Svarbu
Registracija
Klaipėdoje siekia įteisinti kaip valstybinę ir rusų kalbą
www.delfi.lt Virginija Spurytė 2013-01-29
Klaipėdos miesto tarybos narys ryžtingai siekia, kad uostamiestyje būtų įteisinta dvikalbystė – ne tik valstybinė lietuvių, bet ir rusų kalba. Rinkėjų pasitikėjimą pelniusiam politikui nė motais, kad tokie jo užmojai pažeistų Lietuvoje galiojančius įstatymus.
„Juk ne viduramžiai“
Į miesto tarybą išrinktas Lietuvos rusų sąjungos atstovas Viačeslavas Titovas pateikė siūlymą, kad į šiuo metu vis dar rengiamą Klaipėdos strateginį plėtros planą iki 2020 m. būtų įtraukta nuostata, jog gatvių pavadinimai uostamiestyje būtų rašomi ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba.
Kitaip tariant, jis norėtų, kad prie ant pastatų pakabintų lentelių, kuriose užrašyti gatvių pavadinimai, atsirastų papildomos, kuriose vietovardžiai būtų užrašyti rusų kalba.Latvijos premjeras: Rusija didina karinį aktyvumą Baltijos regione
 |
|
Valdis Dombrovskis K. Čachovskio nuotr. |
www.delfi.lt 2013-01-28
Rusija pastaruoju metu didina karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, nurodoma Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio pranešime apie Latvijos nacionalinį saugumą.
Pernai Latvija ir toliau palaikė pragmatiškus ir pagarbą rodančius santykius, tačiau Rusijos karo lėktuvai, ypač bombonešiai, dažniau skraidė virš Baltijos jūros, pažymima pranešime, kurį ketinama pateikti parlamentui ketvirtadienį.
Be to, Rusijos karinio jūrų laivyno Baltijos laivynas šiame regione surengė keletą rimtų karinės taktikos pratybų.
Latvija su savo sąjungininkėms mano, kad didesnis Rusijos karinio modernizavimo tikslų skaidrumas padėtų gerinti abipusį pasitikėjimą ir saugumą visoje Europoje.Laisvės gynėjo aukščiausi teisėjai neišgirdo
 |
| Ridas Jasiulionis |
Lietuvos teisėsaugos aukščiausi ešelonai atkakliai gina institucinius mundurus bylose, kuriose visuomenė jau gavo akivaizdžių duomenų apie pačių institucijų piktnaudžiavimus teisine valdžia.
Iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime 2012 m. Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas didelę dalį kalbos paskyrė Eglės Kusaitės bylai, savo absurdiškumu panašiai į sovietmečio procesus. „Kovos už Lietuvos laisvę simbolis ir gyvoji pamoka jaunimui“ (taip A.Terlecką pristato Laisvės premijos steigėjai) kelis kartus pakartojo: „Palikime E.Kusaitę ramybėje.“ Po savaitės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija – teisėjai Vytautas Piesliakas, Valerijus Čiučiulka ir Albinas Sirvydis – atmetė E.Kusaitės kasacinį skundą. Lietuvos Respublikos vardu tai padarė teisėjai, kurie tuo metu, kai A.Terleckas dėl Lietuvos laisvės kalėjo Urale ir gyveno ištremtas į Magadaną, tarnavo okupaciniam režimui.Šalčininkų rajono savivaldybė įpareigota pašalinti dvikalbius užrašus
Sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič portalui Diena.lt patvirtino, kad teismo sprendimą skųs.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) baigė nagrinėti administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles.
Tebeklesti sovietinės teisėsaugos mentalitetas
 |
| Kęstutis Girnius |
www.alfa.lt Kęstutis Girnius 2013-01-28
Sovietinė teisėsauga turėjo privalumų bent jos vykdytojams. Nebūdavo klaidų ar sutrikimų, viskas buvo suderinta, sustyguota. Gavę nurodymą iš partijos ar KGB, prokurorai ir teisėjai dirbo kartu, užtikrindami, kad nemalonėn patekęs žmogus sulauktų „teisėto“ atpildo. Suimto disidento likimas buvo aiškus. Jis buvo tardomas, teisiamas ir nubaustas. Ko gero, Algirdas Patackas buvo vienintelis sulaikytas kitamanis, kuris ilgainiui nebuvo nuteistas. Bet tik dėl to, kad jis buvo sulaikytas Gorbačiovo metais, kai liautasi persekioti žmones už jų įsitikinimus.
Visagalei ir neklystančiai kompartijai tokia tvarka tiko puikiai. Ji priėmė sprendimą (visada teisingą), o teismai jį įgyvendino. Bėda tai, kad sistema neužtikrino teisingumo, pavertė teismus valdžios tarnaite.Tautos atmintis tirpsta
 |
|
Jonas Rytis Puodžius Oresto Gurevičiaus nuotr. |
www.lzinios.lt Tadas Valančius 2013-01-28
Buvęs švietimo ir mokslo viceministras, brolijos "Lapteviečiai" pirmininko pavaduotojas Jonas Rytis Puodžius teigia, kad skaudžių šalies istorijos laikotarpių atmintis ne tik nyksta - vis garsiau girdėti balsai tų, kurie praeitį ragina užmiršti kuo greičiau.
Į vieną atšiauriausių pasaulio taškų, amžino įšalo žemę, prie Laptevų jūros, prieš daugiau kaip pusę amžiaus prievarta su šeima iš Lietuvos išvežtas mokslininkas dabar neranda atsakymo į klausimą, kaip tada jiems pavyko išgyventi. Tačiau išgyvenimo liudijimas gyvas. Ir svarbiausia, J.R.Puodžiaus teigimu, kad ypatingo šalies istorijos laikotarpio atmintis nebūtų iškraipoma. Tačiau tam reikalinga pilietiška ir nesusipriešinusi tauta.
Apie patirtus išgyvenimus, Laptevų jūros tremtinių likimą įamžinusios lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys darbą, augantį jaunimo entuziazmą ir pamažu nykstančią atmintį - "Lietuvos žinių" interviu su Jonu Ryčiu Puodžiumi.Vilniaus ir Vilnijos istorija – dramatiška ir dažnai tyčia iškraipyta
 |
www.veidas.lt 2013-01-27
Prieš 690 metų, 1323 m. sausio 25 dieną, mūsų sostinė pirmą kartą paminėta rašytiniuose istorijos šaltiniuose, o tai pagal tradiciją ženklina jos įkūrimo datą.
Būtent 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, besivadinęs Dievo malone lietuvių ir daugelio rusų karaliumi, Žemgalijos valdovu ir kunigaikščiu, gerbiamiems vyrams, rūpestingiems, gerbiamiems ir garbingiems Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando miestų reikalų valdytojams, tarėjams bei piliečiams ir bet kokios padėties amatininkams nusiuntė savo pasveikinimą ir savo karališką malonę bei palankumą. Savo laiškuose jis pakvietė įvairių šalių pirklius, amatininkus, gydytojus ir žemdirbius, taip pat riterius atvykti ir įsikurti jo valdomoje valstybėje, žadėdamas jiems kuo geriausias gyvenimo ir darbo sąlygas. O baigdamas tą raštą pabrėžė: „Duota mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais švento Povilo atsivertimo dienoje.“Č.Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
 |
|
Česlovas Iškauskas Š. Mažeikos nuotr. |
www.delfi.lt Česlovas Iškauskas 2013-01-27
Nuo neatmenamų laikų, kiek mus pasiekusios žinios apie lenkų ir lietuvių kaimynystę bei įvairias sąjungas, dvi greta gyvenančios tautos turėjo ne tik lemiamų bendrumų, bet ir aršiai kovojo dėl savų prioritetų – tiek valdymo, tiek tautinių, tiek geopolitinių.
Ar karalių bei kunigaikščių valdžios įgaliojimų pasidalijimas, ar pergalingi žygiai į Rytus (pavyzdžiui, Maskvos kremliaus užėmimas 1612 m.), ar skirtingi interesai Abiejų Tautų Respublikos laikais, Napoleono invazijos metais, Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, o juo labiau XX a. lenkų agresijos fone, - visą laiką tautinė trintis lėmė augantį nepasitikėjimą, įtarumą vieni kitais, kuris davė savo karčių vaisių iš šiandienos dviejų valstybių santykiuose.