaria, kad įsiklausymas į tautinių mažumų problemas ir jų sprendimas Rusijos agresijos akivaizdoje yra itin svarbus, nes tuomet Kremliaus „tėvynainių politika“ atramos Lietuvoje nesurastų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas sako nesantis tikras dėl V. Tomaševskio lojalumo Lietuvos valstybei, nes veiksmai, su kuriais jis siejamas, rodo priešingus dalykus.

A. Anušauskas, T. Umaro (BFL) nuotr.

Kalbėdamas apie veiksmus, su kuriais siejamas V. Tomaševskis, A. Anušauskas prisimena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) akibrokštą, kai partija paliko Seimo salę iškilmingo Sausio 13-tosios minėjimui skirto posėdžio metu. Taip pat – V. Tomaševskio pasisakymą įvykių Ukrainoje klausimu. Tuomet LLRA lyderis teigė, esą bet kokie ginkluotųjų pajėgų veiksmai iš užsienio valstybės yra smerktini, tačiau jis negali pritarti ir naujosios Ukrainos valdžios veiksmams, kurios pirmas žingsnis buvo tautinių mažumų įstatymo panaikinimas.

„Kai kurie Maidano lyderiai, Olehas Tiahnybokas ir kiti, vadovaujasi nacionalistine Stepano Banderos ideologija, kuri buvo labai antilenkiška, antirusiška ir antisemitinė“, – savo pranešime rašė LLRA vadovas. „Banderovcais“ naująją Ukrainos valdžią vadina ir Kremliaus politikai bei jų kontroliuojama žiniasklaida.

LRT.lt primena, kad prieš porą metų V. Tomaševskis buvo įvardijamas tarp Rusijos vyriausybės finansuojamo žurnalo „Baltijskij mir“ redkolegijos narių. „Žurnale nuolat plėtojama nacizmo Baltijos valstybėse tema, perrašoma šių šalių istorija, daug dėmesio sulaukia rusakalbių ir lenkų protesto akcijos. [...] Tarp visuomeninės „Baltijskij mir“ tarybos narių – ir V. Tomaševskio pavardė“ – tuomet pranešė LRT televizijos laida „Savaitė“. Šiuo metu žurnalas redakcijos kolegijos narių sąrašo nebeskelbia.

„Kol kas jis [V. Tomaševskis – LRT.lt] savo lojalumo ir Lietuvos politiko reputacijos nedemonstruoja. Kai po paviešintos Valstybės saugumo departamento informacijos buvo užduodami klausimai apie tai, ką jis ar jo atstovai veikia Maskvoje, mes girdėjome tik pykčio protrūkius, bet ne atsakymus“, – pažymi A. Anušauskas.

Skaityti daugiau...

Ukrainos žingsnis į Europos Sąjungą: ar pavyks?

alfa.lt 2014-03-21

Šiandien, kovo 21 d., Europos Sąjungos (ES) vadovai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermannas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku turi pasirašyti Asociacijos sutarties politinę dalį. Šios sutarties politinės dalies pasirašymo išvakarėse A. Jaceniukas užsiminė, kad ekonominę sutarties dalį Ukraina bus pasirengusi pasirašyti po šalies prezidento rinkimų, kurie numatyti gegužės 25-ąją. Tačiau Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas įsitikinęs – pirmiausiai Ukrainai reikalinga skubi ir reali pagalba, o tik po to esą galima kalbėti apie ekonominės sutarties dalies galimybę. Žinoma, jeigu iki prezidento rinkimų Kijevo link nepajudės Rusijos, jau aneksavusios Krymą, kariai.

Ketvirtadienio vakarą Briuselyje prasidėjusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime EP pirmininkas M. Schulzas teigė, esą visų susirinkusiųjų mintys šiuo metu yra su Ukrainos žmonėmis. „Šių metų pradžioje niekas net nebūtų įsivaizdavęs, jog tada, kai praėjo lygiai šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo, vėl pajausime tikro karo pavojų“, – kalbėjo M. Schulzas.

Ką sako Europos lyderiai?

M. Schulzas eilinį kartą pakartojo tai, ką vienu balsu šią savaitę kartojo kone visų ES šalių lyderiai – Rusija sutrypė tarptautinę teisę, tai ES valstybėms yra nepriimtina, tačiau Ukraina iš ES kol kas sulaukė tik paguodos ir palaikymo žodžių.

Skaityti daugiau...