Svarbu
Registracija
Kartais ir utopija gali tapti realybe
 |
| Gintaras Sarafinas |
www.veidas.lt 2013-02-04
Mūsų valstybė galėtų išsikelti du tris ambicingus tikslus. O vienas jų galėtų būti darbo srityje.
Gintaras Sarafinas
Po pastarųjų Seimo rinkimų jau praėjo keturi mėnesiai. Tikriausiai dauguma rinkėjų dar prisimena, kad pagrindinis prieš juos skambėjęs pažadas buvo – sukursime daug naujų darbo vietų. Ypač daug jų mums žadėjo Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas ir kai kurie socialdemokratai. Tačiau koalicinės Vyriausybės programoje to pažado nebeliko.Viena vertus, tai keista, nes liudija labai trumpą valdančiųjų atmintį, kita vertus, visai nekeista, nes politikai nei teoriškai, nei praktiškai darbo vietų kurti negali. Nebent keliasdešimt vietų saviems, bet ir tai tik viešajame sektoriuje. Yra ir dar viena galimybė – “padėti” viešųjų pirkimų konkursus laimėti savo giminių, draugų ir pažįstamų privačioms bendrovėms. Taip, žinoma, naujų darbo vietų sukurti galima, bet galima ir ant Viešųjų pirkimų tarnybos ar ant STT “užlėkti”, nes tai nusikaltimas.
K.Masiulis. Ar renovuotuose daugiabučiuose gyvens tik šikšnosparniai?
 |
|
Prof. Kęstutis Masiulis T. Vinicko nuotr. |
www.delfi.lt, Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis, 2013-02-03
Ministras Pirmininkas susitiko su šalies merais ir diskutavo apie daugiabučių renovaciją. Buvo kalbėta apie lėšų trūkumą, šildymo lengvatas ir gyventojų nenorą renovuoti namus. Susitikimas buvo labiau panašus į reklaminį bukletą, kurio „*yra papildomų sąlygų“ nutylėta.
Renovacija neretai neapsimoka
Renovacija žadama visuotinė, o sovietinių daugiabučių Lietuvoje apie 34 tūkst. Didelė dalis stovi regionuose. Sovietinių daugiabučių yra net kaimuose, kur gyventojų skaičius nesiekia 500.Skaičiuojama, kad renovuoti vieną namą kainuoja apie milijoną litų, tai visus juos renovuoti kainuotų apie 30 mlrd. Tai labai didelė suma. Palyginimui galima paminėti, kad per visus 22 m. Lietuva pritraukė panašią sumą tiesioginių užsienio investicijų. Taigi kiek realu, kad Lietuvoje bus sukauptos tokios lėšos?
R.Morkūnaitė. Už jaunus protus
www.delfi.lt, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 2013-02-03
Žengiame į 23-iuosius savarankiškumo ir Nepriklausomybės metus. Tad Kovo 11-osios Lietuva gyvuoja ilgiau nei buvo lemta tarpukario Lietuvai. Nepaisant problemų, turime pripažinti, kad pasiekta pažanga – įspūdinga. |
| Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė |
Sąlygos, kuriomis stiprėja mūsų valstybė yra nepalyginamai palankesnės nei praėjusiame amžiuje – esame visaverčiai ir pripažinti pasaulio šalių nariai, mūsų ekonomiką stiprina Europos Sąjungos parama, o saugumą padeda užtikrinti NATO. Lietuvoje auga nauja, Nepriklausomybės karta, kuriai kuriame pagrindą po kojomis ir į kurią dedame daug vilčių.
Paleckio užnugaris – nacių nemylintys pedofilai
www.alfa.lt Rimantas Varnauskas 2013-02-03
„Dėti tašką šioje byloje dar anksti“, – po Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui pareiškė tarptautinio judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ (PBN) prezidiumo, kuriam priklauso ir A. Paleckis, pirmininkas Borisas Špigelis. Neeilinė ir spalvinga asmenybė. Rusijos Federacijos tarybos narys, sovietmečiu teistas už pedofiliją.
Mėgo čiupinėti berniukų lyties organus
Dar praėjusių metų lapkritį Rusijos žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kaip vienas žinomiausių šios šalies kovotojų prieš atgimstančias nacizmo apraiškas galėjo tapti senatoriumi, kai jo praeityje būta teistumo. Regioniniame Sibiro interneto portale Sibgrad.ru paskelbta vieno Maskvos teismo 1982 m. nutartis (kopijas, kurios skelbiamos internete, Alfa.lt redakcija turi – aut. past.), kuria tuometiniam specialios profesinės technikos mokyklos direktoriaus pavaduotojui B. Špigeliui skiriama trejų metų laisvės atėmimo bausmė už „sistemingus tvirkinamuosius veiksmus su nepilnamečiais“.Ar tikra vietos savivalda Vilniuje?
 |
| Algimantas Zolubas |
Administravimo mechanizmas
Tik praėjus po nepriklausomybės atgavimo dvidešimtmečiui, apsižiūrėta, kad vietos savivalda nedemokratiška, kad vietoj demokratijos tebeveikia partinė ar nepartinė biurokratija. Antai seniūnai, artimiausi vietos bendruomenei valdžios atstovai nėra renkami, o juos skiria net ne rajono ar miesto taryba, o savivaldybės administratorius, t. y. biurokratas, nes pastarasis skiriamas, jo niekas nerenka. Taigi seniūnas nėra laisvas atstovauti vietos bendruomenei, nes pavaldus administratoriui.
Vasario 2-oji - poeto, laisvės šauklio Bernardo Brazdžionio gimimo diena
 |
| Minėjimo dalyviai prie Bernardo Brazdžionio kapo Petrašiūnų kapinėse |
Atvyko daug Kovo 11-osios gatvės bendrijos, "Dainavos" bendruomenės centro ( pirmininkė J. Kaminskienė) atstovų bei Dainavos seniūnijos gyventojų. Jaunimui atstovavo Aleksandro Stulginskio mokyklos mokiniai. Atvykusieji prie B. Brazdžionio kapo padėjo gėlių, uždegė žvakių. Poeto pagerbimas prie jo ir žmonos kapo prasidėjo Lietuvos himnu.
Anušauskas: Lukiškių aikštė turėtų sudominti istorijai neabejingus menininkus
www.alfa.lt 2013-02-01
Vasario 5 d., antradienį, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas susitiks su Vilniaus meru Artūru Zuoku. Susitikimo Vilniaus miesto savivaldybėje pradžia – 14 val. Tarp kitų susitikimo klausimų tikimasi aptarti ir šiuo metu vykstantį Lukiškių aikštės konkursą.
Pasak Seimo nario A. Anušausko, Vilniuje yra išsaugota nemažai sovietmetį menančių ženklų, tebestovi skulptūros ant Žaliojo tilto, tačiau sunkiai skinasi kelią nauji istorinę atmintį atspindintys akcentai. „Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau menininkų kūrybinių grupių dalyvautų Lukiškių aikštės įamžinimui skirtame konkurse, nes tai svarbi lietuvių istorinei atminčiai vieta, ir tik tokiu atveju galima tikėtis deramo, prasmingo šio sumanymo rezultato. O Vilniaus savivaldybė taip pat turėtų aktyviai dalyvauti parengiamuosiuose darbuose, kad Lukiškių aikštė pagaliau būtų sutvarkyta“, – kalbėjo parlamentaras.Pociūnas: bylos tyrimas pradėtas šmeižtu
www.alfa.lt 2013-02-01
2006 m. rugpjūčio 23-oji, kai Bresto mieste iš „Inturisto“ viešbučio devintojo aukšto iškrito Lietuvos saugumo pulkininkas Vytautas Pociūnas, tapo tam tikru atskaitos tašku naujausioje šalies istorijoje. 2013 m. sausio 31 d. Generalinės prokuratūros nutartis bene ketvirtą kartą nubraukia viltį, kad tiesa bus išsiaiškinta. Nors teismai GP ne kartą yra įpareigoję atnaujinti skubotai atliekamus tyrimus, susidaro įspūdis, kad šią klaikią žūties (ar nužudymo) istoriją norima nukišti į pačius giliausius stalčius.
Jurgelevičiaus „patarimas“ „nesiknaisioti po kaulus“ klusniai vykdomas
2006 m. plačiai nuskambėjo netikėtai atviras pokalbis su tuometiniu Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotoju Dariumi Jurgelevičiumi. Tik vėliau buvo pradėtas parlamentinis VSD veiklos tyrimas, atskleidęs šios specialiosios tarnybos nešvarius darbo užkulisius, tad D. Jurgelevičiaus atsakymai buvo atskiesti ironija, panieka ir net grasinimais.