Svarbu
Registracija
Radvilė Morkūnaitė: ES finansinė perspektyva skirta geresnei žmonių gyvenimo kokybei
15min.lt 2013-11-20
Ši savaitė Europos Parlamente – gausi sprendimų dėl Europos Sąjungos finansinės ateities. Antradienį patvirtintas ilgai derintas susitarimas dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos 2014-2020 metams bei dokumentas dėl Ignalinos AE uždarymo tolimesnio finansavimo, trečiadienį Europos Parlamentas pritarė ES 2014 metų biudžeto projektui bei atskirų ES fondų veikimą reguliuojantiems dokumentams.
Susitarimus dėl šių dokumentų išties galima vertinti kaip Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai sėkmę. Susitarimas dėl daugiametės finansinės perspektyvos buvo derinamas beveik pusę metų. Dar ir pačią balsavimo Europos Parlamente (EP) dieną iki galo nebuvo aišku, ar jam pritars visos EP frakcijos. Tuo tarpu diskusijos dėl kitų metų biudžeto tarp ES valstybių atstovų truko iki paryčių (beje, praėjusiais metais derybos dėl biudžeto nebuvo tokios sklandžios ir nusitęsė net į šių metų pradžią).
Ramūnas Terleckas. Ką, ministre V.P.Andriukaiti, darysime?
lzinios.lt 2013-11-21
Iki šiol neturiu aiškios nuomonės apie Vytenio Povilo Andriukaičio, sveikatos apsaugos ministro, skelbiamas iniciatyvas reformuoti sveikatos sistemą Lietuvoje. Iš šalies žiūrint atrodo, kad jis nusprendė išsiaiškinti, ar privačios medicinos noras gauti pelno negriauna valstybės teikiamų nemokamų paslaugų kokybės.
Jei gerai suprantu, ministras įtaria, galbūt ir ne be pagrindo, kad į medicinos paslaugų teikimą įsisukę komerciniai santykiai iš esmės verčia peržiūrėti Konstitucijoje garantuojamą nemokamą Lietuvos piliečių gydymą.
Nesu nei politikas, nei daug medicinos mokslų ragavęs žmogus, tačiau, mano galva, ministro pareiga ir tikslas yra biudžete numatytomis lėšomis suteikti pacientams kuo geriausias paslaugas. Taip pat padaryti viską, kad ligoniai sveiktų ir jaustų valstybės rūpinimąsi. Uždavinys tikrai nelengvas. Ypač jei pažiūrėsime, kiek pridėtinės vertės mokesčio, palyginti su kaimynais, surenkame, nes būtent iš mokesčių finansuojamos viešosios paslaugos. Kita vertus, iš darbų, o ne iš žodžių pažįstame teisiuosius.
„Snoro“ byla Londone: atverstos visos kortos
alfa.lt 2013-11-21
Londono Vestminsterio magistrato teisme jau beveik dvejus metus nagrinėjama buvusių banko „Snoras“ savininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko teisinė epopėja pagaliau priartėjo prie pirmojo finišo, rašo „Lietuvos rytas“.
Londono teisėjas Johnas Zani per du mėnesius - iki sausio 20-osios - nuspręs, ar Rusijos pilietis V.Antonovas ir Lietuvos pilietis R.Baranauskas turėtų būti atiduoti į Lietuvos teisingumo rankas. Esminis bylos svarstymas pirmos pakopos britų teisme startavo rugsėjo pabaigoje ir vietoj dviejų planuotų savaičių užtruko aštuonias. Net ir po sausio 20-osios sprendimo, bet kuri nepatenkinta pusė galės skųstis Aukštesniajam, o dar vėliau - ir Aukščiausiajam teismams.
Lietuvoje pradedamos minėti Ukrainos holodomoro 80-osios metinės
lzinios.lt 2013-11-21
Lietuvoje ketvirtadienį pradedamos minėti Ukrainos tautos tragedijos holodomoro 80-osios metinės. Minėjimo renginiai prasidės Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse atidarant parodą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Ekspoziciją "1932-1933 metų holodomoras Ukrainoje - Ukrainos tautos genocidas" parengė Ukrainos nacionalinis muziejus "Ukrainos Holodomoro aukų atminimo memorialas".
Parodoje eksponuojamos praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio nuotraukos, archyviniai dokumentai, liudininkų prisiminimai ir net surogatinių patiekalų, kuriuos valgydami žmonės bandė išgyventi, receptai.
Paroda Lietuvoje eksponuojama bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Ukrainos nacionaliniam muziejui, Lietuvos ukrainiečių bendruomenei ir Ukrainos ambasadai Lietuvoje.
Lenkijos ambasadorius: tautinių mažumų įstatymas – Lietuvos vidaus reikalas
balsas.lt 2013-11-20
Tautinių mažumų teisių ir pareigų reguliavimas yra šalies vidaus reikalas, sako Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslawas Czubinskis.
„Pastaraisiais metais Lenkijos politikai pabrėžia, kad tai Lietuvos vidaus reikalas, tai yra šio klausimo sprendimas yra grynai Lietuvos vidaus sprendimas“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene Seime žurnalistams sakė ambasadorius.
Jis teigė, kad parlamento vadovė informavo, kas Lietuvoje daroma dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto. Priimti tokį įstatymą Lietuvoje labiausiai reikalauja valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Anot diplomato, Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas „yra nedidelė problema“ Lietuvoje gyvenantiems lenkų tautybės asmenims.
Raimundas Milašiūnas. Ar tikrai esame pasyviai agresyvi tauta
veidas.lt 2013-11-20
Atrodo, kad nesame pasyvi tauta, nes agresiją liejame tikrai aktyviai. Ir, deja, primityviai.
Ir kaip tik mes savęs nevadiname, kokių tik gražių epitetų neparenkame… Ir didvyrių žeme, ir rūpintojėlių ar dievdirbių kraštu skelbiamės, ir Marijos dalyvavimo mūsų tautos bei šalies kūrimo istorijoje nepamirštame. O kiti, pasirodo, apie mus kartais ir kitaip pagalvoja. Ne itin gerais darbais pagarsėję jau esame ir Didžiojoje Britanijoje, ir Ispanijoje, ir Norvegijos fiordų pašonėje, tad nenuostabu, kad nusikaltėlių tautos vardas irgi prie mūsų jau senokai limpa.
Psichoanalitikai neslepia, kad lietuviai labai analinio charakterio žmones primena. Tai tie, kurie antraisiais gyvenimo metais su tėvų auklėjimu susidūrę ima jam visaip priešintis, bet niekaip tėvų neįveikę maištą į suaugusiojo gyvenimą nusineša. Tai ir teršia, laužo, naikina viską, kas ne taip padėta, ar kokią šunybę iškrėtę atsidžiaugti negali, kad niekas nepamatė ir nepagavo… Taip „analikai“ prieš griežtas tėvų taisykles
ir vidinius savo pačių varžtus kovoja: žvilgtelėkit kada į viešųjų tualetų erdves ten, kur niekas tuoj pat nesuskumba išvalyti ir sutvarkyti, – patys mūsų „maištavimu“ įsitikinsite.
Aras Mockus. Baigtas elektros jungties į Švediją statybų pirmasis etapas
lzinios.lt 2013-11-20
Lapkričio 19 dieną baigtas įgyvendinti pirmasis elektros jungties į Švediją projekto „NordBalt“ etapas. Šis strateginis Lietuvos energetikos projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų pabaigos. Jungtis būtina norint kurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinką. „NordBalt“ projektas įtrauktas į Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją.
„Lietuvai svarbu turėti bent kelias elektros tiekimo alternatyvas, šiuo atveju – kuriamas elektros tinklas su Skandinavijos šalimis“, - kalbėjo perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid“ projektų įgyvendinimo grupės vadovas Rimantas Butkus.
Pagrindinis elektros jungties statybos darbų užsakovas – Švedijos bendrovė ABB. Įvertinus bendrovių pateiktus sprendimus, kaip nutiesti vamzdynus per itin sudėtingą Kuršių marių dugną, atsižvelgus į klimato ir teritorijos ypatumus, pirmajam etapui įgyvendinti buvo pasirinktos dvi įmonės – Vokietijos įmonė „LMR Drilling“ ir Lietuvos įmonė „Kauno dujotekio statyba“.
Reikia parašų už referendumą? Galime parduoti
Parduoti žemės užsienio šalių piliečiams negalima, o pirkti žmonių parašus – galima. Tokias išvadas galima daryti pasidomėjus referendumo dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams inicijavimo subtilybėmis.
Portalo lrytas.lt žurnalistai pabandė įsidarbinti parašų rinkėjais. Pasirodo, tai padaryti visai nesunku, nes referendumo iniciatoriai baiminasi, kad parašų gali pritrūkti. Dėl atlygio už parašų rinkimą galima tartis net telefonu, nors referendumo iniciatoriai žino, kad tokia veikla balansuoja ant įstatymo ribos.
Norint organizuoti referendumą reikia turėti 300 tūkst. šalies gyventojų paramą. Referendumo iniciatoriai nėra tikri, ar jis įvyks, nes praėjusios savaitės pabaigoje esą dar trūko keliasdešimties tūkstančių parašų. O laiko liko tik gera savaitė.