• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis Kaune

2013 m. kovo 12 d.

2013 m. kovo  9 d. pirmą kartą minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną bei Lietuvos Sąjūdžio 25-metį Kaune organizuotas Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis. Žygio pagrindinis organizatorius - asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“, jos vadovas Raimundas Kaminskas, Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius, Kauno Dainavos seniūnijos seniūnas Alvydas Malinauskas bei  šio žygio organizacinio komiteto pirmininkas Tomas Juraitis.

Žygyje dalyvavo apie 600 žygeivių iš visos Lietuvos. 25 km. maršrutą pasirinko žygeiviai nuo 16 metų amžiaus. Jaunesni dalyvavo su tėvais ar lydinčiais asmenimis ir įveikė 11 km. atstumą.

Skaityti daugiau...

Prezidentė reabilituoja Kovo 11-osios eitynes

baciulis_Audrius
Audrius Bačiulis

www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-03-13

Jeigu tautiškai nusiteikęs jaunimas įsiklausys į prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, pasakytus jų adresu, ateityje jiems neturėtų kilti jokių kliūčių žygiuoti tiek Kauno Laisvės alėja per Vasario 16-ąją, tiek Vilniaus Gedimino prospektu per Kovo 11-ąją.

Nežinia, ar šiandieną, švenčiant nepriklausomybė atkūrimo 23-iąsias metines, Gedimino prospektu ar Pilies gatve vyks tautinio bei patriotinio jaunimo eitynės. Vilniaus savivaldybė, matyt, išsigandusi, kad kitaip nesugebės po kelių mėnesių neįleisti į miesto centrą gėjų eisenos, nurodė tradicinių Kovo 11-osios eitynių Gedimino prospektu organizatoriams šiemet kraustytis į kitą Neries krantą. Šie atsisakė, bet pažadėjo tarsi neorganizuotai pasivaikščioti su vėliavomis po Senamiestį ir Gedimino prospektą.

Skaityti daugiau...

Iš „Snoro“ ir Ūkio banko „išplaukę“ pinigai sekami Šveicarijoje

www.alfa.lt 2013-03-13

Neteisėto praturtėjimo nusikaltimus narpliojanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba teisinės pagalbos paprašė ir Šveicarijos pareigūnų, rašo „Respublika“.

Tikimasi, kad jie galbūt padės išsiaiškinti, ar legendine klientų duomenų apsauga garsėjančiuose šios šalies bankuose nėra mūsų bankininkų turtų - Lietuvos tyrėjus domina buvusių „Snoro“ ir Ūkio bankų akcininkų Raimondo Baranausko bei Vladimiro Romanovo šveicariškosios sąskaitos. „Vyksta ne derybos, o teisinės pagalbos prašymo procedūros, sprendžiami klausimai, kad Šveicarija mums suteiktų informaciją ne apie pačių pinigų kiekius, o konkretesnius dalykus: kas atidarė ir valdė sąskaitas, kas disponavo jose buvusiais ar esamais pinigais. Tai yra konkretus tyrimas, kuris tikrai nebus lengvas, nes Šveicarija ypač nėra linkusi viešinti informacijos apie savo bankų klientų pinigus,“ - sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Kęstutis Jucevičius.

Skaityti daugiau...

Jei esi stiprus, proto nereikia

Zolubas_Algimantas
Algimantas Zolubas
Algimantas Zolubas
Rusai, pašiepdami galiūnų kvailiojimus, sako: sila est, - uma ne nado (jei esi stiprus, proto nereikia). Sovietmečio represinės struktūros, pašaipos posakyje neįžvelgdamos bei savo proto neturėdamos, jį suvokė tiesiogiai ir elgėsi atitinkamai. Po SSRS griūties tų struktūrų elgesys nepasikeitė. Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę nuo imperijos, teisėtvarkos ir teisėsaugos struktūrų sudėtis, taigi ir elgesys taip pat nepasikeitė.
Šviesios atminties publicistas ir oratorius Vilius Bražėnas, kurio šimtąjį gimtadienį minėsime balandžio 6 d., kalbėdamas apie linkėjimų turinį sakė: linkint sveikatos ir stiprybės, reikia drauge linkėti šviesaus proto ir išminties, nes sveikas ir tvirtas kvailys gali daug bėdų pridaryti.
Antai vis prisimenamas 2012 m. gegužės 17 d. nepriklausomos Lietuvos policijos įvykdytas Garliavos šturmas.

Skaityti daugiau...

Į Lietuvą paršliaužtų ir keliais

Pirmadienį plevėsuos trispalvės, bylodamos apie svarbią - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo - dieną. Per 23 metus
Lietuva nuėjo skausmingą kelią, kuriame netrūko klaidų, prieštaravimų, nusivylimų. Ar Kovo 11-ąją žmonės dar švenčia, ar
dar tiki turtinga ir blaivia tėvynės ateitimi?
„Vilniaus dienos“ žurnalistės kalbinti žmonės šia švente dar nenusivylė.
„Specialiai Kovo 11-osios nešvenčiame, bet širdyje - didžiulis pakylėjimas, - sakė festivalio “Mados infekcija" prodiuserė,
landšafto specialistė vilnietė Renata Mikailionytė. - Tu pasakoji, aiškini vaikams, kas yra Kovo 11-oji. Prisimeni protėvius,
senelius.
Mano seneliai ir iš tėvo, ir iš mamos pusės buvo ištremti į Sibirą. Tėvo visa šeima buvo ištremta. Aš juos visus tą dieną
prisimenu - man tai jautri data. Labai stipriai pasiilgstu savo vaikystės kaimų, senelių namų Dzūkijoje ir Žemaitijoje.
Prisimenu, kaip visi ten dirbdavome".
R.Mikailionytė sakė žinanti, kad labai daug kam sunku Lietuvoje - menininkams, pensininkams, dirbantiems žmonėms. Ypač
sunki ši žiema, - brangus šildymas. Žmonės ir pikti, ir pavargę. Sugniuždyti. Moteris apgailestavo, kad kaimuose daugelis
geria. O juk ten, kaip prisimena iš vaikystės, tiek daug auksarankių - ir mezgėjų, ir audėjų, ir medžio drožėjų. Jai tai -
Lietuva.
„Ir vis tiek džiugu, kad yra ta šventė. Eini per Vilniaus senamiestį, iškeltos trispalvės, ir jautiesi išdidžiai“, - sakė Renata.
Režisierius Vytautas Balsys su jaunėliu sūnumi Augustinu jau sudainavo dainą „Aš labai myliu Lietuvą“.
www.diena.lt Laima Žemulienė 2013-03-11
Pirmadienį plevėsuos trispalvės, bylodamos apie svarbią - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo - dieną. Per 23 metusLietuva nuėjo skausmingą kelią, kuriame netrūko klaidų, prieštaravimų, nusivylimų. Ar Kovo 11-ąją žmonės dar švenčia, ardar tiki turtinga ir blaivia tėvynės ateitimi?
„Vilniaus dienos“ žurnalistės kalbinti žmonės šia švente dar nenusivylė.
„Specialiai Kovo 11-osios nešvenčiame, bet širdyje - didžiulis pakylėjimas, - sakė festivalio “Mados infekcija" prodiuserė,landšafto specialistė vilnietė Renata Mikailionytė. - Tu pasakoji, aiškini vaikams, kas yra Kovo 11-oji.  Prisimeni protėvius,senelius.Mano seneliai ir iš tėvo, ir iš mamos pusės buvo ištremti į Sibirą. Tėvo visa šeima buvo ištremta. Aš juos visus tą dienąprisimenu - man tai jautri data. Labai stipriai pasiilgstu savo vaikystės kaimų, senelių namų Dzūkijoje ir Žemaitijoje.Prisimenu, kaip visi ten dirbdavome".

Skaityti daugiau...

Europarlamentarui Vytautui Landsbergiui – medalis už tarnybą demokratijai

Profesorius Vytautas Landsbergis

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo primininkui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui – dar vienas įvertinimas už indėlį į demokratijos plėtrą. Trečiadienį Vašingtone jam bus įteiktas medalis už „tarnybą demokratijai“. Be to, politikas pakviestas kalbėti Respublikonų partijos konferencijoje ir įrašyti liudijimą apie išsivadavimą iš okupacijos ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho įsteigtame institute.

Skaityti daugiau...

Rasa Juknevičienė: Kodėl už Andrių Kubilių?

Publikuota: 2013 kovo 12d. 10:29 Autorius: Rasa Juknevičienė / 15min.lt
Jukneviciene_Rasa
Rasa Juknevičienė

Šį tekstą rašau, nes netrukus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vėl dvejų metų kadencijai rinks pirmininką.

Dvidešimt treji Nepriklausomybės metai neįsivaizduojami be Sąjūdžio žmonių, kurie ir šiandien tebesudaro TS-LKD pagrindą. Mūsų sąjungos darbo dėka nuolat pildoma atsakinga valstybės kūrimo darbotvarkė, esame tie, kuriems Lietuvos sėkmė yra ir mūsų visų, Lietuvos žmonių, sėkmė.

Kiekvienai politinei partijai lyderio rinkimai yra vienas iš labai atsakingų darbų. Tiesa, daugelis TS-LKD žmonių yra pavargę nuo nuolatinio partijos ir jos lyderių puldinėjimo viešojoje erdvėje, tuo labiau kad pastarieji ketveri metai buvo itin sunkūs visiems. Vos pradėję darbą Vyriausybėje, susidūrėme su didele ir sunkia ekonomine audra. Tačiau susitelkę ir būdami vieningi atlaikėme visus mus užklupusius sunkumus, o rinkėjai tai įvertino gana neblogu mūsų pasirodymu Seimo rinkimuose.

Skaityti daugiau...

“Naujas Rusijos projektas Lietuvoje turėtų būti žygis į Prezidentūrą”

www.veidas.lt

Ryškiausios atgimimo asmenybės, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, de facto pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo prof. Vytauto Landsbergio nuopelnų Lietuvos nepriklausomybės byloje nevainikavo tiesiogiai piliečių išrinkto valstybės prezidento postas ar lyderystė visuomenės pasitikėjimo reitinguose. Ilgamečio Lietuvos, o dabar Europos parlamentaro poziciją didžiausio rezonanso sulaukiančiuose politiniuose įvykiuose vieni beveik dievina, kiti maišo su purvais.

Kaip pats V.Landsbergis iš šios dienos pozicijų vertina tik atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos pirmuosius kelerius metus, savo įtaką to meto sprendimams, koks jo požiūris į kai kurias šiandienos Lietuvos politinio gyvenimo kontroversijas ir kokios ateities prognozės?  V.Landsbergis raštu atsakė į šiuos “Veido” klausimus.

Skaityti daugiau...

Puslapis 952 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 947
  • 948
  • 949
  • 950
  • 951
  • 952
  • 953
  • 954
  • 955
  • 956
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis