Svarbu
Registracija
Žinomas ekonomistas siūlo 10 reformų, kad suklestėtume
delfi.lt 2013-11-28
Nors Lietuva patenka tarp 37 proc. konkurencingiausių pasaulio šalių, tačiau jos konkurencingumas jau trejus metus nejuda iš vietos. „Swedbank“ banko ekonomistai įvardijo dešimt reformų, kurios galėtų iš esmės pakeisti situaciją šalyje.
Pirmąja reforma įvardijama švietimo pertvarka. Siūloma skatinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų ir siekti didesnės integracijos su verslu, trumpinti studijas.
„Visų šių sisteminių ydų pasekmė – dauguma jaunuolių į darbo rinką įsilieja labai vėlyvame amžiuje. Sutrumpinus studijų trukmę atsisakant perteklinių atostogų ir užsiėmimų, o ne esminių kompetencijų ugdymo, būtų galima išspręsti besitraukiančios darbo jėgos problemą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, Lietuvą reitinguose dažnai kilsteli kiekybiniai švietimo sistemos rodikliai, pavyzdžiui, vertinama, kiek vaikų lanko mokyklas, kiek žmonių turi vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą.
J. M. Barroso: trišalės derybos su Ukraina ir Rusija – nepriimtinos
diena.lt 2013-11-29
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigia, kad Europos Sąjunga (ES) nesiims trišalių darybų su Ukraina ir Rusija.
"Tai nepriimtina. Mes gerbiame visų šalių suverenitetą. Mes esame parafavę asociacijos susitarimą su suverenia valstybe - Ukraina. Ir kai tu darai dvišalį susitarimą, mums nereikia trišalio sutarimo", - spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė jis.
Trišales ES, Ukrainos ir Rusijos derybas Rytų partnerystės susitikime Vilniuje bandė siūlyti Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
V. Landsbergis apie Ukrainą: nuotakos nori keli jaunikiai, bet nuotaka renkasi pati
balsas.lt 2013-11-28
Vytautas Landsbergis pastebi, kad visa jaunoji ukrainiečių karta yra už savo šalies europinę integraciją, o jų angažuotumo šiuo klausimu galėtų pavydėti ir jau esamos Europos Sąjungos (ES) narės.
Dabartinę situaciją Ukrainoje būtų galima palyginti su situacija, kai nuotakos siekia kelia jaunikiai. „Jaunikių, kurie artinasi prie jaunosios yra ne vienas, tačiau labai svarbus pačios nuotakos pasirinkimas“, – teigia V. Landsbergis.
„Ukrainoje šis europinės krypties dalykas suprantamas kaip nepaprastai svarbus“, – ketvirtadienį kalbėjo europarlamentaras. Pasak jo, ES narės galėtų pasvajoti apie tokį savo piliečių angažuotumą ES atžvilgiu, koks dabar yra matomas Ukrainoje.
Viršūnių susitikimo kulminacija: Gruzija ir Moldova žengia arčiau ES, Ukraina lieka užribyje
alfa.lt 2013-11-29
Gruzijos ir Moldovos atstovai penktadienį Vilniuje vykstančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime savo parašais patvirtino įsipareigojimą siekti Asociacijos ir laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Taip pat pasirašyta sutartis su Azerbaidžanu dėl palengvinto vizų režimo. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius liko sėdėti savo vietoje. Ukrainos Asociacijos sutartis, turėjusi tapti didžiausiu ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo pasiekimu, nebuvo pasirašyta, nepaisant visų ES lyderių pastangų bei daugiatūkstantinių protesto demonstracijų Ukrainos didžiųjų miestų gatvėse.
Oficialios pasirašymo ceremonijos pradžioje kalbėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad sutarčių su Gruzija ir Moldova parafavimas įrodo, kad „Rytų partnerystė veikia“.
KLYČKO: JEI RUSIJA NEINA PRIE EUROPOS, EUROPA TURI EITI PRIE RUSIJOS
GRYBAUSKAITĖ: DABARTINĖ UKRAINOS VADOVYBĖ NEPAJĖGI APSISPRĘSTI
TYMOŠENKO DUKTĖ: NEŽINIA, KAS ĮVYKS UKRAINOJE NEPASIRAŠIUS ASOCIACIJOS SUTARTIES
G. Paviržis: Ką reiškia, ko siekia vadinamasis Tautinių mažumų įstatymo projektas?
voruta.lt 2013-11-28
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Lietuvoje kažkas ne taip su kitos tautybės piliečiais. Tada kyla klausimas, ar jie yra skriaudžiami, ar diskriminuojami, ar kokiu nors kitu būdu ignoruojami? Jei taip būtų, teismai šia tema būtų užversti daugybe bylų. To nėra. Tie, kurie galvojo kitaip, ieškojo „teisybės“ europinėse institucijose, nieko nepešė. Kodėl dabar kai kam visa tai vėl ypač parūpo?
Reikia pasakyti, kad šia tema daugiausia šneka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikuotojai, įtraukdami dalį rusakalbių Lietuvos piliečių. Tad ko tada jie siekia, jei gali mokytis, kalbėti, melstis, ugdyti savo vaikus gimtosiomis kalbomis?
Pavartykime parengtą įstatymo projektą. Paskaičius jį susidaro vaizdas, kad rengusieji nebuvo skaitę Lietuvos Respublikos Konstitucijos, antraip daugelio straipsnių apskritai nereikėtų rašyti. Kas diskriminuoja, draudžia pasirinkti tautybę, puoselėti savą kultūrą, tradicijas, kalbą, religiją, rūpintis paveldo išsaugojimu, steigti organizacijas, turėti visuomenės informavimo priemones, reikšti savo mintis, propaguoti savas idėjas per rinkimus vietine kalba ir daug kitų dalykų, kurie įterpti įstatymo projekte?
Atsistatydina Latvijos premjeras Dombrovskis
alfa.lt 2013-11-27
Po susitikimo su prezidentu Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pranešė apie atsistatydinimą.
Anot premjero, jis prisiima politinę atsakomybę už Zolitūdės rajone įvykusią tragediją.
Reikalinga vyriausybė, turinti parlamentinės daugumos palaikymą ir sugebanti išspręsti susidariusią šalyje situaciją, pabrėžė V. Dombrovskis.
Praėjusio ketvirtadienio vakarą Rygoje sugriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės.
Rasa Pakalkienė: Čiapajevas, Petka ir televizorius
lzinios.lt 2013-11-27Retsykiais svarstoma apie "šliaužiančią okupaciją" iš Rytų. Tokią, kuri mažai pastebima, jei neįsigilini. Manoma, kad Rusija visaip bando okupuoti mūsų tautos sąmonę. Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir apskritai viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie kaimynės šalies rengiamas informacines provokacijas prieš šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Lietuvą.
Tačiau nereikia nė kaimynės agresyvių atakų - patys puolame į rusišką glėbį. Kad tuo įsitikintum, pakanka bet kurioje parduotuvėje pasidairyti po lentynas ir rasti produktų su "šlovingos praeities" ženklais bei pavadinimais, sezono metu pasivaikščioti Palangos gatvėmis ir pasiklausyti, kokia muzika sklinda iš kavinių, atkreipti dėmesį, kokios šalies atlikėjai kviečiami ar atvyksta gastrolių būtent istorinėmis laisvai Lietuvai dienomis. O kai skaitai gausybę komentarų internete prie publikacijų opiomis mūsų valstybei temomis, apskritai gali suabejoti, kur ir kuriuo laikotarpiu gyveni - laisvame krašte XXI amžiuje ar praėjusio šimtmečio sovietinėse erdvėse.
E. Lucasas: kaip Rusija laimi mūšius, bet ne karą
Geopolitinėse varžybose privertusi Ukrainą nepasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, Rusija laimėjo mūšį, bet karą ji pralaimi. Tokios nuomonės laikosi britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Jo teigimu, Rusijos laimėjimai stokoja tikrosios vertės, nes nėra tokie tvarūs, kaip, pavyzdžiui, kinų.
Interviu DELFI E. Lucasas pabrėžė, kad Ukrainos pavyzdys bus gera pamoka Europos Sąjungai, kurios pareigūnai apie Rytų partnerystę kartais kalbėdavo bendradarbiavimo su Rusija kontekste.
„Gera žinia Baltijos šalims ta, kad Ukrainos atvejis buvo skaudi pamoka Europos Sąjungai, kuri apie Rytų partnerystę mąstė bendradarbiavimo su Rusija dvasioje, kol galiausiai suprato, kad Rusija nenori matyti abipusio laimėjimo situacijos“, – sakė E. Lucasas.