Svarbu
Registracija
Prof. Vytauto Landsbergio kalba minint Laisvės gynėjų dieną Lietuvos Respublikos Seime, 2014-01-13
Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente,
Lietuvos Seimo ir Vyriausybės vadovai,
Aukštieji svečiai ir didvyrių artimieji,
Visi gerbiami šio susirinkimo dalyviai ir visi, kurie mus matote stiklo ekranuose!
Kaip tik sklaidžiau ankstesnių laikų užrašus. Kai kuriuos vadinu organizuotais tekstais. Štai vienas.
„Tą naktį kai mes visi
turėjome būti išduoti
jutom nelaimės mirtiną slogutį
taipgi klausimą
skaudžiai
žėrintį:
ko jūs verti?
Atėjo Dvasia ir neleido
jos neregėti veido
ir negirdėti
kaip gręždama
iki kaulo
liepė
budėti
ir neišduoti.“
Tai seniau parašyta, laikai ir aplinkybės keičiasi, bet pastovūs likiminiai dalykai lieka. Dar ne kartą svarstysim: budėti ar užmigti? Ištižti ar neišduoti?
Lietuvos Sąjūdžio valanda
Laisvės gynėjų dienos minėjimo programa
2014 METŲ LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIŲ
P R O G R A M A
Sausio 10 d. (penktadienis)
9.00 val.
Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta lenkų fotomenininko Mariušo Foreckio (Mariusz Forecki), fiksavusio 1991 m. sausio 13-osios įvykius, paroda „Lietuva. Sausis“
10.00 val.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje*
15.00 val.
Nukentėjusiųjų nuo Sovietų Sąjungos agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte*
Sausio 11 d. (šeštadienis)
12.00–13.30 val.
Sausio 12 d. (sekmadienis)
11.00 val.
Apdovanojimų už nuopelnus Vilniui ir Tautai įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje*
Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius Sausio įvykių byloje
diena.lt 2014-01-10
Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems 1991 metų sausio įvykių byloje.
Įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų gynybos ir vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijos aktyvistai. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus, Radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.
Nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie tuo metu buvo sužaloti prie Vilniaus televizijos bokšto, Spaudos rūmų ir kitur.
Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones - suėmimus, o septynių asmenų duomenys dar yra tikslinami.
Vilniaus apylinkės teismui pripažinus minėtus asmenis įtariamaisiais, praėjusių metų vasarą Generalinė prokuratūra į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą išsiuntė 78 teisinės pagalbos prašymus. Jais prašoma įtariamiesiems įteikti dokumentus apie įtarimus, juos apklausti, supažindinti su įtarimais, pasiūlyti dalyvauti procese.
G. Landsbergis. Kodėl Lietuvos politikoje reikalinga nauja karta?
delfi.lt 2014-01-10
Pasaulinė ekonomikos krizė, užklupusi nepasirengusią Lietuvą 2008-aisiais, nepasigailėjo, regis, nė vienos socialinės grupės.
Nukentėjo visi: pensininkai, atleidžiami darbuotojai, smulkūs ir vidutiniai verslininkai ir net bankai, kurie taip pat skaičiavo milijardinius nuostolius. Atrodė, kad skrydis į ekonominę ir socialinę bedugnę neišvengiamas.
Skausmingi, tačiau itin tuo metu reikalingi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiksmai leido atstatyti valstybės ekonomikos kursą. Per ketverius metus, kiek teko dirbti premjero komandoje, iš vidaus stebėjau ir dalyvavau procesuose, kurie pirmiausia stabilizavo ekonominę padėtį, o vėliau ir pakėlė valstybės valdymą bei sprendimų priėmimo kokybę į kitokį, gerokai aukštesnį lygį. Buvo pradėta daug svarbių ir reikalingų pokyčių diegiant modernų, skaidrų, efektyvų valdymą energetikos sektoriuje, valstybės valdomose įmonėse, panaikinta neefektyvi apskričių struktūra ir, kaip rodo Lietuvos šuolis tarptautiniuose indeksuose, pagerėjo sąlygos imtis verslo.
Buvome neįtikėtino ekonominio proveržio liudininkai – Lietuvos verslas, prisitaikęs prie itin sudėtingų sąlygų, susitelkė ir tapo dar stipresnis, nei bet kada anksčiau. Lietuvos eksporto rodikliai šovė į viršų ir dar 2012-aisiais viršijo net ir didžiausių optimistų prognozes.
Dėl dvikalbių lentelių Šalčininkų valdininkui skirta per 40 tūkst. litų bauda
diena.lt 2014-01-08
Dėl teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdymo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui skirta daugiau kaip 40 tūkst. litų bauda, trečiadienį pranešė Vyriausybės atstovas ir vietos valdžioje įsitvirtinusi Lietuvos lenkų partija.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys BNS sakė, kad Vilniaus apygardos teismas nusprendė skirti 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. 400 litų bauda.
"Aš manau, kad tai adekvati bauda. Teismo sprendimas turi būti vykdomas", - BNS sakė Vyriausybės atstovas.
Jo teigimu, savivaldybės administracijos direktorius dėl to paties pažeidimo "nubaustas tris kartus ir išvadų nepadarė".
Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 70 – ųjų mirties/žūties metinių paminėjimas
2014 m. Sausio 9 d. (ketvirtadienį) 12.00 val. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje Kauno Antano Smetonos gimnazijos bendruomenė bei Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba minės pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 70 – ąsias mirties/žūties metines. Kviečiame visus dalyvauti.
Daug triukšmo dėl nieko
lzinios.lt 2014-01-08
Prieš daugiau nei du mėnesius naujienų agentūra BNS paskelbė įslaptintą medžiagą, kad informacinės atakos prieš Lietuva gali padažnėti ir kad bus stengiamasi diskredituoti prezidentę Dalią Grybauskaitę, Rusijos archyvuose "randant” naujų duomenų apie jos praeitį.
Nors tokia informacija niekada neturėjo būti įslaptinta, nors jos paskelbimas buvo veiksmingiausia priemonė numatomai dezinformacijos kampanijai neutralizuoti, ir tai akivaizdžiai tarnavo Lietuvos interesams, teisėsaugos institucija tebemėgina nustatyti ir veikiausiai nubausti asmenį, kuris ėmėsi Lietuvai naudingų veiksmų nutekindamas informaciją BNS.
Kaip dažnai būna mūsų šalyje, viskas daroma priešingai. Incidentas atskleidė didelius įslaptinimo tvarkos trūkumus. Nors minėta informacija apskritai neturėjo būti įslaptinta, Lietuvoje nei prezidentas, nei premjeras, nei kiti aukšti pareigūnai neturi teisės savo nuožiūra operatyviai paviešinti Valstybės saugumo departamento (VSD) įslaptintos medžiagos ir informuoti visuomenę apie galimas grėsmes. Jie atsiduria kvailoje padėtyje. Konstitucija juos įpareigoja garantuoti valstybės saugumą, bet panašiais atvejais neleidžia imtis reikalingų veiksmų saugumui užtikrinti. VSD užsiima grėsmių įvertinimu ir pažymų rašymu, o ne grėsmių prevencija - pateikia prezidentui ar premjerui pažymą ir nusiplauna rankas.