Svarbu
Registracija
Politiniai dinozaurai bando prisikelti
Lietuvoje dauguma politikų nemoka garbingai išeiti iš politinės arenos, nemoka garbingai pralaimėti rinkimų, nemoka nusileisti pora laiptelių žemyn.
Kažkada patirta politinė galia ir saldus valdžios skonis kai kuriems politikieriams neišsitrina iš atminties net keliolika metų. Jie vis linkę manyti, kad be jų mūsų valstybė sugrius arba nužingsniuos klystkeliais.
Bet tikrai nenužingsniuos. Gal net priešingai – kadaise vesta tų nesavikritiškų politikų Lietuva padarė daug klaidų ir patyrė daug praradimų. Ir jei jie nebelįs į politiką, gal tų klaidų, skandalų ir politinio liūno bus mažiau. Bet jie lenda. Ir ne po vieną, o būriais.
Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. Ekspremjeras Gediminas Vagnorius prasimušti atgal į valdžią bando jau keliolika metų ir šiandien atrodo komiškiau ir beviltiškiau nei Don Kichotas. Kokių tik viražų jis neatliko, su kuo tik nesijungė, ko nežadėjo – viskas veltui. Ir šiandien jis sėdi užribyje. Neviltis ir desperacija, matyt, tokia didžiulė, kad G.Vagnorius ryžtasi bet kokiems sprendimams. Štai visai neseniai jis su savo partijėle prisijungė prie Darbo partijos, bet netrukus prasitarė: “Galbūt ir suklydau.” Ne galbūt.
Iš tiesų ne veltui sakoma, kad valdžios godulys aptemdo protą. Bet per dešimt ar daugiau metų tą godulį lyg ir būtų galima apmalšinti. Deja, pasirodo, ne.
Kitas užribinis politikas Artūras Paulauskas šiandien tiki, kad politiniai dinozaurai, priešingai nei tikrieji, turi galimybę prisikelti, taigi jau kuris laikas ir keliasi. Visi jam aiškina, kad jis neturi jokių šansų, bet jis nusprendė, kad galimybės milžiniškos, ir savo sugrįžimą į politinį olimpą planuoja pradėti ne nuo apačios, o iš karto nuo viršūnės, tai yra nuo kandidatavimo į prezidentus. Vos tik jis tam ryžosi, iš karto padvelkė naftalinu: mat jis kartoja savo jau kadaise išbandytus būdus ir metodus, žada ir siūlo keisčiausių dalykų, kurių Lietuvos gyventojai jau patyrę, nusivylę ir jau seniai įvertinę kaip atgyveną. Bet A.Paulauskas mano, kad pakilti galima sukant senas plokšteles. Negalima. Gyvenimas nušuoliavo šimtamyliais žingsniais, pasikeitė kartos, ir su savo senienomis geriausia kraustytis į istorijos ar krašto muziejų.
Meilė A.Butkevičiui ir jo komandai – už tai, ko nedarė
Gyvenimas per metus pagerėjo, bet valdančioji dauguma prie to prisidėjo beveik tik tuo, kad delsė priimti sprendimus. Tačiau amžinai delsti neįmanoma.
Algirdą Butkevičių vertėtų vadinti svajonių premjeru, o jo vadovaujamą Vyriausybę – vienu tobuliausių mūsų valstybės Ministrų kabinetų. Bent jau tokią išvadą galima daryti remiantis sociologų apklausomis. Labiau mylimas premjeras buvo tik Rolandas Paksas, o štai A.Butkevičiaus pirmtakas Andrius Kubilius turėjo tenkintis penkiskart mažesniu piliečių pasitikėjimu.
Tačiau meilė ir politikoje dažnai akla: paprašyti įvardyti A.Butkevičiaus ir jo Vyriausybės sėkmingus darbus net palankiai jį vertinantieji daugiausia minėjo tai, kas nepadaryta. Tad ar mylimas ir sėkmingai dirbantis premjeras – sinonimai? Ir koks premjeras – geras premjeras?
Nepriimta nė vieno strateginio sprendimo
„Tai pati silpniausia Vyriausybė Lietuvos istorijoje. Nors ši valdančioji dauguma turi tvirtą daugumą Seime, tad turėtų pajėgti daug ką padaryti, bet faktiškai nepadaro nieko“, – piktinasi politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Kęstutis Girnius. Ir tokiam vertinimui sunku rasti kontrargumentų, kai palygini, ką žadėjo prieš metus rankas sukirtusi valdančioji dauguma, ir kas iki šiandien atlikta.
Lenkijos lietuviai kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje
voruta.lt 2013-11-08
Artėjant Vėlinėms ir galvojant apie mirusiųjų bei žuvusiųjų atminimą Lenkijos lietuvių bendruomenė, Lenkijos lietuvių draugija ir Šv. Kazimiero draugija kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje, prašydamos, kad jis susidomėtų tuo, kas vyksta Berznyko kapinėse, kad nebūtų niekinamas čia palaidotų karių atminimas bei skatinama tautinė nesantaika. Prašė taip pat padėti lietuvių bendruomenei atgauti savo orumą. Pasak laiško signatarų, kiekvienas karys, atidavęs gyvybę dėl savo Tėvynės, yra vertas katalikiškos atjautos ir dvasios ramybės. Todėl Lenkijoje veikiančios lietuvių organizacijos norėtų apginti Lietuvos karius, palaidotus Berznyko kapinėse, nuo niekinimo ir žeminimo.
Prie laiško buvo pridėta 11 nuotraukų (su aprašymais), kuriose įamžinti lietuvių karių kapai ir paminklas bei visi juos supantys paminklai: Panerių, Nemuno mūšio ir šiais metais pastatytas su atmintinėmis lentomis „Akmenys šauks“, taip pat paminklinės lentos su vietovių Lietuvoje ir Baltarusijoje pavadinimais. Pridėtos ir nuotraukos, kur lietuviškų mokyklų mokiniai deda gėlių prie Lietuvos savanorių kapų, o Seinų miesto burmistras Janas Stanislavas Kapas (Jan Stanisław Kap), Miesto tarybos pirmininkas Andžejus Mocarskis (Andrzej Mocarski) ir Eugenija Milevska (Eugenia Milewska) – prie kryžiaus patvoryje.
Prezidentė: Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro prieštarauja Konstitucijai
kauno.diena.lt 2013-11-07
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį antikonstituciniu pavadino Seimo sprendimą dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių, ir pabrėžė, kad jis priimtas "teisiamos Darbo partijos balsais".
Prezidentės vertinimu, Seimo žingsnis naikina teisėsaugos nepriklausomybę.
"Teisiamos Darbo partijos balsais priimtas Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių – tai antikonstitucinis, teisėsaugos nepriklausomybę naikinantis žingsnis", - teigė prezidentė. Jos poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, kad Seimo siūlymas gali tapti pagrindu atleisti generalinį prokurorą.
Už atitinkamą Prokuratūros įstatymo pataisą balsavo 60 parlamentarų, susilaikė 15 Seimo narių.
Už ją balsavo 25 Darbo partijos frakcijos nariai. Pataisai taip pat pritarė septyni "tvarkiečiai", šeši liberalai, penki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, keturi "Drąsos kelio" frakcijos atstovai. Socialdemokratai skilo pusiau - už buvo devyni, susilaikė 11 socialdemokratų.
Konservatoriai balsavime praktiškai nedalyvavo, išskyrus už balsavusį Naglį Puteikį ir susilaikiusį Sergejų Jovaišą.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Istorinė atmintis – ES vienybei stiprinti
www.bernardinai.lt 2013-11-08
Straipsnis parengtas pagal pranešimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tarptautinėje konferencijoje „Totalitarinių režimų paveldas neapykantos nusikaltimuose“.
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai suteikia išskirtinį foną pabrėžti Lietuvos įnašą į bendrąją Europos istoriją ir jos suvienijimą. Su tokia mintimi prieš keletą savaičių pakviečiau kolegas ir Briuselio lietuvių bendruomenę į teatro laboratorijos Atviras ratas spektaklio „Lietaus žemė“ peržiūrą. Tai jaunosios kartos aktorių darbas, kalbantis apie žmones, išgyvenusius karą ir pokarį, apie tai, kaip istoriniai kataklizmai veikia žmonių gyvenimus, ir kad visi jie, iš esmės tapo aukomis.
Paprastai kalbant apie istoriją apsiribojama sausais faktais, datomis ir skaičiais. Tačiau ypač jaunoji karta į formalius minėjimus žiūri be entuziazmo, todėl svarbu atrasti pagavesnių priemonių jai perteikti. Istorija nėra kažkas, ką reikėtų padėti ant lentynos ar po muziejiniu stiklu. Istorija kalba apie gyvus žmones, emocijas, ryšius tarp žmonių ir tarp tautų, ir tai yra daug daugiau nei sausi istoriniai faktai. Buvo nepaprastai įdomu stebėti spektaklio auditorijos reakcijas. Įsitikinau, kad kai kalbama apie universalius dalykus visiems suprantama kalba, žmonės negali likti abejingi.
Havelo žodis
Vytautas LANDSBERGIS |
lzinios.lt 2013-11-08 06:00 |

Pavergtosios tautos niekad neliko visai pavergtos, kol jose buvo laisvų žmonių.
Ar giliai tikintys, ar nesiskelbiantys, visi jie - nekomunistai ir ne materijos vergai - dar buvo iš krikščionybės civilizacijos, tos pačios 2000 metų civilizacijos vaikai.
Jie tikėjo gyvybės žodžiu, lyg būtų kada nors gavę maldos injekciją: "Tik tark žodį, ir mano siela pasveiks." (Žodis didžiąja ar mažąja raide? - prasmės skirtumo čia galėjo ir nebūti, lėmė tiesos turinys, kad žodis taptų kūnu.)
Ir dar tebeturėta tikėjimo Dvasia, kuri kartais kalba per pranašus.
Todėl žodį "politiniai disidentai" norėčiau pakeisti kitu: laisvieji žmonės. Jie buvo laisvi ir kalėjimuose, ir dar neįkalinti šaltose kamerose, tik slogioje erdvėje už geležinės uždangos. Juokaudami ardė tą uždangą.
Vienas jų ano meto Čekoslovakijoje buvo Vaclavas Havelas. Persekiojamas ir kalinamas už savo žodį, jis niekad nebuvo dvasios kalinys. Laisvieji paukščiai gieda net uždaryti narvuose ir drąsiai išklibina grotas.
Havelas tapo vėliava ir dukart prezidentu. Laisvei virstant materializmo ir karjerizmo liūnu, jis galėjo pajusti ir lūžtančios tautos dramą, kai išlaisvintieji nusigręžia nuo idealų, šaiposi iš savęs ir apmėto vėliavą buitinėmis atliekomis.
Bet atsitiko taip, kad Havelas, tariamai išėjęs kitur, liko kaip ženklas ir žodis. Jis paženklino tą žemę, kad ir žmogus joje, ir gyvenimas gali būti kitokie. Jis pats tapo žodžiu, kuris gali būti išgirstas, ir tada Čekija pasveiks.
Kalba pasakyta lapkričio 6 dieną Europos Parlamente per konferenciją, skirtą V.Havelui paminėti.
V. Landsbergis: viršūnėse bręsta bendrų ES ir NATO gynybos strategijų plėtros klausimas
Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitetis kartu su Užsienio reikalų komitetu vakar diskutavo svarbiais Europos gynybos ateities klausimais, rengiantis gruodžio mėn. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai.
Šiame susitikime europarlamentaras Vytautas Landsbergis teiravosi apie ES nuoseklaus bendradarbiavimo galimybę su NATO, kai prireikia, ir konkrečiai apie paminėtą „galimą demokratijų, gal tiesiog ES, "norinčiųjų koaliciją" (angl. "coalition of willing"), kuri veiktų bendrai ir solidariai, taip pat naudodama jungtines pajėgas užtikrinant taiką bei agresijos prevenciją“.
V. Landsbergio matymu, kartais ši formuluotė būdavo naudojama norint apeiti šališkus tam tikrų interesų veto Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
„Dažniausiai šį naują modelį aršiai kritikavo veto naudojančios valstybės, kad užkirstų kelią veikti "norinčiųjų koalicijai" padarant ją tarptautiškai nelegalia – tokiu būdu suteikiant Rusijai ir Kinijai viršesnį balsą pasaulio saugumo klausimuose. Pastaruoju metu ši įtampa auga dar labiau – nieko be mūsų!“, - pastebi Lietuvos politikas.
„Tuo metu, kai nei Rusija, nei Kinija dar nėra ES narės, o Europos saugumo ir gynybos "norinčiųjų koalicija" yra minima kaip galimybė, ar tai reiškia tolesnę atitinkamų strategijų plėtrą gruodžio mėnesį viršūnių susitikime, bent jau neatsisakant galimų Europos veiksmų, nors Rusija skelbtų, jog tai nelegalu?“, - V. Landsbergis prašė pakomentuoti diskusijos prelegentų.
Kadangi nė vienas trijų pranešėjų nepalietė pakartotinai šio klausimo, V. Landsbergio įsitikinimu, atsakymas institucijose subręs vėliau.
Europoje žemės pardavimą stabdo savivalda
lzinios.lt 2013-11-07
Jeigu Lietuvos (ir Europos Sąjungos; ES) pilietis nutartų ūkininkauti kitoje ES šalyje - Vakaruose, ir norėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, ne visur jis būtų sutiktas išskėstomis rankomis. Beveik visose ES šalyse įstatymai leidžia parduoti žemę užsieniečiams, tačiau jiems yra numatyta įvairių saugiklių.
Senosiose ES šalyse, kur per pusę amžiaus nusistovėjo stabili žemės rinka, teoriškai užsieniečiams leidžiama pirkti žemę laisvai. Tačiau realiai pagrindiniu sandorių arbitru dažniausiai yra vietos savivaldos institucijos, kurios privalo saugoti žemės ūkio plotų vientisumą bei ūkių stabilumą. Ir saugo.
Daugiausia žemės pardavimo saugiklių yra įvesta stipriausiose ES narėse - Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kai kurios kitos šalys - Suomija, Nyderlandai, Belgija, Airija, Italija, Ispanija - apribojimų parduoti žemės ūkio paskirties žemę nenumačiusios nei saviems, nei užsienio piliečiams.
Vokiečiai įsileidžia tik į mažus sklypelius
Kaip LŽ sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė, norintis Vokietijoje įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą Lietuvos pilietis pirmiausia turės reikalų su federalinės žemės kompetentingomis institucijomis, vadinamomis Landkreis'ais. Norint sudaryti bet kokį su žeme susijusį sandorį, pirmiausia būtinas šios vietos savivaldos institucijos leidimas.
Visiškai nereikia jokio savivaldybės leidimo tik perkant nedidelius žemės sklypus. Ši žemiausia riba Vokietijos žemėse labai įvairi - nuo 0,15 iki 2 hektarų. Pavyzdžiui, Žemutinėje Saksonijoje – 1 ha, Saksonijoje – 0,5 ha, Sare - 0,15 ha, Bavarijoje – 2 ha. Didesnio ploto sklypams pirkti reikalingi leidimai. Vienas svarbiausių kriterijų išduodant leidimus žemės sandoriams - žemės ūkio valdų struktūros vientisumo išsaugojimas.
G.Tumalavičienės teigimu, vietos valdžia Vokietijoje gali atsisakyti duoti sutikimą parduoti žemę konsolidacijos atvejais. Taip pat leidimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę nebus išduotas, jeigu tam prieštaraus kaimynai ūkininkai, nes būtent jie turi pirmumo teisę į šalia jų ūkių esančius žemės plotus. Sutikimo vietos valdžia neduos ir tais atvejais, jeigu matys, kad gali būti neefektyvus žemės paskirstymas, arba kils įtarimų, jog vysta spekuliacija, pavyzdžiui, jeigu siūloma sandorio kaina per didelė arba per maža pagal rinkos tendencijas.
„Dėl leidimo išdavimo į įgaliotą instituciją kreipiasi sandorio šalys, t. y. pirkėjas bei pardavėjas arba notaras. Bendras leidimo išdavimo ar atsisakymo išduoti terminas gali užtrukti ne ilgiau kaip mėnesį. Jeigu kompetentingai institucijai reikia surinkti papildomos informacijos dėl pirmenybės teisės įgyvendinimo, terminas gali būti pratęsiamas iki 3 mėnesių. Apie termino pratęsimą privaloma informuoti pareiškėją“, - sakė ŽŪM Žemės teisės skyriaus vedėja.
Leidimai neišduodami arba išduodami tik su įpareigojimais, kai žemės ūkio įmonė, perleidusi dalį žemės, gali prarasti ekonominį gyvybingumą. Taip pat, jeigu žemės ūkio valda dėl sklypo perleidimo sumažėja ir tampa ekonomiškai neefektyvaus dydžio. Žemės ūkio paskirties valda negali būti mažesnė nei 1 ha, o miškų ūkio – 3,5 hektaro.
Leidimai parduoti žemę Vokietijoje privalomai išduodami, kai ją įsigyja savivaldybė arba savivaldybių sąjunga. Taip pat leidimai turi būti išduoti, jeigu žemę įsigyja artimi pardavėjo giminaičiai, jeigu jos perleidimas padeda pagerinti žemės ūkio valdų struktūrą arba žemė perleidžiama asmenims, kurie suinteresuoti paimti ją visuomenės poreikiams.
Papildomų apribojimų kitų ES šalių, taip pat ir Lietuvos piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Vokietijoje nėra.
Prancūzų tikslas - stabilūs ūkiai
Prancūzijoje žemės pardavimas taip pat turi būti aprobuotas vietinės valdžios institucijų.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengtoje informacijoje rašoma, kad Prancūzijoje žemės pardavimo reglamentavimą prižiūri institucija, vadinama SAFER (Sociétés d‘ Aménagement Foncier et d‘ Etablissement Rural). Tai vietos valdžios institucija, kurios speciali paskirtis – palaikyti ūkininkų, ypač jaunųjų, įsikūrimą, žemės ir ūkių konsolidaciją bei kaimo žemės rinkų skaidrumą. Ši institucija visuomet privalo reaguoti, jeigu kyla įtarimų, jog vykdoma spekuliacija.
Apie kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejį turi būti pranešta vietos SAFER. Tai turi padaryti notaras, įteisinantis sandorį. SAFER turi per du mėnesius patvirtinti arba atmesti sandorį. Kai sandoris neatitinka institucijos įgyvendinamų tikslų, SAFER pradeda pardavėjo ir pirkėjo diskusiją, kad pasiektų abipusį susitarimą, kuris geriau atitiktų SAFER tikslus.
Jei tarp pardavėjo ir pirkėjo susitarimas nepasiekiamas, SAFER gali naudotis pirmumo teise, pavyzdžiui, jei yra svarbesnių aplinkosaugos tikslų arba tikėtina, jog vyksta spekuliacija žeme. Gali būti, kad parduodamas žemės plotas yra per didelis, nes vienas iš SAFER uždavinių - riboti ūkių didėjimą. Tada ši institucija stengiasi sudaryti kitą susitarimą, kuris geriau atitiktų savivaldos tikslus, pavyzdžiui, parduoti žemę kitam pirkėjui arba ją išnuomoti.
Švedai reikalauja išsimokslinimo
Panašų vietos valdžios filtrą parduodant žemės ūkio paskirties žemę turi ir Švedija bei Lenkija. Švedijoje fiziniams asmenims kti žemės ūkio paskirties žemės leidžiama nusipirkti be apribojimų. Tačiau retai apgyvendintuose regionuose žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai turi gauti leidimą. Šis leidimas išduodamas, jei pirkėjas turi išsimokslinimą arba ūkininkavimo patirtį. Dažniausiai reikalaujama abiejų dalykų. Atskirais atvejais privaloma, kad žemės savininkas gyventų toje žemėje. Toks leidimas būtinas ir juridiniams asmenims.
Lenkija yra įteisinusi panašų į prancūzišką modelį: šioje šalyje apie visus žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorius turi būti pranešta Žemės ūkio turto agentūrai. Ši agentūra įgyvendina valstybės žemės politiką, kurios uždaviniai - ūkininkavimo struktūros gerinimas, priešinimasis per didelei nuosavybės koncentracijai. Ši institucija taip pat prižiūri, ar žemės ūkio veiklą vykdo asmenys, įgiję tinkamą išsimokslinimą ir t. t. Individualiems ūkininkams nuosavybės teise priklausančios žemės plotas negali viršyti 300 hektarų.
Vengrai ruošiasi kautis
Rūta Bičiuvienė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinio skyriaus vedėja sako, kad senosios ES šalys yra įsivedusios daugybę saugiklių, todėl nors žemę užsienio šalių piliečiai teoriškai įsigyti galėtų, tačiau praktiškai tai sunkiai įmanoma.
Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, norėdamas įsigyti žemę, žmogus turi būti tos šalies pilietis ne mažiau nei 5 metus, laisvai kalbėti tos šalies kalba ir pan. Tuo tarpu naujosios ES šalys narės įpareigojamos žemės ūkio paskirties žemės pardavimą visiškai liberalizuoti.
„Šio žemės rinkos liberalizavimo niekas nelaukia ir mėgina imtis kažkokių veiksmų. Antai Vengrija, mano žiniomis, yra priėmusi įstatymą, pagal kurį visiškai bus draudžiamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas ne Vengrijos piliečiams. Patys vengrai tikisi dėl to atsidurti Europos teisingumo teisme, tačiau šį kontraversišką įstatymą vengrų parlamentas vis tik priėmė. Rumunai žada, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės ūkio paskirties žemės pardavimui įstatymuose atsiras daugybė saugiklių, kurie taip pat turėtų apsaugoti jų žemės rinką“, - sakė R.Bičiuvienė.
***

Lietuva nesipriešindama atsiveria
Nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka: susiję asmenys kartu negalės įsigyti daugiau žemės nei nustatytas leistinas plotas. Pasak ŽŪM Žemės teisės skyriaus vedėja G.Tumalavičienės, taip siekiama užkirsti kelią didelius žemės plotus sutelkti vienose rankose, iš rinkos išstumiant šeimos ūkius. Mūsų šalyje, kaip ir Vokietijoje nustatyta parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo eilė, pirmumą teikiant žemės bendraturčiui, naudotojui, kaimynui. „Toks reguliavimas pasirinktas įvertinus šių dienų žemės ūkio paskirties žemės disponavimo santykiuose pastebėtas tendencijas, tokias kaip žemės supirkimas spekuliaciniais tikslais ir, žinoma, ruošiantis 2014 m. gegužės 1 d., nuo kurios Lietuva nebegali taikyti apribojimų ES valstybių narių piliečiams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje“, - sakė ministerijos atstovė.
Išliks ir grynai lietuviški žemės pardavimo ypatumai, antai draudimas parduoti jas saugomose teritorijose ir t.t. Išimtys bus taikomos tik parduodant namų valdas ir asmeninių ūkių žemės sklypus. Taip pat išliks draudimas įsigyti žemę europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkantiems asmenims, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos valstybių piliečiams.
ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko teigimu, Lietuvos žemdirbiai pasisako už tai, kad žemės ūkio paskirties žemė galėtų tapti prieinama užsienio šalių piliečiams tik tada, kai visos Europos žemdirbiai gaus vienodas tiesiogines išmokas už hektarą bei turės vienodą perkamąją galią. Šiuo metu mūsų ūkininkai tiesiog nėra tokie pajėgūs įpirkti žemę, kaip ES senbuvių šalių piliečiai, o paskolas žemės įsigijimui bankai dalija nenoriai.
Pasak ŽŪR vadovo, Lietuvos žemdirbiai iš esmės nėra prieš pardavimą, tačiau labiausiai baiminamasi, kad žemę supirks stambios kapitalo grupės ir ja pradės spekuliuoti. „Realybė tokia, kad užsieniečiai žeme Lietuvoje jau senokai prekiauja, nors įstatymai to neleido. Kitas dalykas, mūsų valdžios pozicija tokia: „kuo greičiau, tuo geriau“, - komentavo A.Stančikas.