• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Politiniai dinozaurai bando prisikelti

veidas.lt 2013-11-11


Lietuvoje dauguma politikų nemoka garbingai išeiti iš politinės arenos, nemoka garbingai pralaimėti rinkimų, nemoka nusileisti pora laiptelių žemyn.

Kažkada patirta politinė galia ir saldus valdžios skonis kai kuriems politikieriams neišsitrina iš atminties net keliolika metų. Jie vis linkę manyti, kad be jų mūsų valstybė sugrius arba nužingsniuos klystkeliais.
Bet tikrai nenužingsniuos. Gal net priešingai – kadaise vesta tų nesavikritiškų politikų Lietuva padarė daug klaidų ir patyrė daug praradimų. Ir jei jie nebelįs į politiką, gal tų klaidų, skandalų ir politinio liūno bus mažiau. Bet jie lenda. Ir ne po vieną, o būriais.
Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. Ekspremjeras Gediminas Vagnorius prasimušti atgal į valdžią bando jau keliolika metų ir šiandien atrodo komiškiau ir beviltiškiau nei Don Kichotas. Kokių tik viražų jis neatliko, su kuo tik nesijungė, ko nežadėjo – viskas veltui. Ir šiandien jis sėdi užribyje. Neviltis ir desperacija, matyt, tokia didžiulė, kad G.Vagnorius ryžtasi bet kokiems sprendimams. Štai visai neseniai jis su savo partijėle prisijungė prie Darbo partijos, bet netrukus prasitarė: “Galbūt ir suklydau.” Ne galbūt.
Iš tiesų ne veltui sakoma, kad valdžios godulys aptemdo protą. Bet per dešimt ar daugiau metų tą godulį lyg ir būtų galima apmalšinti. Deja, pasirodo, ne.
Kitas užribinis politikas Artūras Paulauskas šiandien tiki, kad politiniai dinozaurai, priešingai nei tikrieji, turi galimybę prisikelti, taigi jau kuris laikas ir keliasi. Visi jam aiškina, kad jis neturi jokių šansų, bet jis nusprendė, kad galimybės milžiniškos, ir savo sugrįžimą į politinį olimpą planuoja pradėti ne nuo apačios, o iš karto nuo viršūnės, tai yra nuo kandidatavimo į prezidentus. Vos tik jis tam ryžosi, iš karto padvelkė naftalinu: mat jis kartoja savo jau kadaise išbandytus būdus ir metodus, žada ir siūlo keisčiausių dalykų, kurių Lietuvos gyventojai jau patyrę, nusivylę ir jau seniai įvertinę kaip atgyveną. Bet A.Paulauskas mano, kad pakilti galima sukant senas plokšteles. Negalima. Gyvenimas nušuoliavo šimtamyliais žingsniais, pasikeitė kartos, ir su savo senienomis geriausia kraustytis į istorijos ar krašto muziejų.

Skaityti daugiau...

Meilė A.Butkevičiui ir jo komandai – už tai, ko nedarė


veidas.lt 2013-11-11


Gyvenimas per metus pagerėjo, bet valdančioji dauguma prie to prisidėjo beveik tik tuo, kad delsė priimti sprendimus. Tačiau amžinai delsti neįmanoma.

Algirdą Butkevičių vertėtų vadinti svajonių premjeru, o jo vadovaujamą Vyriausybę – vienu tobuliausių mūsų valstybės Ministrų kabinetų. Bent jau tokią išvadą galima daryti remiantis sociologų apklausomis. Labiau mylimas premjeras buvo tik Rolandas Paksas, o štai A.Butkevičiaus pirmtakas Andrius Kubilius turėjo tenkintis penkiskart mažesniu piliečių pasitikėjimu.
Tačiau meilė ir politikoje dažnai akla: paprašyti įvardyti A.Butkevičiaus ir jo Vyriausybės sėkmingus darbus net palankiai jį vertinantieji daugiausia minėjo tai, kas nepadaryta. Tad ar mylimas ir sėkmingai dirbantis premjeras – sinonimai? Ir koks premjeras – geras premjeras?

Nepriimta nė vieno strateginio sprendimo
„Tai pati silpniausia Vyriausybė Lietuvos istorijoje. Nors ši valdančioji dauguma turi tvirtą daugumą Seime, tad turėtų pajėgti daug ką padaryti, bet faktiškai nepadaro nieko“, – piktinasi politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Kęstutis Girnius. Ir tokiam vertinimui sunku rasti kontrargumentų, kai palygini, ką žadėjo prieš metus rankas sukirtusi valdančioji dauguma, ir kas iki šiandien atlikta.

Skaityti daugiau...

Lenkijos lietuviai kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje

Lenkijos lietuviai kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje

voruta.lt 2013-11-08

Artėjant Vėlinėms ir galvojant apie mirusiųjų bei žuvusiųjų atminimą Lenkijos lietuvių bendruomenė, Lenkijos lietuvių draugija ir Šv. Kazimiero draugija kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje, prašydamos, kad jis susidomėtų tuo, kas vyksta Berznyko kapinėse, kad nebūtų niekinamas čia palaidotų karių atminimas bei skatinama tautinė nesantaika. Prašė taip pat padėti lietuvių bendruomenei atgauti savo orumą. Pasak laiško signatarų, kiekvienas karys, atidavęs gyvybę dėl savo Tėvynės, yra vertas katalikiškos atjautos ir dvasios ramybės. Todėl Lenkijoje veikiančios lietuvių organizacijos norėtų apginti Lietuvos karius, palaidotus Berznyko kapinėse, nuo niekinimo ir žeminimo.

Prie laiško buvo pridėta 11 nuotraukų (su aprašymais), kuriose įamžinti lietuvių karių kapai ir paminklas bei visi juos supantys paminklai: Panerių, Nemuno mūšio ir šiais metais pastatytas su atmintinėmis lentomis „Akmenys šauks“, taip pat paminklinės lentos su vietovių Lietuvoje ir Baltarusijoje pavadinimais. Pridėtos ir nuotraukos, kur lietuviškų mokyklų mokiniai deda gėlių prie Lietuvos savanorių kapų, o Seinų miesto burmistras Janas Stanislavas Kapas (Jan Stanisław Kap), Miesto tarybos pirmininkas Andžejus Mocarskis (Andrzej Mocarski) ir Eugenija Milevska (Eugenia Milewska) – prie kryžiaus patvoryje.

Prezidentė: Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro prieštarauja Konstitucijai

kauno.diena.lt 2013-11-07

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį antikonstituciniu pavadino Seimo sprendimą dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių, ir pabrėžė, kad jis priimtas "teisiamos Darbo partijos balsais".

Prezidentės vertinimu, Seimo žingsnis naikina teisėsaugos nepriklausomybę.

"Teisiamos Darbo partijos balsais priimtas Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių – tai antikonstitucinis, teisėsaugos nepriklausomybę naikinantis žingsnis", - teigė prezidentė. Jos poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, kad Seimo siūlymas gali tapti pagrindu atleisti generalinį prokurorą.

Už atitinkamą Prokuratūros įstatymo pataisą balsavo 60 parlamentarų, susilaikė 15 Seimo narių.

Už ją balsavo 25 Darbo partijos frakcijos nariai. Pataisai taip pat pritarė septyni "tvarkiečiai", šeši liberalai, penki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, keturi "Drąsos kelio" frakcijos atstovai. Socialdemokratai skilo pusiau - už buvo devyni, susilaikė 11 socialdemokratų.

Konservatoriai balsavime praktiškai nedalyvavo, išskyrus už balsavusį Naglį Puteikį ir susilaikiusį Sergejų Jovaišą.

Skaityti daugiau...

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Istorinė atmintis – ES vienybei stiprinti

www.bernardinai.lt 2013-11-08
Straipsnis parengtas pagal pranešimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tarptautinėje konferencijoje „Totalitarinių režimų paveldas neapykantos nusikaltimuose“.

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai suteikia išskirtinį foną pabrėžti Lietuvos įnašą į bendrąją Europos istoriją ir jos suvienijimą. Su tokia mintimi prieš keletą savaičių pakviečiau kolegas ir Briuselio lietuvių bendruomenę į teatro laboratorijos Atviras ratas spektaklio „Lietaus žemė“ peržiūrą. Tai jaunosios kartos aktorių darbas, kalbantis apie žmones, išgyvenusius karą ir pokarį, apie tai, kaip istoriniai kataklizmai veikia žmonių gyvenimus, ir kad visi jie, iš esmės tapo aukomis.

Paprastai kalbant apie istoriją apsiribojama sausais faktais, datomis ir skaičiais. Tačiau ypač jaunoji karta į formalius minėjimus žiūri be entuziazmo, todėl svarbu atrasti pagavesnių priemonių jai perteikti. Istorija nėra kažkas, ką reikėtų padėti ant lentynos ar po muziejiniu stiklu. Istorija kalba apie gyvus žmones, emocijas, ryšius tarp žmonių ir tarp tautų, ir tai yra daug daugiau nei sausi istoriniai faktai. Buvo nepaprastai įdomu stebėti spektaklio auditorijos reakcijas. Įsitikinau, kad kai kalbama apie universalius dalykus visiems suprantama kalba, žmonės negali likti abejingi.

Skaityti daugiau...

Havelo žodis

 

Vytautas LANDSBERGIS

lzinios.lt 2013-11-08 06:00
Vac­la­vas Ha­ve­las ir Če­kos­lo­va­ki­jos lais­vie­ji žmo­nės - vi­si ko­mu­niz­mo epo­chos di­si­den­tai, jie bu­vo vie­nas reiš­ki­nys.

Pa­verg­to­sios tau­tos nie­kad ne­li­ko vi­sai pa­verg­tos, kol jo­se bu­vo lais­vų žmo­nių.

Ar gi­liai ti­kin­tys, ar ne­sis­kel­bian­tys, vi­si jie - ne­ko­mu­nis­tai ir ne ma­te­ri­jos ver­gai - dar bu­vo iš krikš­čio­ny­bės ci­vi­li­za­ci­jos, tos pa­čios 2000 me­tų ci­vi­li­za­ci­jos vai­kai.

Jie ti­kė­jo gy­vy­bės žo­džiu, lyg bū­tų ka­da nors ga­vę mal­dos in­jek­ci­ją: "Tik tark žo­dį, ir ma­no sie­la pa­sveiks." (Žo­dis di­džią­ja ar ma­žą­ja rai­de? - pra­smės skir­tu­mo čia ga­lė­jo ir ne­bū­ti, lė­mė tie­sos tu­ri­nys, kad žo­dis tap­tų kū­nu.)

Ir dar te­be­tu­rė­ta ti­kė­ji­mo Dva­sia, ku­ri kar­tais kal­ba per pra­na­šus.

To­dėl žo­dį "po­li­ti­niai di­si­den­tai" no­rė­čiau pa­keis­ti ki­tu: lais­vie­ji žmo­nės. Jie bu­vo lais­vi ir ka­lė­ji­muo­se, ir dar ne­įka­lin­ti šal­to­se ka­me­ro­se, tik slo­gio­je erd­vė­je už ge­le­ži­nės už­dan­gos. Juo­kau­da­mi ar­dė tą už­dan­gą.

Vie­nas jų ano me­to Če­kos­lo­va­ki­jo­je bu­vo Vac­la­vas Ha­ve­las. Per­se­kio­ja­mas ir ka­li­na­mas už sa­vo žo­dį, jis nie­kad ne­bu­vo dva­sios ka­li­nys. Lais­vie­ji pa­ukš­čiai gie­da net už­da­ry­ti nar­vuo­se ir drą­siai iš­kli­bi­na gro­tas.

Ha­ve­las ta­po vė­lia­va ir du­kart pre­zi­den­tu. Lais­vei virs­tant ma­te­ria­liz­mo ir kar­je­riz­mo liū­nu, jis ga­lė­jo pa­jus­ti ir lūž­tan­čios tau­tos dra­mą, kai iš­lais­vin­tie­ji nu­sig­rę­žia nuo idea­lų, šai­po­si iš sa­vęs ir ap­mė­to vė­lia­vą bui­ti­nė­mis at­lie­ko­mis.

Bet at­si­ti­ko taip, kad Ha­ve­las, ta­ria­mai iš­ėjęs ki­tur, li­ko kaip ženk­las ir žo­dis. Jis pa­ženk­li­no tą že­mę, kad ir žmo­gus jo­je, ir gy­ve­ni­mas ga­li bū­ti ki­to­kie. Jis pats ta­po žo­džiu, ku­ris ga­li bū­ti iš­girs­tas, ir ta­da Če­ki­ja pa­sveiks.

Kal­ba pa­sa­ky­ta lap­kri­čio 6 die­ną Eu­ro­pos Par­la­men­te per kon­fe­ren­ci­ją, skir­tą V.Ha­ve­lui pa­mi­nė­ti.

V. Landsbergis: viršūnėse bręsta bendrų ES ir NATO gynybos strategijų plėtros klausimas

V. Landsbergis (nuotr. Fotodiena.lt)

www.balsas.lt 2013-11-07

Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitetis kartu su Užsienio reikalų komitetu vakar diskutavo svarbiais Europos gynybos ateities klausimais, rengiantis gruodžio mėn. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai.

 

Šiame susitikime europarlamentaras Vytautas Landsbergis teiravosi apie ES nuoseklaus bendradarbiavimo galimybę su NATO, kai prireikia, ir konkrečiai apie paminėtą „galimą demokratijų, gal tiesiog ES, "norinčiųjų koaliciją" (angl. "coalition of willing"), kuri veiktų bendrai ir solidariai, taip pat naudodama jungtines pajėgas užtikrinant taiką bei agresijos prevenciją“.

 

V. Landsbergio matymu, kartais ši formuluotė būdavo naudojama norint apeiti šališkus tam tikrų interesų veto Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

 

„Dažniausiai šį naują modelį aršiai kritikavo veto naudojančios valstybės, kad užkirstų kelią veikti "norinčiųjų koalicijai" padarant ją tarptautiškai nelegalia – tokiu būdu suteikiant Rusijai ir Kinijai viršesnį balsą pasaulio saugumo klausimuose. Pastaruoju metu ši įtampa auga dar labiau – nieko be mūsų!“, - pastebi Lietuvos politikas.

 

„Tuo metu, kai nei Rusija, nei Kinija dar nėra ES narės, o Europos saugumo ir gynybos "norinčiųjų koalicija" yra minima kaip galimybė, ar tai reiškia tolesnę atitinkamų strategijų plėtrą gruodžio mėnesį viršūnių susitikime, bent jau neatsisakant galimų Europos veiksmų, nors Rusija skelbtų, jog tai nelegalu?“, - V. Landsbergis prašė pakomentuoti diskusijos prelegentų.

 

Kadangi nė vienas trijų pranešėjų nepalietė pakartotinai šio klausimo, V. Landsbergio įsitikinimu, atsakymas institucijose subręs vėliau.

 

Europoje žemės pardavimą stabdo savivalda

lzinios.lt 2013-11-07

Jei­gu Lie­tu­vos (ir Eu­ro­pos Są­jun­gos; ES) pi­lie­tis nu­tar­tų ūki­nin­kau­ti ki­to­je ES ša­ly­je - Va­ka­ruo­se, ir no­rė­tų įsi­gy­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės, ne vi­sur jis bū­tų su­tik­tas iš­skės­to­mis ran­ko­mis. Be­veik vi­so­se ES ša­ly­se įsta­ty­mai lei­džia par­duo­ti že­mę už­sie­nie­čiams, ta­čiau jiems yra nu­ma­ty­ta įvai­rių sau­gik­lių.

Se­no­sio­se ES ša­ly­se, kur per pu­sę am­žiaus nu­sis­to­vė­jo sta­bi­li že­mės rin­ka, teo­riš­kai už­sie­nie­čiams lei­džia­ma pirk­ti že­mę lais­vai. Ta­čiau rea­liai pa­grin­di­niu san­do­rių ar­bi­tru daž­niau­siai yra vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios pri­va­lo sau­go­ti že­mės ūkio plo­tų vien­ti­su­mą bei ūkių sta­bi­lu­mą. Ir sau­go.

Dau­giau­sia že­mės par­da­vi­mo sau­gik­lių yra įves­ta stip­riau­sio­se ES na­rė­se - Vo­kie­ti­jo­je ir Pra­ncū­zi­jo­je. Kai ku­rios ki­tos ša­lys - Suo­mi­ja, Ny­der­lan­dai, Bel­gi­ja, Ai­ri­ja, Ita­li­ja, Is­pa­ni­ja - ap­ri­bo­ji­mų par­duo­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę ne­nu­ma­čiu­sios nei sa­viems, nei už­sie­nio pi­lie­čiams.

Vo­kie­čiai įsi­lei­džia tik į ma­žus sklypelius

Kaip LŽ sa­kė Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos (ŽŪM) Že­mės ir iš­tek­lių po­li­ti­kos de­par­ta­men­to Že­mės tei­sės sky­riaus ve­dė­ja Gin­ta­rė Tu­ma­la­vi­čie­nė, no­rin­tis Vo­kie­ti­jo­je įsi­gy­ti že­mės ūkio pa­skir­ties skly­pą Lie­tu­vos pi­lie­tis pir­miau­sia tu­rės rei­ka­lų su fe­de­ra­li­nės že­mės kom­pe­ten­tin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, va­di­na­mo­mis Land­kreis'ais. No­rint su­da­ry­ti bet ko­kį su že­me su­si­ju­sį san­do­rį, pir­miau­sia bū­ti­nas šios vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos lei­di­mas.

Vi­siš­kai ne­rei­kia jo­kio sa­vi­val­dy­bės lei­di­mo tik per­kant ne­di­de­lius že­mės skly­pus. Ši že­miau­sia ri­ba Vo­kie­ti­jos že­mė­se la­bai įvai­ri - nuo 0,15 iki 2 hek­ta­rų. Pa­vyz­džiui, Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je – 1 ha, Sak­so­ni­jo­je – 0,5 ha, Sa­re - 0,15 ha, Ba­va­ri­jo­je – 2 ha. Di­des­nio plo­to skly­pams pirk­ti rei­ka­lin­gi lei­di­mai. Vie­nas svar­biau­sių kri­te­ri­jų iš­duo­dant lei­di­mus že­mės san­do­riams - že­mės ūkio val­dų struk­tū­ros vien­ti­su­mo iš­sau­go­ji­mas.

G.Tu­ma­la­vi­čie­nės tei­gi­mu, vie­tos val­džia Vo­kie­ti­jo­je ga­li at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą par­duo­ti že­mę kon­so­li­da­ci­jos at­ve­jais. Taip pat lei­di­mas par­duo­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę ne­bus iš­duo­tas, jei­gu tam prieš­ta­raus kai­my­nai ūki­nin­kai, nes bū­tent jie tu­ri pir­mu­mo tei­sę į ša­lia jų ūkių esan­čius že­mės plo­tus. Su­ti­ki­mo vie­tos val­džia ne­duos ir tais at­ve­jais, jei­gu ma­tys, kad ga­li bū­ti ne­efek­ty­vus že­mės pa­skirs­ty­mas, ar­ba kils įta­ri­mų, jog vys­ta spe­ku­lia­ci­ja, pa­vyz­džiui, jei­gu siū­lo­ma san­do­rio kai­na per di­de­lė ar­ba per ma­ža pa­gal rin­kos ten­den­ci­jas.

„Dėl lei­di­mo iš­da­vi­mo į įga­lio­tą ins­ti­tu­ci­ją krei­pia­si san­do­rio ša­lys, t. y. pir­kė­jas bei par­da­vė­jas ar­ba no­ta­ras. Bend­ras lei­di­mo iš­da­vi­mo ar at­si­sa­ky­mo iš­duo­ti ter­mi­nas ga­li už­truk­ti ne il­giau kaip mė­ne­sį. Jei­gu kom­pe­ten­tin­gai ins­ti­tu­ci­jai rei­kia su­rink­ti pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos dėl pir­me­ny­bės tei­sės įgy­ven­di­ni­mo, ter­mi­nas ga­li bū­ti pra­tę­sia­mas iki 3 mė­ne­sių. Apie ter­mi­no pra­tę­si­mą pri­va­lo­ma in­for­muo­ti par­eiš­kė­ją“, - sa­kė ŽŪM Že­mės tei­sės sky­riaus ve­dė­ja.

Lei­di­mai ne­iš­duo­da­mi ar­ba iš­duo­da­mi tik su įpa­rei­go­ji­mais, kai že­mės ūkio įmo­nė, per­lei­du­si da­lį že­mės, ga­li pra­ras­ti eko­no­mi­nį gy­vy­bin­gu­mą. Taip pat, jei­gu že­mės ūkio val­da dėl skly­po per­lei­di­mo su­ma­žė­ja ir tam­pa eko­no­miš­kai ne­efek­ty­vaus dy­džio. Že­mės ūkio pa­skir­ties val­da ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė nei 1 ha, o miš­kų ūkio – 3,5 hek­ta­ro.

Lei­di­mai par­duo­ti že­mę Vo­kie­ti­jo­je pri­va­lo­mai iš­duo­da­mi, kai ją įsi­gy­ja sa­vi­val­dy­bė ar­ba sa­vi­val­dy­bių są­jun­ga. Taip pat lei­di­mai tu­ri bū­ti iš­duo­ti, jei­gu že­mę įsi­gy­ja ar­ti­mi par­da­vė­jo gi­mi­nai­čiai, jei­gu jos per­lei­di­mas pa­de­da pa­ge­rin­ti že­mės ūkio val­dų struk­tū­rą ar­ba že­mė per­lei­džia­ma as­me­nims, ku­rie su­in­te­re­suo­ti pa­im­ti ją vi­suo­me­nės po­rei­kiams.

Pa­pil­do­mų ap­ri­bo­ji­mų ki­tų ES ša­lių, taip pat ir Lie­tu­vos pi­lie­čiams įsi­gy­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės Vo­kie­ti­jo­je nė­ra.

Pra­ncū­zų tiks­las - sta­bi­lūs ūkiai

Pra­ncū­zi­jo­je že­mės par­da­vi­mas taip pat tu­ri bū­ti ap­ro­buo­tas vie­ti­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jų.

Lie­tu­vos ag­ra­ri­nės eko­no­mi­kos ins­ti­tu­to par­eng­to­je in­for­ma­ci­jo­je ra­šo­ma, kad Pra­ncū­zi­jo­je že­mės par­da­vi­mo reg­la­men­ta­vi­mą pri­žiū­ri ins­ti­tu­ci­ja, va­di­na­ma SA­FER (So­ciétés d‘ Amé­na­ge­ment Fon­cier et d‘ Etab­lis­se­ment Ru­ral). Tai vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­ja, ku­rios spe­cia­li pa­skir­tis – pa­lai­ky­ti ūki­nin­kų, ypač jau­nų­jų, įsi­kū­ri­mą, že­mės ir ūkių kon­so­li­da­ci­ją bei kai­mo že­mės rin­kų skaid­ru­mą. Ši ins­ti­tu­ci­ja vi­suo­met pri­va­lo rea­guo­ti, jei­gu ky­la įta­ri­mų, jog vyk­do­ma spe­ku­lia­ci­ja.

Apie kiek­vie­ną že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mo at­ve­jį tu­ri bū­ti pra­neš­ta vie­tos SA­FER. Tai tu­ri pa­da­ry­ti no­ta­ras, įtei­si­nan­tis san­do­rį. SA­FER tu­ri per du mė­ne­sius pa­tvir­tin­ti ar­ba at­mes­ti san­do­rį. Kai san­do­ris ne­ati­tin­ka ins­ti­tu­ci­jos įgy­ven­di­na­mų tiks­lų, SA­FER pra­de­da par­da­vė­jo ir pir­kė­jo dis­ku­si­ją, kad pa­siek­tų abi­pu­sį su­si­ta­ri­mą, ku­ris ge­riau ati­tik­tų SA­FER tiks­lus.

Jei tarp par­da­vė­jo ir pir­kė­jo su­si­ta­ri­mas ne­pa­sie­kia­mas, SA­FER ga­li nau­do­tis pir­mu­mo tei­se, pa­vyz­džiui, jei yra svar­bes­nių ap­lin­ko­sau­gos tiks­lų ar­ba ti­kė­ti­na, jog vyks­ta spe­ku­lia­ci­ja že­me. Ga­li bū­ti, kad par­duo­da­mas že­mės plo­tas yra per di­de­lis, nes vie­nas iš SA­FER už­da­vi­nių - ri­bo­ti ūkių di­dė­ji­mą. Ta­da ši ins­ti­tu­ci­ja sten­gia­si su­da­ry­ti ki­tą su­si­ta­ri­mą, ku­ris ge­riau ati­tik­tų sa­vi­val­dos tiks­lus, pa­vyz­džiui, par­duo­ti že­mę ki­tam pir­kė­jui ar­ba ją iš­nuo­mo­ti.

Šve­dai rei­ka­lau­ja išsimokslinimo

Pa­na­šų vie­tos val­džios fil­trą par­duo­dant že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę tu­ri ir Šve­di­ja bei Len­ki­ja. Šve­di­jo­je fi­zi­niams as­me­nims kti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės lei­džia­ma nu­si­pirk­ti be ap­ri­bo­ji­mų. Ta­čiau re­tai ap­gy­ven­din­tuo­se re­gio­nuo­se že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės pir­kė­jai tu­ri gau­ti lei­di­mą. Šis lei­di­mas iš­duo­da­mas, jei pir­kė­jas tu­ri iš­si­moks­li­ni­mą ar­ba ūki­nin­ka­vi­mo pa­tir­tį. Daž­niau­siai rei­ka­lau­ja­ma abie­jų da­ly­kų. At­ski­rais at­ve­jais pri­va­lo­ma, kad že­mės sa­vi­nin­kas gy­ven­tų to­je že­mė­je. Toks lei­di­mas bū­ti­nas ir ju­ri­di­niams as­me­nims.

Len­ki­ja yra įtei­si­nu­si pa­na­šų į pra­ncū­ziš­ką mo­de­lį: šio­je ša­ly­je apie vi­sus že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mo san­do­rius tu­ri bū­ti pra­neš­ta Že­mės ūkio tur­to agen­tū­rai. Ši agen­tū­ra įgy­ven­di­na vals­ty­bės že­mės po­li­ti­ką, ku­rios už­da­vi­niai - ūki­nin­ka­vi­mo struk­tū­ros ge­ri­ni­mas, prieš­ini­ma­sis per di­de­lei nuo­sa­vy­bės kon­cen­tra­ci­jai. Ši ins­ti­tu­ci­ja taip pat pri­žiū­ri, ar že­mės ūkio veik­lą vyk­do as­me­nys, įgi­ję tin­ka­mą iš­si­moks­li­ni­mą ir t. t. In­di­vi­dua­liems ūki­nin­kams nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čios že­mės plo­tas ne­ga­li vir­šy­ti 300 hek­ta­rų.

Veng­rai ruo­šia­si kautis

Rū­ta Bi­čiu­vie­nė, Že­mės ūkio rū­mų (ŽŪR) Tarp­tau­ti­nio sky­riaus ve­dė­ja sa­ko, kad se­no­sios ES ša­lys yra įsi­ve­du­sios dau­gy­bę sau­gik­lių, to­dėl nors že­mę už­sie­nio ša­lių pi­lie­čiai teo­riš­kai įsi­gy­ti ga­lė­tų, ta­čiau pra­ktiš­kai tai su­nkiai įma­no­ma.

Pa­vyz­džiui, kai ku­rio­se ša­ly­se, no­rė­da­mas įsi­gy­ti že­mę, žmo­gus tu­ri bū­ti tos ša­lies pi­lie­tis ne ma­žiau nei 5 me­tus, lais­vai kal­bė­ti tos ša­lies kal­ba ir pan. Tuo tar­pu nau­jo­sios ES ša­lys na­rės įpa­rei­go­ja­mos že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mą vi­siš­kai li­be­ra­li­zuo­ti.

„Šio že­mės rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo nie­kas ne­lau­kia ir mė­gi­na im­tis kaž­ko­kių veiks­mų. An­tai Veng­ri­ja, ma­no ži­nio­mis, yra pri­ėmu­si įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį vi­siš­kai bus drau­džia­mas že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mas ne Veng­ri­jos pi­lie­čiams. Pa­tys veng­rai ti­ki­si dėl to at­si­dur­ti Eu­ro­pos tei­sin­gu­mo teis­me, ta­čiau šį kon­tra­ver­siš­ką įsta­ty­mą veng­rų par­la­men­tas vis tik pri­ėmė. Ru­mu­nai ža­da, kad nuo 2014 m. sau­sio 1 d. že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mui įsta­ty­muo­se at­si­ras dau­gy­bė sau­gik­lių, ku­rie taip pat tu­rė­tų ap­sau­go­ti jų že­mės rin­ką“, - sa­kė R.Bi­čiu­vie­nė.

***

A.Stančikas

Lie­tu­va ne­sip­rie­šin­da­ma atsiveria

Nuo 2014 m. sau­sio 1 d. Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­ja nau­ja že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mo tvar­ka: su­si­ję as­me­nys kar­tu ne­ga­lės įsi­gy­ti dau­giau že­mės nei nu­sta­ty­tas leis­ti­nas plo­tas. Pa­sak ŽŪM Že­mės tei­sės sky­riaus ve­dė­ja G.Tu­ma­la­vi­čie­nės, taip sie­kia­ma už­kirs­ti ke­lią di­de­lius že­mės plo­tus su­telk­ti vie­no­se ran­ko­se, iš rin­kos iš­stu­miant šei­mos ūkius. Mū­sų ša­ly­je, kaip ir Vo­kie­ti­jo­je nu­sta­ty­ta par­duo­da­mos pri­va­čios že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo ei­lė, pir­mu­mą tei­kiant že­mės bend­ra­tur­čiui, nau­do­to­jui, kai­my­nui. „Toks re­gu­lia­vi­mas pa­si­rink­tas įver­ti­nus šių die­nų že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės dis­po­na­vi­mo san­ty­kiuo­se pa­ste­bė­tas ten­den­ci­jas, to­kias kaip že­mės su­pir­ki­mas spe­ku­lia­ci­niais tiks­lais ir, ži­no­ma, ruo­šian­tis 2014 m. ge­gu­žės 1 d., nuo ku­rios Lie­tu­va ne­be­ga­li tai­ky­ti ap­ri­bo­ji­mų ES vals­ty­bių na­rių pi­lie­čiams įsi­gy­jant že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės Lie­tu­vo­je“, - sa­kė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė.

Iš­liks ir gry­nai lie­tu­viš­ki že­mės par­da­vi­mo ypa­tu­mai, an­tai drau­di­mas par­duo­ti jas sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se ir t.t. Iš­im­tys bus tai­ko­mos tik par­duo­dant na­mų val­das ir as­me­ni­nių ūkių že­mės skly­pus. Taip pat iš­liks drau­di­mas įsi­gy­ti že­mę eu­ro­pi­nės ir tran­sat­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jų ne­ati­tin­kan­tiems as­me­nims, pa­vyz­džiui, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bių pi­lie­čiams.

ŽŪR pir­mi­nin­ko And­rie­jaus Stan­či­ko tei­gi­mu, Lie­tu­vos žem­dir­biai pa­si­sa­ko už tai, kad že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė ga­lė­tų tap­ti prie­ina­ma už­sie­nio ša­lių pi­lie­čiams tik ta­da, kai vi­sos Eu­ro­pos žem­dir­biai gaus vie­no­das tie­sio­gi­nes iš­mo­kas už hek­ta­rą bei tu­rės vie­no­dą per­ka­mą­ją ga­lią. Šiuo me­tu mū­sų ūki­nin­kai tie­siog nė­ra to­kie pa­jė­gūs įpirk­ti že­mę, kaip ES sen­bu­vių ša­lių pi­lie­čiai, o pa­sko­las že­mės įsi­gi­ji­mui ban­kai da­li­ja ne­no­riai.

Pa­sak ŽŪR va­do­vo, Lie­tu­vos žem­dir­biai iš es­mės nė­ra prieš par­da­vi­mą, ta­čiau la­biau­siai bai­mi­na­ma­si, kad že­mę su­pirks stam­bios ka­pi­ta­lo gru­pės ir ja pra­dės spe­ku­liuo­ti. „Rea­ly­bė to­kia, kad už­sie­nie­čiai že­me Lie­tu­vo­je jau se­no­kai pre­kiau­ja, nors įsta­ty­mai to ne­lei­do. Ki­tas da­ly­kas, mū­sų val­džios po­zi­ci­ja to­kia: „kuo grei­čiau, tuo ge­riau“, - ko­men­ta­vo A.Stan­či­kas.

Daugiau straipsnių...

  1. R. Bogdanas. Torpedos į SGD terminalą
  2. Klausimas dėl Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę
  3. NATO lyderis iškėlė sąlygą Rusijai dėl V. Žirinovskio pareiškimų
  4. NATO vadovas: jei gynybos biudžetai ir toliau mažės, Europa nebegalės dalyvauti sprendžiant krizes

Puslapis 915 iš 983

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 910
  • 911
  • 912
  • 913
  • 914
  • 915
  • 916
  • 917
  • 918
  • 919
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis