Vytautas Landsbergis: Istorijos dalybos

lzinios.lt 2013-11-13

Kai Džiu­gaš­vi­lis su Ši­kelg­ru­be­riu da­li­jo­si Eu­ro­pą, mums ne­rū­pė­da­vo pa­brėž­ti tų pa­var­džių lie­tu­viš­ką kil­mę. Kal­bi­nin­kai ne­ty­ri­nė­jo, ku­ris jų nuo Džiu­go, ku­ris dar nuo ko.

Kas ki­ta - pa­ke­lei­vis iš Pil­so­dos, ku­ris ir žo­džiu pa­gar­bin­da­vo Lie­tu­vą. Pa­vel­dė­jom da­lį jo kū­no ir ger­biam. Nau­jų pa­mink­lų dar ne­sta­tom, dar ne­iš­tai­sy­ta ža­la.

O anie­du bu­vo pa­si­da­li­ję ne vien že­mes su an­tra­rū­šė­mis tau­to­mis. Jie bu­vo pa­si­da­li­ję ir is­to­ri­ją, tik dar ne­iš­siaiš­ki­nę, ku­rio ver­si­ja bū­sian­ti Eu­ro­pai pri­va­lo­ma. Kai su­si­mu­šė, ir iš­va­duo­to­jas Ši­kelg­ru­be­ris pra­lai­mė­jo, la­biau įsit­vir­ti­no Džiu­gaš­vi­lio iš­va­duo­ja­mo­ji is­to­ri­ja. Su ta kul­ti­ne ver­si­ja tu­rim tru­pu­tį prob­le­mų li­gi šiol. Ją itin gar­siai skel­bia ir pi­ni­gė­liais gau­siai ga­zuo­ja Džiu­gaš­vi­lio sie­kių tę­sė­jai, pa­vel­dė­to­jai.

Psi­cho­ka­ro, in­fo­ka­ro sis­te­ma mat se­no­ji: pa­skelbk ne­tie­są 100 kar­tų, o jei­gu ki­ti ją pa­neigs tarp ki­tų ei­na­mų­jų dar­bų tik pen­kis kar­tus, tai Džiu­gaš­vi­lis lai­mi 95 : 5. Silp­nes­nių­jų sme­ge­nų ap­dan­ga­lai ir pil­ko­ji ma­sė pra­de­da tež­ti. Pil­ko­ji net iš­si­lie­ja ir plin­ta, jau pa­sie­kė Sei­mą.

Gai­la, nie­kas ne­pa­ra­šė fan­tas­ti­nio siau­bo ro­ma­no apie Nau­ją­ją Eu­ro­pą nuo La­man­šo iki Ura­lo, ne­va li­gi šiol val­do­mą ši­kelg­ru­be­ri­nin­kų, ir apie jų moks­li­nin­kų su­ra­šy­tą "tūks­tant­me­čio" Tre­čio­jo Rei­cho is­to­ri­ją. Už­tat ru­siš­kai su­ra­šy­to­ji krem­li­nė "Tre­čio­ji im­pe­ri­ja" - iš­leis­ta ir la­bai pa­mo­kan­ti. Iš­si­vers­ki­me, ten vi­sa Eu­ro­pa rau­do­na.

Skaityti daugiau...

Vilniaus akcentai vėl patraukė „The New York Times“ akį

delfi.lt 2013-10-13

Į vieną pagrindinių miesto gatvių, kurioje eismas itin intensyvus, žvelgia praeities režimo sargai, apie Lietuvoje nuolat vaidus keliančias Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras rašo „The New York Times“.

Ant Neries upės krantus jungiančio Žaliojo tilto stovinčios Raudonosios armijos karių, darbininkų, žemdirbių ir jaunų mokslininkų statulos yra paskutiniai viešai demonstruojami dideli paminklai, vis dar trimituojantys komunizmą – ideologiją, kurios Lietuva atsisakė daugiau nei prieš du dešimtmečius, kai tapo pirmąja Sovietų Sąjungos respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.

Jų marškiniai aptempę plačias krūtines, paltai ir sijonai plaikstosi aplink raumeningas kojas – socialistinio realizmo dvasioje šios statulos atkakliai priešinosi politinėms audroms, be kurių neapsieita šalies sostinėje. Joms kur kas sunkiau sekėsi pasipriešinti laiko tėkmei. Po daugiau nei šešių dešimtmečių, praleistų lauke, geležis aprūdijo. Vieną kareivį laiko varžtai ir petnešos. Jaunojo mokslininko nugarą darko didelis plyšys.

Skaityti daugiau...

Grybauskaitė: Lietuvai ypač svarbi Baltijos jūros regiono energetikos projektų pažanga

alfa.lt 2013-11-11
 
Lietuvai ypač svarbi Baltijos jūros regiono energetikos projektų pažanga. Pirmininkaujančios Lietuvos prioritetai - siekti, kad iki 2014 metų būtų sukurta ES vidaus energetikos rinka, iki 2015 metų būtų pašalintos visos ES egzistuojančios energetinės salos, taip pat skatinti energetinį efektyvumą ir geresnį koordinavimą ES išorės energetikos politikoje, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį atidarydama 4-ąjį metinį Baltijos jūros regiono strategijos forumą.

Anot Prezidentės, šiems tikslams būtina įgyvendinti ES bendrojo intereso energetinius projektus. Europos Komisija Baltijos šalyse išskyrė 15 tokių projektų, iš kurių 6 - Lietuvos.

Baltijos jūros regiono strategijos forumas - vienas didžiausių ir svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių, kuriame sulaukta apie 700 dalyvių. Forumas skirtas Baltijos jūros regiono iššūkiams ir galimybėms aptarti įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus ir kartu skatinant ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą.

Baltijos jūros regiono strategija vienija 8 ES šalis - Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją ir Suomiją. Jos tikslas - gerinti viso regiono transporto sistemas, didinti energijos tiekimo saugumą atnaujinant infrastruktūrą, rūpintis Baltijos jūros švara ir saugiu laivų eismu.

Skaityti daugiau...

Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė susitarimą dėl 2014 metų ES biudžeto

Nuotr. iš „eu2013.lt“
Nuotr. iš „eu2013.lt“

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas lapkričio 11 dieną Briuselyje per derybas, kurioms vadovavo pirmininkaujanti Lietuva, sutarė dėl 2014 metų ES biudžeto. Biudžeto įsipareigojimai sudaro 142,6 milijardo eurų, mokėjimai – 135,5 milijardo eurų.

Pasak finansų viceministro, ekonominių ir finansinių reikalų tarybos biudžeto klausimais pirmininko Algimanto Rimkūno, tai svarbus žingsnis visai ES.

„Sutarėme sustiprinti tokių prioritetinių sričių kaip ekonominis augimas, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir humanitarinė pagalba finansavimą. Buvo sustiprintos ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos agentūros, taip pat Europos finansinės priežiūros agentūros. Tarybos ir Parlamento sutarimas – gera naujosios ES daugiametės finansinės programos pradžia“, – sakė A. Rimkūnas.

Remiantis Eltos pranešimu, beveik pusė biudžeto, 64 milijardai eurų, bus skirta „išmaniojo ir visapusiško augimo iniciatyvoms“. Šioje srityje bus gerokai padidintas mokslo tyrimų, inovacijų ir švietimo finansavimas, be to, 47,5 milijardo eurų įsipareigojama skirti sanglaudos politikai.

Sutarimas buvo pasiektas Taikinimo komitete, sušauktame, kai Europos Parlamentas pataisė ES Tarybos poziciją, padidindamas mokėjimus 1,4 milijardo eurų, o įsipareigojimus – 855 milijonais eurų. Taryba ir Parlamentas turi formaliai patvirtinti sutarimą per 14 dienų.

Pasak pirmininkavimo atstovo spaudai Briuselyje COREPER II klausimais Vykinto Pugačiausko, taikinimo komitetas taip pat sutarė dėl 2013 metų taisomojo biudžeto numeriu 9, kuriuo iš ES solidarumo fondo skiriama 400,5 milijono eurų Austrijai, Čekijai, Rumunijai ir Vokietijai, nukentėjusioms nuo gamtos nelaimių. Dalis sumos, 150 milijonų eurų, esą bus finansuojama iš 2014 metų biudžeto.

„eu2013.lt“, „ekspertai.eu“ inf.

Ar pasitvirtins pasyvumo taktika?

Saulius SPURGA lzinios.lt 2013-11-12

Mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius ga­lė­tų mes­ti iš­šū­kį pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Jų rei­tin­gų skir­tu­mai nė­ra to­kie di­de­li, kad lai­mė­ti bū­tų ne­įma­no­ma. 

Be to, A.But­ke­vi­čius tu­rė­tų ga­li­my­bę su­reng­ti kur kas įspū­din­ges­nę rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, ku­rią „suk­tų“ po­pu­lia­ri So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja, o per an­trą­jį tu­rą ga­lė­tų ti­kė­tis ir koa­li­ci­jos par­tne­rių par­amos.

De­ja, pre­zi­den­to rin­ki­mų ko­vos tarp mi­nė­tų dvie­jų kan­di­da­tų ne­bus. Nuo pat pra­džių ne­pa­reikš­da­mas no­ro grum­tis dėl pre­zi­den­to pos­to A.But­ke­vi­čius pats sau iš­mu­šė pa­grin­dą iš po ko­jų. No­rė­da­mas lai­mė­ti kan­di­da­tas tu­rė­tų ne tik for­ma­liai iš­kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­rą, bet ir pa­teik­ti ryš­kią prog­ra­mi­nę al­ter­na­ty­vą, ta­čiau A.But­ke­vi­čius tam nė­ra pa­si­ren­gęs. Pre­zi­den­to pos­tas yra ne tas, ku­rį ga­lė­tum lai­mė­ti kan­di­da­tuo­da­mas tar­si ne­no­ro­mis, tar­si kaž­kie­no stu­mia­mas. Tuo įsi­ti­ki­no pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus, nu­svi­lęs per 2003 me­tų rin­ki­mus. To­dėl A.But­ke­vi­čiui pro­tin­giau bū­tų ne­da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, ir jis pats, ma­nau, tai ge­rai su­pran­ta, juo­lab kad jis, kaip ir Al­gir­das Bra­zaus­kas, pir­me­ny­bę tei­kia prem­je­ro, o ne pre­zi­den­to par­ei­goms.

Skaityti daugiau...

Audrius Bačiulis. Teisėsaugą ant BNS užsiundė A.Butkevičius ir L.Graužinienė, bet kalta STT ir D.Grybauskaitė?

veidas.lt 2013-11-12
Teisėsauga ir žurnalistai tapo premjero ir Seimo pirmininkės noro sukompromituoti prezidentę, kuri yra jų pagrindinė politinė konkurentė ir kliūtis piktnaudžiauti valdžia, įkaitais.

Valdančiųjų veidmainystė neturi ribų: prieš pusantros savaitės patys pareikalavę, kad teisėsauga nedelsdama išsiaiškintų, kas nutekino naujienų agentūrai BNS informaciją apie VSD pažymą, kurioje rašoma apie Rusijoje rengiamas informacines atakas prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, dabar jau reikalauja sudaryti Seimo tyrimo komisiją, kuri tirtų, kodėl STT atlieka tyrimą.
Nesunku įsivaizduoti, kaip piktdžiugiškai kikena socdemai ir “darbiečiai”, matydami, su kokiu nesuvaidintu niršuliu ir pasipiktinimu žurnalistai puola STT, kurios agentai, ieškodami slaptos informacijos nutekėjimo šaltinių, apklausė BNS žurnalistus, paėmė jų kompiuterius ir atliko kratą naujienų redaktorės namuose. Gindami kolegas nuo teisėsaugos veiksmų visi kažkaip pamiršo, kas ir kada užsakė tyrimą, kuriam vykstant, apklausę ir iškratę Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės darbuotojų kabinetus bei namus, STT agentai atėjo ir pas žurnalistus.
Priminsime – viskas prasidėjo spalio 31-ąją, kai, BNS pranešus apie Rusijos rengiamus išpuolius prieš prezidentę, premjeras Algirdas Butkevičius nedelsdamas užmaurojo: „Aš esu susipažinęs su slapta informacija, bet negaliu jos viešinti. Manau, kad dabar tam tikros tarnybos turi išsiaiškinti, kas šitą informaciją nutekino.“ O Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nedelsdama pridūrė: „Už slaptos informacijos nutekinimą yra labai griežta atsakomybė.“

Skaityti daugiau...

Apie Pivašiūnų vardo kilmę

Apie Pivašiūnų vardo kilmę

 voruta.lt 2013-11-09

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius 

Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas.

Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio Piwosz ← piwosz „alaus mėgėjas“. Šiandien mūsų turimi lietuvių antroponimijos duomenys leidžia manyti senovėje lietuvius turėjusius dvikamienį asmenvardį Pì-vašas. Dėl pirmojo dėmens Pi- plg. Pì-gagas, Pì-gantas, Pì-kantas, Pì-karas ir kt. Dėl antrojo dėmens Vaš- plg. Nó-vašas, Nór-vašas, taip pat Vãš-gelas, Vãš-taras, Vãš-vilas ir kt. Plačiau žr. Zigmas Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 157. Iš dvikamienio asmenvardžio Pì-vašas lengvai galėjo būti pasidaryti vediniai Pivãši(u)s ir Pivaši?nas, o iš pastarojo – gyvenvietės pavadinimas Pivaši?nai. Taigi miestelio pavadinimas Pivašiūnai (kaip ir Petraši?nai, Tamoši?nai ir pan.) galėjo atsirasti lietuviškai kalbančių žmonių aplinkoje, be slavų kalbų tarpininkavimo. Šiai prielaidai patvirtinti ar ją atmesti, suprantama, dar reikia specialių tyrimų, bet tokia prielaida yra visai galima.

Nuotraukoje: Z. Zinkevičius

NATO kolektyvinė gynyba užtikrins Lietuvos saugumą

lrp.lt 2013--11-06

Trečiadienis, lapkričio 6 d. (Adažiai, Latvija). Lietuvos Respublikos Prezidentė kartu su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu, Estijos Prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu ir NATO Generaliniu Sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu Adažių poligone Latvijoje stebi pirmą kartą regione surengtas kolektyvinės NATO gynybos ir greitojo reagavimo pratybas „Steadfast Jazz 2013". Tai didžiausios NATO pratybos nuo 2006 m.

Plataus masto kompleksinių pratybų tikslas ne tik užtikrinti gerą NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtį, bet ir pademonstruoti Aljanso saugumo garantijas Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai. Jų metu yra įgyvendinami NATO kolektyvinės gynybos scenarijai Baltijos šalims.

„Šios pratybos rodo ne tik mūsų pasiryžimą kovoti už savo Tėvynę, bet ir tvirtą NATO įsipareigojimą ginti Lietuvą nuo bet kokių išorės grėsmių. Pavojui iškilus mes būsime ne vieni - ginsimės patys ir mus gins NATO sąjungininkai", - sakė Prezidentė.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Politiniai dinozaurai bando prisikelti
  2. Meilė A.Butkevičiui ir jo komandai – už tai, ko nedarė
  3. Lenkijos lietuviai kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje
  4. Prezidentė: Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro prieštarauja Konstitucijai