• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė

Živilė Makauskienė, wwww.ausra.pl
2013 06 07 09:33
Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir
86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkų
santykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstyti
dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad
lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc.
apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per
pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo
mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio,
Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.
Pakanka vos keletą valandų pabūti Vilniuje, kad suprastum, jog Lietuvos sostinėje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitų
tautybių žmonės – lenkai ar rusai. Lenkų kalba nevaržomai skamba gatvėse, parduotuvėse, grožio salonuose ar
restoranuose. Taip pat valstybinėse įstaigose, mokyklose, ligoninėse, žodžiu, visur ten, kur dirba, gyvena, mokosi ar
ilsisi lenkakalbiai Lietuvos piliečiai. Nepaisant to, kad jau kelinti metai Lenkijos žiniasklaidoje Lietuva linksniuojama
kaip lenkams ir lenkų kalbai netolerantiška, nepakanti šalis, kurios valdžia įvairiais būdais stengiasi riboti šios kalbos
vartojimo sferą, stebint žmones, neatrodo, kad jie ko nors bijotų ar kad jiems kalbėti sava kalba būtų kaip nors
nepatogu, nemalonu ar gėda.
Lietuvoje lenką atpažinti nesunku – daugumos vardai ir pavardės užrašyti pagal lenkų kalbos skambesį, ir nieks
neklijuoja jiems lietuviškų galūnių, nors vis dar kai kurie politikai taip teigia. Lietuvių politinis korektiškumas šiuo
atžvilgiu yra pasiekęs tokias aukštumas, kad, pvz., „Tūkstant-mečio vaikų“ laidos vedėjas lenkiškos mokyklos
auklėtinio Pavelo vardo nelinksniavo ir diplomą teikė „Pavel“, ne Pavelui.
Lenkijoje, ypač jos gilumoje, lietuvio neatpažinsi nei iš akcento, nei juolab iš pavardės. Tai, ko taip garsiai ir ryžtingai
reikalauja Lietuvos lenkai – asmenvardžių rašymo savo kalbos rašmenimis, Lenkijos lietuviai jau turi. Turi, bet net nei
pusė procento nepasinaudojo tokia galimybe. Paklausti, kodėl nenori ne kad užrašyti vardo ir pavardės lietuviškais
rašmenimis, bet bent sulietuvinta forma, žmonės nurodo įvairius argumentus: kad neištars gydytojas ligoninėje, o juk
kiekvienas ten galime pakliūti; nesugebės užrašyti banko tarnautojas, o juk visi ten turime reikalų; nesupras jau nuo
lietuvybės nutolę giminės, o juk visi tokių turime; tyčiosis iš vaikų mokykloje ar darželyje; keistai jausiuos prieš lenkus
bendradarbius, kurie turės „laužyti“ liežuvį; kol esu valstybės tarnautojas, kvailai jausčiausi, jeigu mano pavardė būtų
užrašyta ne lenkų kalba, gal kai išeisiu į pensiją…
Net ir dauguma Lietuvoje studijuojančių ar jau ten dirbančių mūsų krašto lietuvių neskuba sulietuvinti savo pavardžių.
„Nežinau, ar neteks grįžti į Lenkiją“, – motyvuoja tokį savo apsisprendimą. Išeina, kad Lenkijos lietuvis su lenkiška
More ShaSrheaSrheaSrheare

wwww.ausra.pl Živilė Makauskienė 2013 06 07

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkųsantykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstytidėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kadlietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc.apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės.

Perpastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimomokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio,Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.Pakanka vos keletą valandų pabūti Vilniuje, kad suprastum, jog Lietuvos sostinėje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitųtautybių žmonės – lenkai ar rusai. Lenkų kalba nevaržomai skamba gatvėse, parduotuvėse, grožio salonuose arrestoranuose.

Skaityti daugiau...

Pasirinkimo laisvė?

Liudvika Pociūnienė (Tomo Vinicko nuotr., Alfa.lt)
www.alfa.lt  Liudvika Pociūnienė  2013-06-07
Pirmiausia noriu šiek tiek nuraminti įsiaudrinusius pasirinkimo laisvės gynėjus – tai neabejotinai vienas svarbiausių orios žmogaus savijautos veiksnių, kas galėtų prieštarauti. Bet jeigu kas nors pasirinktų, pavyzdžiui, mušti gėjus, aš tikrai manyčiau, jog tai – jau pasirinkimo laisvės riba ir pasistengčiau visais man prieinamais būdais tokiems veiksmams užkirsti kelią. Lygiai taip pat tiems, kurie kėsinasi į tėvų teisę spręsti, kokių pažiūrų šviesoje auklėti savo vaikus, dera priminti, kad tai pažeidžia konstitucines teises, įtvirtinančias vaikus auginančių piliečių pasirinkimo laisvę, kad šitaip elgėsi valdžia ir gūdžiame sovietmetyje, ir Trečiojo reicho laikais. Dera priminti ir kuo tai baigėsi. O gal nesibaigė? Gal tikrai ne viską padarėme, kad tai nepasikartotų? Ne tik mes – ir visa civilizuotoji Europa... 

Skaityti daugiau...

Jurgis Kairys Vilniaus aviacijos šventėje rungsis su NATO pilotais

www.alfa.lt  2013-06-06
Jurgis Kairys (Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.)

Jurgis Kairys

Andriaus Ufarto nuotr.

Į Lietuvos sostinę po 18 metų pertraukos sugrįžta Vilniaus aviacijos šventė, kuri šiemet birželio 22 dieną vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto aerodrome. Šventės metu savo pasirodymus ore surengs apie 30 orlaivių.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto, VĮ “Oro navigacija” bei Lietuvos aeroklubo atstovų suburtas organizacinis komitetas rengia šventę, kuri bus skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti.

 „Labai džiugu, kad susibūrę aviacijos entuziastai atgaivino senas tradicijas Vilniuje rengti aviacijos šventes. Miestiečiams ir svečiams tai ne tik puikus reginys, bet ir galimybė pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos aviatoriai”, – idėją sveikino šios šventės globėjas Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Vilniaus aviacijos šventės direktorius Liudvikas Buitkus žada, kad ši šventė bus įspūdingas reginys visiems lankytojams.

Skaityti daugiau...

Sąjūdžio 25-erių metų jubiliejus Marijampolėje

Sąjūdžio 25-erių metų jubiliejus Marijampolėje

Gražina Trimakaitė

Marijampolės sąjūdininkai bando padaryti tradicija kasmetinį Sąjūdžio dienos paminėjimą. Šiais metais nemažą džiugiai nusiteikusių bendraminčių būrį  birželio 3-ąją jie pakvietė į jaukų Senamiesčio kiemelį paminėti Lietuvos Sąjūdžio 25 - ųjų jubiliejinių metinių.

Dalyvius pasveikino TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas Valdas Pileckas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Šventinis renginys vyko sklandžiai ir nuobodžiaujančių nebuvo. Jaudinančiai skambėjo vedėjos Editos Kuralavičienės  skaitomos Pauliaus Širvio , Vinco Kudirkos ir Jono Strielkūno eilės. Eilėraščiai ir dainos svečiams ir susirinkusiems  vyresniesiems  priminė jaunystę, laisvės mitingus Vilniuje, Baltijos kelią, pirmąsias ir nepakartojamas atkurtos Lietuvos akimirkas; priminė partizanų kovas, Romo Kalantos žygdarbį, visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, o jauniems dalyviams , kurių taip pat buvo – apie visa tai pasakojo.

Skaityti daugiau...

Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas

Vidmantas Žilius

Vidmantas Žilius, 2013-06-01

Pastaruoju metu  pastebima tendencija, kad iš žmonių sąmonės, ypač jaunimo, trinama pagarba valstybiniams simboliams: vėliavai, herbui, himnui, o taip pat ir tradicinei šeimai. Pasigirsta kalbų ir parašoma straipsnių, kad per šventę nuo namo pavogė valstybinę vėliavą, o Šalčininkuose ir ne vieną. Tikriausiai nevagiama tam, kad kažkam jos reikia, ar kažkas tikisi pardavęs ją uždirbti. Žinoma, vagių ir pavogtų vėliavų niekas neranda.

Peršama visiškai priešinga nuomonė, kad turime būti vakarietiškai mąstantys, o tokiais  galime būti tik tada, jei pripažįstame, o dar geriau, jei nešame vaivorykštės spalvos vėliavą, jei einame į iš užsienio atvežtus spektaklius, kuriuose yra tyčiojamasi iš Kūrėjo veido, nieko tokio, jei mokyklos jubiliejiniame renginyje mokiniams užrišami pionieriški kaklaraiščiai, nes taip buvo, kai mokykla prieš keliolika metų buvo įsteigta.

Skaityti daugiau...

Kalba minint Sąjūdžio 25 metų jubiliejų LR Seime

Motieka_L_Ziniu
Kazimieras Motieka

Kazimieras Motieka, 2013-06-01

Gerbiami šios šventės dalyviai!

Gerbiamas iniciatyvinės grupės nary, Sąjūdžio seimo tarybos ir Lietuvos Aukščiausiasis Tarybos pirmininke Vytautai Lansbergi!

Nuoširdžiai sveikinu čia dalyvaujančius ir nedalyvaujančius – visus Sąjūdžio dalyvius su Lietuvos Sąjūdžio 25-siomis metinėmis.

Lietuvos žmonės, šiomis dienomis susirenka paminėti Lietuvos istorijai nepaprastai svarbų tautos Sąjūdžio reiškinį, kuris vainikavo Lietuvos pergalę prieš kruviną ir nuožmų okupantą, pusę amžiaus laikiusį mus gūdžioje nelaisvėje.

Sąjūdis - tai jėga, kuri sudėtingomis, vadinamo Sovietų sąjungos persitvarkymo aplinkybėmis, sugebėjo grąžinti Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę. Tai faktas.

Skaityti daugiau...

A.Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai

Antanas Tyla, www.alkas.lt
2013 06 04 13:16
Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio
veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau,
lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių
savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano
manymu tokiomis savybėmis ir vertybėmis buvo ir yra:
1. Lietuvos valstybinė laisvė – savo rankose laikyti valstybės vairą, net ir okupacijos
sąlygomis pasiaukojamas siekimas atkurti Lietuvos valstybę.
2. Prisirišimas prie gimtosios lietuvių kalbos, jos puoselėjimas ir gynimas nuo persekiojimo, nuo naikinimo, nuo jos
gyvybingumo arealo siaurinimo.
3. Tikėjimas ir jo gynimas nuo niekintojų ir persekiotojų.
4. Visuomenės dalyvavimo valdyme, teisės ir teisminio santykių sprendimo tradicija, praėjusi ilgą raidos ir plėtros
kelią.
5. Darbštumas, tai mūsų iš prigimties gautas auksas, kuris apsaugojo, neskaitant gamtos sukeltų stichinių negandų,
nuo šioje valstybėje vietos neradusio bado ir „golodomorų“, net negailestingos kolektyvizacijos laikmečiu,
darbštumas, kuris suteikia kreditų ne vien sau, bet ir Lietuvos valstybės išteklinei.
6. Šeimyninis gyvenimas, šeima visada buvo Lietuvos valstybės ląstelė, iš kurios plaukė visas valstybinis
gyvenimas.
7. Ir amžinas siekimas pažinti pasaulį per asmeninę patirtį, keliones, pradinį ir aukštajį išsilavinimą, mokslo plėtotę.
Visos išvardintos mūsų tautos savybės ir vertybės yra svarbios, tarpusavyje integralios, tačiau svarbiausia iš jų buvo,
yra ir bus ta, kurią ypač atkakliai teko ginti ir saugoti ir kurios siekiamybės kontekste susiformavo Lietuvos Sąjūdis, –
tai buvo laisvės supratimas kaip savos valstybės turėjimas, saugojimas, gynimas bei plėtotė, ir, pagaliau,
pasiaukojimas, nelaukiant už tai materialaus atpildo. Tai pagrindinė mūsų vertybė, nuo kurios daugeliu atvejų
priklauso ir kitų raida.
Lietuvos valstybė yra, kaip dabar sakoma, lietuvių projektas, kuriam jau 8 amžiai. Savo laiku šio projekto geopolitinė
kryptis į Rytus ir Pietryčius buvo realizuota pasiekus Nevelį, Dorogobužą ir Juodąją jūrą. Vėliau, 1918 m vasario 16
ar 1990 m. kovo 11 buvo atkurta tautinė lietuvių valstybė, Senajam lietuvių projektui pagarbą mūsų laikais išreiškė
ukrainiečiai paminklu Korijotaičiams. Kartu kyla klausimas ar pati Lietuva visada turi tinkamos pagarbos jausmą
Lietuvos valstybės puoselėtojams. Pastaruoju metu išsiplėtojo ir viešai deklaruojama neapykanta Lietuvos Laisvės
More ShaSrheaSrheaSrheare
Antanas Tyla
Akad. Antanas Tyla

www.alkas.lt  Antanas Tyla 2013 06 04

Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir vertybėmis buvo ir yra:

1. Lietuvos valstybinė laisvė – savo rankose laikyti valstybės vairą, net ir okupacijos sąlygomis pasiaukojamas siekimas atkurti Lietuvos valstybę. 

2. Prisirišimas prie gimtosios lietuvių kalbos, jos puoselėjimas ir gynimas nuo persekiojimo, nuo naikinimo, nuo jos gyvybingumo arealo siaurinimo.

3. Tikėjimas ir jo gynimas nuo niekintojų ir persekiotojų.

 

4. Visuomenės dalyvavimo valdyme, teisės ir teisminio santykių sprendimo tradicija, praėjusi ilgą raidos ir plėtros kelią.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis. Šalis, atgavusi savo žemę, vandenis ir orą

Lands_55
Prof. Vytautas Landsbergis

Prisimename visus pasipriešinimus visoms XX a. Lietuvos okupacijoms, visus sąjūdžius, kurių dvasia ir energija galų gale susiliejo į vieną didįjį, pergalingąjį Lietuvos Sąjūdį.

Užvakar šioje salėje, kai pats Sąjūdis šventė savo 25 metų sukaktį, vienas kalbėtojų, buvęs anų taikių kovų dalyvis, pareiškė žavėjimąsi tuo pradiniu laikotarpiu, kai Sąjūdis, anot jo, dar nebuvo organizacija. Šie žodžiai paskatino mane susimąstyti – kažkas ir taip, ir ne taip.

Jungėmės, tad organizavomės nuo pat birželio 3-iosios būtent organizuotai veiklai. Kryptingai ir kontroliuojamai, nes chaotiškas maištas prieš blogį būtų buvęs pražūtingas. Geradariai iš valdančiosios sovietinės ir vietinės, o nemandagiau kalbant, uzurpavusios valdžią kompartijos atkalbinėjo: tik nekurkit organizacijos, pasidarysit bėdos! Palikit spręsti mums, pabūkit patarėjais! Bet pakako proto, kad tik tuo atveju, jei turėsim paramos tinklą – būtent masinę organizaciją per visą Lietuvą, - skelbiami siekiai taps realūs, o pirmiausia – būsime išgirsti.

Skaityti daugiau...

Puslapis 931 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 926
  • 927
  • 928
  • 929
  • 930
  • 931
  • 932
  • 933
  • 934
  • 935
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis