Svarbu
Registracija
A. Lapinskas. Broliai lenkai, nevadinkime vieni kitų priešais
delfi.lt 2014-01-06
2013 m. rugsėjo 3 d. Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“ išspausdino žinomo lenkų publicisto Jerzy Haszczynskio straipsnį „Šaltas dvelksmas iš Lietuvos sostinės“ („Chłodny powiew z litewskiej stolicy“), kuriame jis prognozavo, kad „pasibaigus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje pusmečiui, žlugs Lietuvos – Lenkijos santykių pagerinimo viltys“. Tas viltis lenkų publicistas įvardijo tokiu pasažu: „Lietuvos tautinių mažumų įstatymas yra svarbiausias konkretus žingsnis, kurio laukia lenkai Lietuvoje ir politikai Varšuvoje“.
Jeigu įstatymas nebus priimtas arba priimtas ne toks, koks patinka Varšuvai, tuomet „gali paaiškėti, kad tai šaltis Lenkijos ir Lietuvos santykiuose. Ir kad jis ilgai nenorės pasitraukti“. Atsakydamas į galimą šaltį tuomet parašiau straipsnį „Šaltas vėjas dvelkia ne iš Vilniaus, o iš Varšuvos“ ir pavadinau tokią lenkų publicisto prognozę provokacija. Šios situacijos ironija, kad jau kitą dieną po J. Haszczynskio straipsnio, rugsėjo 4 dieną DELFI pasirodė Lenkijos ambasadoriaus Vilniuje Jaroslawo Czubinskio straipsnis „Neleiskime, kad mūsų santykius veiktų chuliganai arba provokacinių publikacijų autoriai“.
V. Uspaskicho manevrai: sėstis į kalėjimą ar sprukti į Maskvą
delfi.lt 2014-01-06
Ar Darbo partijos (DP) įkūrėjas Viktoras Uspaskichas sės už grotų 4 metams ir kodėl nieko apie „darbiečių“ bylą pastaruoju metu nekalba šalies vadovė Dalia Grybauskaitė?
TV3 laida „Savaitės komentarai“ aiškinosi, ar tikrai V. Uspaskichas bando išvengti laisvės atėmimo bausmės.
„V. Uspaskichas pats yra pasakęs, kad darys viską, jog išsisuktų nuo kalėjimo, tą jis ir daro – kiek man yra tekę konsultuotis su teisininkais, sako, jog Apeliacinis teismas gali greitai nuspręsti, bet byla gali nusitęsti ir gerą pusmetį“, – sako politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
Siekdamas išsisukti nuo bausmės V. Uspaskichas teismui ir galimiems jo sprendimams esą jau ruošiasi seniai – praėjusį pavasarį parlamentaras savo turtą išdalino vaikams.
Pasak laidos autorių, bylai persikėlus į aukštesnės institucijos teismą vis dažniau prabylama, kad V. Uspaskichui gali pavykti išsisukti nuo bausmės.
Politikos apžvalgininkai tikina, kad dabar, kaip ir pirmosios instancijos teisme, bylą bus siekiama kaip įmanomai ilgiau vilkinti – esą procesas prasidėjo dar Seime svarstant V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimą dėl galimo teismo įžeidimo. Sprendimas nukeltas net pavasariui.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis atmeta, kad jo kolegos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme procesą vilkino.
Pats V. Uspaskichas šiuo metu atostogauja užsienyje ir į TV3 laidos klausimus atsakinėjo trumpąja SMS žinute.
A.Narbutas: Priminimas tautai: kultūra yra politika, o Gazmanovas - Rusijos ginklas
delfi.lt 2014-01-03
Šis mano straipsnis yra ne Gazmanovo koncerte dalyvavusių lietuvių pasmerkimas, bet priminimas jiems ir visiems, kurie pamiršo, kokia galinga politika yra kultūra. Sunku pasakyti, kada lietuviai įtikėjo kliedesiais apie kultūros ir politikos skirtį, tačiau tai įvyko tikrai ne šiandien ir ne vakar.
Tauta, įveikusi vieną didžiausių XX a. imperijų – SSRS - dainomis, užmiršo, jog kultūra - tai tik dar viena politikos atmaina. Mano giliu įsitikinimu, pati svarbiausia. Galbūt mūsų naivias mintis lėmė faktas, kad šiandien daliai žmonių pasakyti, jog nesidomi politika, yra vos ne gero tono ženklas, o nesidomėti kultūra - būti nekultūringam - tebelaikoma gėda. Džiaugiuosi dėl antrosios tendencijos, bet pirmoji mane skaudžiai liūdina. Čia glūdi didžiulė grėsmė, galinti ištikti Lietuvą, tad šiek tiek apie ją.
Civilizacijų sandūrose slypintis karas
Lietuva yra svarbi Vakarų civilizacijos dalis. Apie tai kalba ne tik priklausymas Europos Sąjungai ar NATO, bet ir mūsų istorija. Nuo pat Lietuvos krikšto 1387 m. esame katalikiška, taigi ir vakarietiška valstybė. Nuožmios okupacijos ir aneksijos, vykdytos Rusijos imperijos bei SSRS, išplėšė mūsų tautą iš Vakarų, bet niekuomet iki galo nepajėgė prijungti prie rusiškos civilizacijos.
Prezidentė pasirašė pataisas dėl visuomenės atstovų Teisėjų garbės teisme
diena.lt 2014-01-03
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Teismų įstatymo pataisas, numatančias į Teisėjų garbės teismo sudėtį įtraukti ir visuomenės atstovus, kurie dalyvaus svarstant teisėjų reputacijos klausimus.
Šios pataisos parengos D.Grybauskaitės iniciatyva, pažymima prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Prezidentės teigimu, visuomenės atstovų dalyvavimas Teisėjų garbės teisme prisidės prie teismų sistemos skaidrumo, užtikrins nuomonių įvairovę bei objektyvų sprendimų priėmimą sprendžiant teisėjų elgesio klausimus. Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų padarytus nusižengimus ir skiria jiems drausmines nuobaudas.
Priimtomis pataisomis numatoma, kad Teisėjų garbės teismą sudarys dešimt narių, iš jų šeši bus teisėjai ir keturi nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovai. Tai sudarys sąlygas į Teisėjų garbės teismą skirti visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos, mokslo ir kitų organizacijų atstovus. Iki šiol į Teisėjų garbės teismą buvo skiriami tik teisėjai.
V. Landsbergis prisipažino: gaila L. Graužinienės
delfi.lt
Europos Parlamento (EP) nariui, konservatorių garbės pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui gaila Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės. Pasak V. Landsbergio, ji tėra lėlė „šefo“ rankose bei murkdosi įmesta į ne savus barščius.
Tai V. Landsbergis kalbėjo penktadienio vakarą dalyvaudamas jaunimo diskusijoje apie saviraišką viešojoje erdvėje. Diskusijoje, kurioje klausta, kur yra riba tarp savos nuomonės, pasityčiojimo ir įžeidimo, iškilo klausimas, ar kam gaila L. Graužinienės. Šiuo metu L. Graužinienė itin daug pašaipų sulaukia socialiniuose tinkluose.
„Man jos gaila. Ne todėl, kas su sūnumi atsitinka ar atsitiko, čia jau tikrai būtų nelaimė abiejų – motinos ir vaiko. Bet man gaila matyti, kaip ją įkišo į tokią vietą, kur ji daro kvailystes ar klaidas, atrodo juokingai ir padaro juokingą ir Seimą, ir Lietuvą“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Gitanas Nausėda: Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Lietuvos ekonomiką varo į pragaištį
15.min 2014-01-02
Seimo pirmininkės pareiškimai, kad per metus minimalią algą nuo 1000 litų reikia padidinti iki 1509 litų, už galvos griebtis verčia ne tik koalicijos partnerius socialdemokratus, bet ir ekonomistus. Pasak jų, norai per metus trečdaliu padidinti minimalų atlyginimą negali būti vertinami rimtai.
SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, jog Darbo partijos pirmininkės L.Graužinienės žarstomų pažadų įgyvendinimas reikštų pragaištį Lietuvos ekonomikai. Tuo tarpu banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonimistas Nerijus Mačiulis ironiškai klausia, kodėl Seimo pirmininkė taip nuvertina Lietuvos žmones ir nesiūlo atlyginimų didinti dar labiau – iki Vakarų Europos šalių lygio.
Nerealūs pažadai
Galima vidutinį atlyginimą didinti tiesiog drastiškai pakeliant minimalią algą, bet tai būtų pragaištingas kelias Lietuvos ekonomikai, – sakė G.Nausėda.
Pasak ekonomisto, viskas, apie ką galima kalbėti šiuo metu, yra minimalios algos kėlimas iki 1100 litų 2015 metais. Šių metų biudžete minimalaus atlyginimo didinimui lėšų iš viso nėra numatyta.
M.Jastramskis: Kas nesikeis 2014-aisiais
lzinios.lt 2014-01-03
Naujųjų metų proga įprasta linkėti teigiamų pokyčių, optimistiškai kalbėti apie ateitį. Neišvengiamai dalis šių linkėjimų susiję ir su politika. Tačiau čia, skirtingai nei asmeninėje erdvėje, kur „naujo lapo“ atvertimas motyvuoja siekti naujų tikslų, perdėtas optimizmas gali pakišti koją - kur kas svarbiau kritiškai įvertinti tai, kas 2014-aisiais turi mažai šansų pasikeisti ir patobulėti.
Dar 2005 metais Egidijus Motieka, Česlovas Laurinavičius ir Nortautas Statkus Baltijos šalis pavadino geopolitine anomalija - tai valstybės, kurios egzistuoja plyšyje tarp dviejų galingų jėgų ir nuolat rizikuoja būti „suvalgytos“ Rytų įtakos. 2014-aisiais Lietuvos geopolitinė padėtis nesikeis. Toliau bandysime išlikti savarankiški, o mūsų visuomenės politinės sąmonės "vakarėjimui" (tai ne tas pats, kas yra formalus įstojimas į Europos Sąjungą) koją kaišios sovietmečio palikimas ir Rusijos artumas, pasireiškiantis per informacinę ir kultūrinę sklaidą.
Zigmas Zinkevičius: Reikia tik sveikatos
ve.lt 2014-01-02
Žinomas šalies kalbininkas Zigmas Zinkevičius sausio 4 dieną minės 88-ąjį gimtadienį. Pasak jo, dabar gimtadieniai būna ramūs, su artimiausiais šeimos nariais ir draugais. O anksčiau, dar sovietiniais laikais, kalbininkas, kaip ir daugelis kitų žmonių, labiau mėgo švęsti ne gimtadienius, o vardadienius. Tik tais laikais švęsti vardo dieną buvo draudžiama.
„Sovietiniais laikais gimtadienius švęsti buvo populiaru. O už vardo dienos šventimą buvo persekiojama. Žmonės vardo dieną šventė slapta, nes jos tuometinė valdžia nemėgo, mat vardo diena buvo siejama su tautiškumu. Būtent to sovietinė valdžia ir nemėgo”, - kalbėjo Z.Zinkevičius.
Kalbininko teigimu, anksčiau per gimtadienius niekas didelių dovanų nedovanodavo, svarbiausia buvo bendravimas, žmogaus ryšys su žmogumi. „Anksčiau gyvenome visi kukliai, ne apie dovanas svajojome. Pasveikindavo visi savi tokia proga”, - pridūrė jis.