Svarbu
Registracija
A. Butkevičius nežino, ko L. Graužinienė važiuoja į Ukrainą
delfi.lt 2013-11-26
Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigia nesąs informuotas apie netikėtą Seimo pirmininkės "darbietės" Loretos Graužinienės sprendimą vykti į Ukrainą. Jis tvirtina nežinąs ir šio vizito motyvų.
"Nežinau nei motyvų to vizito, nei kaip tarėsi", - antradienį Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas.
Bukarešte viešintis premjeras tvirtino apie parlamento vadovės vizitą sužinojęs antradienio rytą iš savo delegacijos narių.
Kita vertus, A.Butkevičius pabrėžė, kad visi vizitai turi būti derinami su Užsienio reikalų ministerija (URM).
"Aišku, visos kelionės yra derinamos su Užsienio reikalų ministerija, nes taip lengviau organizuoti išvykas", - teigė jis.
Tuo metu URM atstovė Rasa Jakilaitienė BNS sakė, kad aukščiausi ministerijos pareigūnai nebuvo informuoti apie Seimo pirmininkės vizitą, jis su URM nederintas.
A.Butkevičius savo ruožtu antradienį teigė, kad reikia dėti visas pastangas, jog būtų pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos sutartis.
"Visi esame suinteresuoti, kad sutartis tarp ES ir Ukrainos būtų pasirašyta", - sakė jis.
A. Kubilius: L. Graužinienės vizitas į Ukrainą – lenktynių su prezidente tęsinys
Seimo pirmininkė L. Graužinienė, netikėtai susiruošusi į Ukrainą, tęsia savotiškas politines lenktynes su prezidente Dalia Grybauskaite. Tokią poziciją antradienį Seime išdėstė opozicijos lyderis, ekspremjeras Andrius Kubilius.
Audrius Bačiulis: L.Graužinienė atsitrenkė į D.Grybauskaitės autoriteto sieną
veidas.lt 2013-11-26
Arši Loretos Graužinienės kritika Dalios Grybauskaitės atžvilgiu nepajėgė pastebimai pakenkti prezidentės populiarumui visuomenėje, užtat pačios naujosios Seimo pirmininkės reitingai smigo į dugną.
Išsisprendė bene didžiausia pastarųjų dviejų mėnesių intriga: kaip prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingus paveiks aršus naujosios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės puolimas?
Nuo pat spalio 3-iosios, kai tik Seimas Viktoro Uspaskicho valia įgijo naują vadovę, tikriausiai nebuvo savaitės be L.Graužinienės išpuolių ar kritikos prezidentės adresu. Iš karto po išrinkimo pažadėjusi, kad nuo šiol Lietuva bus valdoma kitaip, L.Graužinienė kibo į darbą. Nauja šukuosena ~a la~ prezidentė, nauji, D.Grybauskaitės stilių kopijuojantys kostiumėliai, naujas, valdingas, prieštaravimų nepripažįstantis prezidentinis tonas iš Seimo tribūnos. Regis, projekto „Seimo pirmininkė Graužinienė“ autoriai manė, kad sukurdami „Grybauskaitę Nr.2“ jie pasiūlys priimtiną alternatyvą tikrosios D.Grybauskaitės gerbėjams, ypač provincijoje, tarp mažesnių pajamų ir menkesnio išsilavinimo žmonių, dar nuo kolchozų laikų išsiilgusių tvirtos rankos vadovo.
Vytautas Landsbergis: Viršūnių patikra
Europos viršūnių susitikimas, tad ir galutinė jo patikra - šią savaitę. Tačiau palaipsnė, sisteminė ir pamatinė patikra vyksta jau kurį laiką.
Iš penkių kandidačių į prekybinį politinį suartėjimą su Europos Sąjunga (todėl nelendant į Rusijos muitų sąjungą) pirmoji atšoko Armėnija. Tai jos prezidentas, viešėdamas Maskvoje, susitarė ir pareiškė, nesitardamas nei su tauta, nei su parlamentu, kad Armėnijos kelias eina su Rusija į Aziją. Ne į Europą.
Tokia žinia kažkodėl nepadėjo išryškinti Azerbaidžano europinio pasirinkimo. Šįkart pati Europa arba Europos Sąjunga pasirinko asmens laisvių dalyką iškelti kandidatėms į sutartį kaip svarbiausią kvalifikacinę viršūnę, o šalies pasirinkimo laisvę arba nevergavimą kitai valstybei palikti nereikšmingose daubose. Net „Freedom House“ konferencijoje Vilniuje ši organizacija įrašė Armėniją į „pusiau laisvų“ kategoriją, palikdama Azerbaidžaną su Gudija vienodai juodoj baloj, nors laisvos ir nepriklausomos valstybinės laikysenos požiūriu viskas būtų priešingai, Armėnijos ir Gudijos rusiški kariniai protektoratai vienoje linijos pusėje, o Azerbaidžanas - kitoje.
Gintaras Sarafinas. Formalus teisingumas dažnai nėra joks teisingumas
veidas.lt 2013-11-25
Paradoksalu, tačiau formalus teisingumas realybėje dažnai atrodo kaip neteisingumas. Ypač Lietuvoje. Ir toks teisingumas didina nepasitikėjimą savo valstybe.
Žvelgiant formaliai, Konstitucinis Teismas, liepos pirmąją paskelbęs, kad krizės metu priimti įstatymų pakeitimai, kuriais apkarpytos teisėjų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų algos, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, viską atliko tarsi nepriekaištingai, viską pagrindė tobulais teisiniais argumentais. Formaliai ir Vyriausybė pasielgė teisingai, juk algos teisėjams ir tarnautojams atkurtos vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą. Formaliai ir prie Seimo neprisikabinsi – jis taip pat teisus.
O jei žvelgi neformaliai, žmogiškai, kažkaip neskaniai viskas atrodo. Ir joks čia teisingumas. Teisėjams, ministrams, tarnautojams atlyginimai didėja (kitaip tariant, grąžinami į ankstesnį lygį), o mokytojams, kultūros darbuotojams ir medikams – ne. Pensininkams pensijų taip pat niekas nei padidinti, nei atkurti neplanuoja, neįgaliesiems socialinės išmokos irgi nedidės.
Formaliai Konstitucinio Teismo vadovai ir atstovai nesunkiai gali atremti, kad nei dėl pensininkų, nei dėl neįgaliųjų, nei dėl mokytojų, nei dėl medikų, nei dėl kultūros darbuotojų algų ar socialinių išmokų į Konstitucinį Teismą niekas nesikreipė ir neprašė išnagrinėti jų sumažinimo atitikties Konstitucijai. Formaliai ir premjeras su ministrais tegali paskėsčioti rankomis: na, nekalti mes. Bet po tokių sprendimų ir Konstitucinis Teismas, ir kiti teismai, ir Vyriausybė, ir kitos valdžios grandys gali nors ant galvos atsistoti – dauguma šalies gyventojų į jas žvelgs skeptiškai, kritiškai ir, žinoma, nepasitikės. Net jei daugelis kitų sprendimų bus teisingi tiek formaliai, tiek neformaliai.
Neleidžia Kaune nuo tilto nuimti sovietinių simbolių
delfi.lt 2013-11-25
Kauno valdžios noras nuo Vytauto Didžiojo tilto nuimti sovietmetį primenančias penkiakampes žvaigždes ir sovietinius herbus kol kas nebus išpildytas - tai vis dar saugomos kultūros paveldo vertybės, kurias galima nebent pridengti.
„Kauno diena“ rašo, kad Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas, kad šie simboliai būtų išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo. Jis teigė įsitikinęs, kad jie pažeidžia įstatymą, draudžiantį nacių ir sovietų simbolikos naudojimą viešose vietose.
Tačiau paveldosaugininkai laikosi priešingos nuomonės. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė informavo, jog departamento trečiosios vertinimo tarybos nariai nusprendė, kad ir toliau galioja anksčiau nustatytos Vytauto Didžiojo tilto vertingosios savybės. Toks vertinimas reiškia, kad žvaigždės ir herbai ant Vytauto Didžiojo tilto turi likti.
In Memoriam Vytautas Zenkus
2013 m. lapkričio 23 d. netekome Šaulių Sąjungos atkūrėjo, Lietuvos Šaulių Sąjungos muziejaus direktoriaus, aktyvaus Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nario VYTAUTO ZENKAUS.
Lietuvos Sąjūdžio taryba nuoširdžiai užjaučia velionio artimuosius ir gimines.
Velionis pašarvotas šalia Gerojo Ganytojo Bažnyčios esančiose šarvojimo salėse, V.Krėvės pr.95a. Kaunas, Šv. mišios už velionį bus laikomos Gerojo Ganytojo Bažnyčioje 10 val., laidojamas 2013 m. lapkričio 26 (antradienį).Į Eigulių kapines karstas išnešamas 13 val.
Liudvika Pociūnienė. Įvarčiai į savus vartus
alfa.lt 2013-11-23
Regis, šiandien mūsų marga žurnalistų bendruomenė susiduria su vienu gana profesionaliai sukonstruotu propagandiniu kabliuku. Tai klausimas: kas nutekino VSD pažymą? Užkibusieji ant šio kabliuko sušilę plūkiasi jau trečia savaitė – sustatinėja chronologijas, interpretuoja politikų pasisakymus, ieško slaptos žinios tarp žodžių ir tarp eilučių. Nuo šio kabliuko pasirodė neapsaugoti ne tik jauni reporteriai, nuoširdžiai besistengiantys atlikti savo pareigą - net ir labai patyrę žiniasklaidos vilkai tą patį kabliuką prarijo nemirksėdami ir iki šiol su pasimėgavimu gromuliuoja.
O atsakymą į minėtą klausimą vis dėlto reikėtų surasti mažų mažiausiai dėl dviejų priežasčių: pirma, kad baigtųsi jau fantazijos ribą peržengiančios politinės spekuliacijos; antra – „nutekintoją“ derėtų apdovanoti ar kaip nors kitaip pagerbti. Kodėl taip manau? Pirmiausia, toje pažymoje esama žymiai svarbesnių perspėjimų, nei tie, kuriuose kalbama apie informacinius puolimus prieš prezidentę. Kažkaip dauguma komentatorių praleido pro ausis tai, kad prezidentė yra tik viena iš politikų, apie kuriuos renkama kompromituojanti medžiaga. Ir ta medžiaga nebūtinai turi būti paviešinta. Viešinama tik tuomet, kai politikas atsisako paklusti slaptam spaudimui. Prieš tai, grasinant paviešinimu, bandoma priversti mušti įvarčius į savus vartus. Tokia tikimybė kuo puikiausiai paaiškintų keistus kai kurių viešumoje veikiančių asmenų viražus ir šiandien – bet tai būtų atskira tema, verta aukščiausios klasės reporterio, kuris nebijotų realiai rizikuoti savo karjera, o galbūt ir galva... Kaip eilinė visuomenės narė ir labiau į kultūros temas linkusi žurnalistė kol kas tegaliu pasakyti, kad visuomenei svarbu būtų žinoti bent jau tų kitų svetimų žvalgybų taikiklyje atsidūrusių politikų pavardes – juk užuomina pažymoje neabejotinai remiasi konkrečia operatyvine informacija.
V. Landsbergis: Kariuomenės dienai
lzinios.lt 2013-11-23
Europos Parlamente - vienos savaitės paroda. 100 metų Čekoslovakijos legionams, 1914-2014. Kūrėsi jų kariuomenė - brendo mintis apie valstybę. Taip, kaip ir keliskart Lietuvoje.
Čekų ir slovakų tautos anuomet buvo inkorporuotos į Austrijos arba Austrijos-Vengrijos imperiją. Ši patyrė skaudų smūgį, kai serbų teroristas nužudė austrų princą - sosto įpėdinį, ir Austrija atsakė karu prieš Serbiją. Šią dengė Rusija. Viena po kitos įsitraukė kitos valstybės, besidalydamos į du sąjungininkų blokus, ir prasidėjo Didysis karas, vėliau pavadintas Pirmuoju pasauliniu.
Čekų ir slovakų buvo abiejose fronto pusėse - ir austrų, ir rusų daliniuose. Palyginkime. Kai Vokietijos kaizerio daliniai atmušę rusus veržėsi į Lietuvą, vokiškuose karių antkapiuose, pavyzdžiui, Vilniuje, liko ir lietuviškų arba mažlietuviškų pavardžių. Ievos Simonaitytės aprašyta paskutiniojo Šimonio iš Aukštujų žūtis ir kario kryželis su užrašu "Heinz Schimonies" nebuvo tik literatūrinė išmonė.