Valdantieji rengia įstatymą dėl žemės pardavimo „saugiklių”

alfa.lt 2014-02-04

Antradienį valdantieji aptarė įstatymo, kuriuo būtų įvesti tam tikri saugikliai asmenims, ketinantiems pirkti žemę Lietuvoje, projektą. Tuo metu premjeras, socdemų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad jo pareiga, artėjant sprendimams dėl referendumo dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, bus aiškinti visuomenei apie minėto referendumo galimus pavojus, o „darbiečiai” ir „tvarkiečiai” savo ruožtu pažymėjo, kad referendumas įvyks.

„Kalbėjome apie naujo įstatymo parengimą dėl tam tikrų numatomų saugiklių dėl žemės pardavimo tiek vietos gyventojams, tiek užsieniečiams. Manome, kad toks įstatymas turėjo būti priimtas jau seniai. [...] Šitas įstatymo projektas turės būti paruoštas artimiausiu metu ir jo priėmimas turėtų įvykti kovo mėnesį”, – antradienį po valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdžio Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Butkevičius, pridurdamas, kad įstatymo projektą per 2-3 savaites iki galo parengs Ūkio ministerija.

Vyriausybės vadovas įstatymo dėl žemės pardavimo saugiklių kontūrų atskleisti nebuvo pasiryžęs.

„Yra įvairiausių saugiklių, pasiūlymų. Yra, pavyzdžiui, numatyta, kad perkant žemę arba parduodant žemę, arba tas, kuris įsigis tą žemę, jis turi aiškiai deklaruoti, ką su ja veiks, jeigu ši – žemės ūkio paskirties. Čia mano samprotavimai. Ta žemė turi duoti kapitalo grąžą, ji turi būti dirbama, į ją turi būti daromos investicijos. Taip pat turi būti įgyvendinami ir tie įstatymai, kurie ir šiuo metu veikia, kad tas gyventojas, kuris ribojasi su tuo sklypu, kuris bus parduodamas, pirmumo teisę jam turi būti suteikta, tai yra įsigyti šitą žemę”, – komentavo A. Butkevičius.

Premjeras patikino, kad toks įstatymo projektas turėtų užkirsti kelią spekuliacijoms dėl žemės pardavimo grėsmių, tačiau tai, anot A. Butkevičius, nėra alternatyva referendumui, kuriuo siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti Lietuvos žemes.

Skaityti daugiau...

VRK atvėrė kelią referendumui, kaip Smetona atvėrė kelią sovietų invazijai

veidas.lt 2014-02-04

Vyriausioji rinkimų komisija padarė viską, kad būtų atvertas kelias referendumui dėl žemės, kuriuo siekiama paneigti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir uždrausti lietuviams laisvai disponuoti nuosava žeme.

Anksčiau, kai kalba užeidavo apie 1939–1940 m. sovietų vykdytą šliaužiančią Lietuvos okupaciją, mane visuomet stebindavo, kaip keistai nuolankiai visas Lietuvos valstybinis aparatas vieną po kito tenkino kaskart įžūlesnius sovietų reikalavimus, nors, regis, puikiai suprato, kad kiekvieną dieną Lietuva vis giliau ryjama sovietinio smauglio.
Labiausiai stulbino netgi ne tai, kaip lengvai, nesipriešindama, Antano Smetonos Vyriausybė 1940-ųjų vasarą priėmė paskutinį sovietų ultimatumą. Juk žinoma, kad šis tautininkas paskutinėmis dienomis rašė, jog „Lietuvai būtų geriau prie ruso dėtis“. Ne tai, kaip lengvai buvo nuslopintos bet kokios pasipriešinimo nuotaikos kariuomenėje ir vienintelis nepaklusti drįsęs pulkas netrukus romiai grįžo į kareivines, – kariškiams nuolat kalta, kad jie turį nesikišti į politiką.
Labiausiai stebino, kaip Valstybės saugumo departamento, kurio vadovu iš išdavikų bei kolaborantų suformuota „Liaudies Vyriausybė“ paskyrė vakarykštį kalinį Antaną Sniečkų, aparatas kaip niekur nieko dirbo toliau, tik vietoj komunistų sekė tautininkus, krikdemus bei kitus naujosios valdžios priešus. O juk kas kas, bet saugumo agentai tikrai žinojo, su kuo turi reikalą! Tačiau niekas nedrįso pasipriešinti, nes įsakymo „iš viršaus“ nebuvo, o patiems saugumiečiams spręsti – ne jų kompetencija.
Prisiminiau tai praėjusį trečiadienį, stebėdamas, kaip tuo pačiu argumentu – „tai peržengia mūsų kompetencijos ribas“ besivadovaujanti Vyriausioji rinkimų komisija atmetė siūlymą nutraukti visus su „dirvožemio referendumu“ (taip trumpai vadinamas referendumas, kuriuo siekiama uždrausti ES šalių piliečiams įgyti žemės Lietuvoje, uždrausti įmonėms ir organizacijoms turėti nuosavos žemės, trigubai sumažinti kiekį parašų, kuriuos surinkus skelbiamas referendumas, bei nustatyti, kad leidimai išgauti gamtos išteklius išduodami tik referendumo būdu) susijusius darbus. Mat savaite anksčiau Konstitucinis Teismas nustatė, kad norint surengti bet kokį referendumą, kuriuo siekiama atšaukti Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus stojant į Europos Sąjungą, pirma reikėtų surengti referendumą dėl Lietuvos išstojimo iš ES.
Kadangi „dirvožemio referendumu“ būtent ir siekiama paneigti Lietuvos stojimo į ES sutartį, jo surengimas prieštarautų Konstitucijai. Tad, dalies VRK narių siūlymu, komisija turėjo nutraukti referendumui surinktų parašų tikrinimą, pripažinti netekusiais galios visus ankstesnius VRK sprendimus dėl šio referendumo ir baigti darbą. Tačiau kita dalis VRK narių užsiėmė išvedžiojimais apie tai, kad pradėjus parašų referendumui rinkimą paleisto mechanizmo sustabdyti jau nebeįmanoma, kad bet kurį VRK sprendimą dėl „dirvožemio referendumo“ stabdymo dar tektų ginti teismuose, tad geriau tegu teismas ir sprendžia, nes ne VRK čia reikalas spręsti.
Kadangi tokios pozicijos laikėsi ir pats VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, buvo priimtas sprendimas nepriimti jokio sprendimo. VRK iš esmės nusiplovė rankas, kaip tas Judėjos prokuratorius Poncijus Pilotas, nusišalindama nuo bet kokio dalyvavimo Lietuvai lemtinguose sprendimuose, – tegu sprendžia kiti, o mes žmonės maži.

Skaityti daugiau...

L. Jovaišas. Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!

delfi.lt 2014-02-03

„Kelią pankoms“ užkirtęs KT nutarimas, kaip jį įvardijo konservatorių patriarchas, sukėlė prieštaringą visuomenės reakciją. Skilo į dvi stovyklas ir VRK, kuri po ilgų diskusijų ir audringo balsavimo, nepritarė siūlymui stabdyti referendumo dėl žemės nepardavimo ES piliečiams procesą.