V. Mitė. Rusija ugdys sau lojalius piliečius Lietuvoje?

 

delfi.lt 2014 01 27

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praeitą savaitę pareiškė, jog Rusija steigs rusiškas mokyklas užsienyje, kuriose bus mokoma pagal Rusijos Federacijos programas. Mokyklas finansuos Rusija ir jas planuojama visų pirmą steigti Baltijos valstybėse. Lavrovas taip pat sakė, jog mokyklos bus steigiamos pasirašant susitarimus su valstybėmis, kuriose jos bus atidaromos. Mokyklos yra dalis jau patvirtintos vyriausybinės programos „Rusiška mokykla užsienyje.“

Lavrovas pabrėžė, jog Rusija norėtų, kad mokyklų steigimas prasidėtų kaip galima greičiau, bet pripažino, jog ne viskas priklauo nuo Rusijo užsienio reiklų ministerijos.

Lavrovo pasiūlymas keistas daugeliu aspektu.

Visų pirma šis patyręs diplomatas turėjo žinoti, jog Lietuva, Latvija ir Estija niekada nesutiks su rusiškomis mokyklomis, kur bus mokoma pagal Rusijos standartus ir programas. Taip ir atsitiko. Visos trys Baltijos valstybės labai greitai ir neigiamai reagavo į Lavrovo pareiškimą. Todėl Lavrovo siūlymą reikėtų vertinti kaip politinį spaudimą Baltijos šalims ir ypač Latvijai, kuri nuo 2018 metų grasina uždaryti visas rusiškas mokyklas.

Iš kitos pusės, tai gali būti suprasta ir kaip ženklas Baltijos šalių rusams konfrontuoti su tų valstybių valdžia, pateikiant jiems konkrečią politinę programą - „mes norime rusiškų mokyklų, norime išlikti rusais, o Baltijos valstybės tam nesudaro sąlygų bei pažeidžia mūsų teises.“ Lavrovo pareiškimas ramybės bei susitaikymo tarp lietuvių ir vietinių rusų neatneš.

Skaityti daugiau...

kun. Vaclovas Aliulis: Kada sulauksime krikščionių vienybės?

lzinios.lt 2014-01-25

Sa­vo pir­mo­sios apaš­ta­liš­kos ke­lio­nės me­tu, apie 51 me­tus po Kris­taus, po ne­sėk­min­go mė­gi­ni­mo at­vers­ti At­ėnų moks­lin­gą pub­li­ką šv. Pa­ulius pa­trau­kė į Ko­rin­to uos­ta­mies­tį ir čia su­bū­rė krikš­čio­nių bend­ruo­me­nę, ku­rios dau­gu­mą su­da­rė pa­pras­ti žmo­nės. 

Pa­skui, dar­buo­da­ma­sis dau­giau­sia va­ka­ri­nė­je Ma­žo­sios Azi­jos da­ly­je, ypač Efe­zo mies­te, to­liau rū­pi­no­si, kaip dygs­ta jo pa­sė­ta sėk­la Ko­rin­te, kaip au­ga ir ve­ši jos dai­gai. Kar­tu su ge­ro­mis ži­nio­mis pa­siek­da­vo Pa­ulių ir bė­dos: bend­ruo­me­nės skal­dy­ma­sis, pa­go­niš­kų pa­pro­čių lie­ka­nos ir ki­ta. Apaš­ta­las į Ko­rin­to ti­kin­čiuo­sius ne kar­tą krei­pė­si laiš­kais, du iš jų yra iš­li­kę. Pir­mas laiš­kas (žy­mi­mas 1 Kor) yra ra­šy­tas ti­kriau­siai 56 me­tais po Kris­taus Efe­ze, an­tras (2 Kor) – me­tais vė­liau Ma­ke­do­ni­jo­je.

Pir­mu­ti­nis so­pu­lys apaš­ta­lui – ti­kin­čių­jų skal­dy­ma­sis į „par­ti­jas“ pa­gal žy­miuo­sius ti­kė­ji­mo va­do­vus. Pa­ulius ne­ga­li pa­kęs­ti tuš­čių ki­vir­čų ir tie­siog gė­di­na skal­dy­to­jus: „Tu­riu ome­ny­je tai, kad iš jū­sų yra to­kių, ku­rie sa­ko­si: „Aš esu Pa­uliaus“, „aš – Apo­lo“, „aš – Pe­tro“, „o aš – Kris­taus.“ Ar­gi Kris­tus pa­da­ly­tas? Ne­jau­gi Pa­ulius bu­vo už jus nu­kry­žiuo­tas? Ne­gi dėl Pa­uliaus bu­vo­te pa­krikš­ty­ti?“ (1 Kor 1,12-13).

Iš­ti­są aš­tuon­die­nį, nuo sau­sio 18-osios iki 25-osios, vi­sa­me pa­sau­ly­je dau­gy­bė krikš­čio­nių mel­džia Die­vą tin­ka­mo įkvė­pi­mo įvai­rių krikš­čio­ni­jos at­ša­kų na­riams ir va­do­vams sie­kiant vie­ny­bės, idant bū­tų „vie­na kai­me­nė, vie­nas ga­ny­to­jas“ (Jn 10,16). Ti­ki­me, jog dan­gu­je vi­si iš­gel­bė­ti žmo­nės gy­ve­na gra­žiau­sio­je vie­ny­bė­je, dė­kin­gi vie­nin­te­liam vi­sų Gel­bė­to­jui Kris­tui. Že­mė­je, de­ja, yra dau­gy­bė stam­bių ir smul­kių krikš­čio­niš­kų su­si­vie­ni­ji­mų, ku­riems to­li iki vie­ny­bės. Trūks­ta ne tik or­ga­ni­za­ci­nės vie­ny­bės, bet yra ir dau­gy­bė krikš­čio­nių ti­kė­ji­mo bei re­li­gi­nio gy­ve­ni­mo at­mai­nų. Kai ku­rios jų tie­siog ir va­di­na­si sa­vo pra­di­nin­kų var­dais. Man iš­ties ne­ge­ra, kai pra­kil­nų­jį vys­ku­pą Min­dau­gą Sa­bu­tį tu­riu va­din­ti „e­van­ge­li­kų liu­te­ro­nų“ ga­ny­to­ju, tau­rų­jį To­mą Šer­ną – „e­van­ge­li­kų re­for­ma­tų“ ar „kal­vi­nis­tų“ su­pe­rin­den­tu, o ko­kį nors ar­ki­vys­ku­pą Ram­sey – „ang­li­ko­nų“ gal­va. Juk ne Liu­te­ris ar Kal­vi­nas, ar Cving­lis, ar Ang­li­jos ka­ra­lius Hen­ri­kas bu­vo nu­kry­žiuo­ti už sa­vo žmo­nes!

Skaityti daugiau...

Ukrainai palaikyti - gyva vilniečių grandinė

BNS ir lrytas.lt 2014-01-25

Ukrainos demonstrantai šeštadienį ryte sulaukė paramos Vilniuje. Čia Ukrainos piketuotojų siekius parėmė gyva grandine susijungę keli šimtai žmonių.

Vilniaus centre gyva grandine buvo sujungta Europos Komisijos atstovybė ir Ukrainos ambasada. Šios iniciatyvos tikslas – pademonstruoti paramą už demokratines vertybes kovojantiems Ukrainos piliečiams.

Akcijoje daugiausia dalyvavo jaunimas, kai kurie jų nešini Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, taip pat keletas jų turėjo plakatus su užrašu „No more blood“ (liet. - Daugiau jokio kraujo). 

„Akcija yra skirta paremti demokratinius procesus Ukrainoje ir pasisakyti prieš Ukrainos valdžios smurtavimą prieš žmones“, - prieš akciją BNS sakė „Kurk Lietuvai“ vadovė Rūta Mačiulytė. 

Iš anksto buvo tikimasi, kad prie iniciatyvos prisijungs bent 715 dalyvių, kurie simbolizuos 715 kilometrų, skiriančius Lietuvos ir Ukrainos sostines.

Skaityti daugiau...

Akad. Z.Zinkevičius: Lenkiškai kalbantys lietuviai

Lenkiškai kalbantys lietuviaivoruta.lt 2014-01-22

Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos daug parsivarydavo. Tie belaisviai esą ir sulenkino vietinius gyventojus, bet taip niekur nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys belaisviai nutausta.

Įsitikinus tokių aiškinimų absurdiškumu, pagaliau buvo liautasi šią lietuvių tautos dalį kildinti iš Lenkijos. Imta tvirtinti, kad tie „lenkai“ iš seno gyvena Lietuvoje. Kaip jie čia atsirado, apie tai vengiama kalbėti. Lietuviška jų kilmė nutylima. Tokia kilmė manoma, kad yra žeminanti. Juk iki tautinio atgimimo lietuviškai yra kalbėję tik valstiečiai baudžiauninkai. Apie tai, kad senovėje lietuviškai kalbėjo ne tik baudžiauninkai, bet ir diduomenė, vengiama net užsiminti. Lygiai taip pat nutylima, jog ir „poniškoji“ lenkų kalba Lenkijoje buvo vartojama ne tik diduomenės, bet ir valstiečių baudžiauninkų. Taigi, abiejų kalbų – lietuvių ir lenkų – statusas savo valstybėse praeityje iš tikrųjų yra buvęs vienodas.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pravartu detaliau aptarti lenkiškai kalbančių lietuvių sąvoką ir turinį, taip pat visa tai, kas su jais susiję.

Kas slypi sąvokoje lenkiškai kalbantys lietuviai?

Taip vadiname gausią savo tautos dalį, gyvenančią ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ypač daug lenkiškai kalbančių lietuvių yra Pietryčių Lietuvoje, vadinamajame Vilniaus krašte. Jie atsirado įvairiais laikais, dalis dar senojoje Lietuvos valstybėje, ypač po Liublino unijos.

Skaityti daugiau...

„Tvarkiečiai“ kapituliavo dėl R. Pakso

delfi.lt 2013-01-23

Seimas ketvirtadienį turėjo priimti sprendimus, reikalingus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso kandidatavimui prezidento rinkimuose. Iš Seimo atsklido „tvarkiečių“ lyderiui ne itin palankios žinios, o tuoj po jų „tvarkiečiai“ kapituliavo dėl savo lyderio reabilitavimo.

„Tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis kapituliuoja. Paaiškėjus konservatorių ir liberalų pozicijai, jis pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl R. Pakso negali būti įgyvendintas.

„Frakcijos vardu prašau išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Manau, kad artėjantys prezidento rinkimai trukdo įgyvendinti EŽTT sprendimą“, - pareiškė P. Gražulis.

Už P. Gražulio siūlymą balsavo 104 Seimo nariai. Taigi R. Pakso klausimas iš darbotvarkės išimtas dar nepradėjus jo svarstymo.

Prieš siūlymą braukti R. Pakso klausimą iš darbotvarkės pasisakiusių nebuvo.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis balsavimo pulte paspaudė „prieš“, tačiau jis čia pat pareiškė suklydęs ir paprašė protokole užfiksuoti, kad jis balsavo už.

 

Dėl darbotvarkės trumpinimo susilaikė „darbietis“ Saulius Bucevičius, keturi liberalai, konservatorė Agnė Bilotaitė – iš viso 6 Seimo nariai.

R. Paksui reikalingos Konstitucijos pataisos įtvirtinimui reikalinga labai solidi balsų dauguma – mažiausiai 94 Seimo narių balsai. Ne visi valdantieji susirinko į posėdį. Pavyzdžiui, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys trečiadienį informavo, kad „darbiečių“ patriarchas Viktoras Uspaskichas veikiausiai dar nebus grįžęs iš užsienio.

Be to, konservatorių frakcija nutarė balsuoti prieš Konstitucijos pataisą. Žlugus šiam balsavimui, prezidento rinkimų durys R. Paksui užsitrenktų.

„Tiesiai ir atvirai sakau – siūlysiu frakcijai nepritarti toms Konstitucijos pataisoms. Vienas argumentas – tai jų svarstymo procedūra, kuri galimai pažeidžia Konstituciją, ir tai dabar nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Bet procedūrų klausimas yra antraeilis. Svarbiau pats pataisų turinys. Prisimenant, kad jos daromos po Strasbūro teismo sprendimų, reikia pabrėžti, kad jos neatitinka tų Strasbūro teismo sprendimų turinio, nes Strasbūro teismas pasakė, kad prezidentui, sulaužiusiam priesaiką ir apkaltos keliu pašalintam iš prezidento posto, negalima iki gyvenimo pabaigos drausti būti renkamam eiliniu Seimo nariu.

Skaityti daugiau...

Popiežius Davoso elitą ragina įgūdžiais naudotis neturtingųjų labui

 

lrytas.lt 2014-01-22

Popiežius Pranciškus antradienį paragino Davose susirinkusį pasaulio politinį ir verslo elitą savo verslumu pasinaudoti tam, kad pasaulyje būtų sumažintas didžiulis skurdas.

Savo laiške, kuris buvo perskaitytas per metinio Pasaulio ekonomikos forumo atidarymo ceremoniją, Pranciškus sako: „Tie, kas pademonstravo savo sugebėjimą būti novatoriškais ir (sugebėjimus) dėl daugelio žmonių gyvenimo gerinimo savo sumanumu ir profesine kompetencija, gali dar labiau prisidėti panaudodami savo įgūdžius dėl tų, kurie vis dar gyvena baisiame skurde“.

„Netoleruotina“, kad badas ir toliau persekioja pasaulį, nors „reikšmingi kiekiai“ maisto yra išmetami, pridūrė pontifikas.

Prieš šį metinį pasaulio elito susitikimą, kuris baigsis šeštadienį, labdaros organizacija „Oxfam“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigia, jog nelygybė tapo tokia nebekontroliuojama, kad 85 turtingiausių planetos žmonių valdomas turtas yra lygus „pusės visos žmonijos turtui“.

Skaityti daugiau...

Lietuvos lenkaitė papasakojo apie Šalčininkuose „užguitus“ lenkus

Lietuvos lenkaitė papasakojo apie Šalčininkuose „užguitus“ lenkusdelfi.lt 2014-01-22

„Šalčininkai yra mano gimtasis kraštas, aš gimiau, augau šiame miestelyje, todėl galiu drąsiai pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kokie, pasak politikų, yra „užguiti“ Lietuvos lenkai“, - sako Lietuvos lenkaitė. Mergina piktinasi, kad apie lenkus tėvynėje kalbama taip, tarsi reikėtų juos įrašyti į Raudonąją knygą.

Prisipažinsiu, kol rašiau savo nuomonę, vis galvojau, kas aš – lietuvaitė ar lenkaitė, nes manyje teka tiek lenkų, tiek lietuvių kraujas.

Širdyje visada sergu už Lietuvą. Mano šeimoje yra ir lenkų, ir lietuvių, todėl savęs priskirti kažkuriai vienai tautybei nedrįstu, o liguistai teigti ir mušti sau į krūtinę, kad esu lenkaitė, nes gyvenu Šalčininkų rajone, nenoriu, nors prisipažinsiu, kad asmens dokumentuose įrašyta mano tautybė – lietuvė. Visada stengiuosi mąstyti racionaliai ir turėti savo nešališką požiūrį į įvairius reiškinius.

Pastaruoju metu skaičiau politines nuomones dėl lietuvių „užguitų“, „vargšų“ lenkų tautybės žmonių, tautinės mažumos, kaip dažnai mano kraštiečius įvardija žymūs politikai. Iš paskutinių Lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) atstovų, o ypač V. Tomaševskio pasisakymų, galima jau įsivaizduoti, kad lenkus, t. y. tautinę mažumą, mes tuoj turėsime įrašyti į Raudonąją knygą.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis apie anūką: nenoriu jokių apkalbų

V. Landsbergis apie anūką: nenoriu jokių apkalbų

delfi.lt 2014-01-22

Rinkimuose nebedalyvausiantis konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis teigia nenorintis jokių apkalbų dėl vaikaičio Gabrieliaus šuolio į Europos Parlamento rinkimų traukinį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.

Pasak politiko, anūko jis neproteguoja ir niekaip neskatina eiti į politiką, nors dvasia remia G. Landsbergio pasirinkimą.

„Ką gali žinoti, ką šita pavardė gali žmonėms pasufleruoti? Ji gali paskatinti apsispręsti už šitą partiją arba kaip tik ne. Jeigu kas nors mąsto, kad V. Landsbergis kolūkius sugriovė, tai turėti kolūkių griovėjo pavardę nėra pats geriausias variantas“, - DELFI sakė V. Landsbergis.

- Ką jūs pats galvojate apie savo anūko G. Landsbergio kandidatavimą Europos Parlamento rinkimuose po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skėčiu?

- Aš nieko ypatinga negalvoju, tiesiog konstatuoju faktą ir stebiu įvykius. Pats stengiuosi nė kiek nesikišti.

- Ar yra priežasčių, kodėl stengiatės nesikišti?

 

- Matote, mes gyvename savotiškai labai sudėtingoje visuomenėje, neišskiriant nė mūsų partijos. Aš nenoriu klausytis kažkokių kalbų, kad jeigu mano anūkas pasiryžo eiti pabandyti jėgas politikoje, tai todėl, kad aš ką nors darau, kad čia mano projektas ar kad aš sudarau kokias protekcijas. To absoliučiai nėra. Aš nenoriu, kad taip net atrodytų kokiais nors požiūriais, kad kas nors galėtų platinti tokias apkalbas.

Skaityti daugiau...