„Legenda apie 90-uosius išsigrynino per pastaruosius 20 metų. Galima bet kurį rusą pažadinti vidury nakties ir paklausti, kas tada vyko ir jis atsakys: didžiausia amžiaus geopolitinė katastrofa. Vakarai parklupdė šalį, pramonė sugriauta, kariuomenė sugriauta, badas, vargas, banditizmas ir t.t. Žiūrint tokiu kampu, išties norisi daryti viską, kad tik tai nepasikartotų, net ir žąsis traktoriumi galima traiškyti“, – ironizavo jis.
Svarbu
Registracija
E. Lucasas: Klaidinga manyti, kad Putinas mąsto lygiai taip pat kaip mes
delfi.lt 2015 10 07
Didžiausia klaida, kurią galime padaryti tvarkydami reikalus su Vladimiru Putinu, – manyti, kad jis mąsto lygiai taip pat kaip mes.
AFP/Scanpix nuotr.
Žvelgiant iš šalies, Rusijos būklė atrodo sunki, ir dėl to kaltė tenka Rusijos prezidentui. Jis nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos, mažinant priklausomybę nuo gamtinių išteklių, modernizuoti valstybės arba integruoti šalies į aplinkinį pasaulį. Jis pradėjo brangų ir nesėkmingą karą Ukrainoje, dėl kurio Rusijos didžiausia draugiška kaimynė virto sužeista ir pasipiktinusia priešininke. Dabar jis pradeda naują karinę avantiūrą Sirijoje, sukeldamas gilų atšalimą santykiuose tarp Rytų ir Vakarų, taip pat užsitraukdamas viso pasaulio sunitų pyktį.
Padėti tašką Seimui – trūksta jėgų
delfi.lt 2015 10 07
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo priėmimą žlugdo politinės valios stoka. Prognozuojama, kad sprendimas dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos gali būti nukeltas neribotam laikui.
Ritos Stankevičiūtės (LŽ nuotr.)
Pusantrų metų Seime ir už jo ribų narstomo parlamentarų socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto šios kadencijos Seimas greičiausiai neįveiks. Apie tai užsimena ne tik patys autoriai, bet ir oponentai. Postūmį įteisinti liberalesnę asmenvardžių rašymo tvarką dokumentuose, tiesa, ne pagrindiniame paso puslapyje, kaip siūlo socialdemokratai, gali suteikti visuomenininkų akcijos rezultatai. Iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ per mėnesį surinko daugiau kaip 25 tūkst. tokią idėją remiančių parašų. Jeigu per spalį pavyks surinkti antra tiek, ignoruoti piliečių valios Seimas nebegalės.
G. Landsbergis. Ar jau bendradarbiausime su Putinu?
delfi.lt 2015-10-05
2012 metais, Rusijai jau pasinaudojus veto teise Sirijos klausimu Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, Vladimiras Putinas rašė..."labai tikiuosi, kad JAV ir kitos šalys atsižvelgs į liūdną (Libijos) patirtį ir nesieks panaudoti jėgos Sirijoje be JT Saugumo Tarybos sankcijų...
Gabrielius Landsbergis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Nesuprantu kas sukelia tokį niežulį panaudoti karinę intervenciją", stebėjosi jis savo ilgame straipsnyje apie "Rusijos vietą besikeičiančiame pasaulyje".
Praėjusią savaitę tas pats Vladimiras Putinas, žinoma, be jokio JT Saugumo Tarybos pritarimo įsakė Rusijos karinėms pajėgoms bombarduoti prieš Sirijos diktatorių Assadą kovojančių jėgų pozicijas.
Turkija: Sirijos gyventojai bėgs nuo Rusijos smūgių
alfa.lt 2015-10-06
Sirijos pabėgėlių stovykla
(SCANPIX nuotr.)
Rusijos karinė intervencija Sirijoje, kurios metu bombarduojami tankiai gyvenami regionai, gali dar labiau paspartinti masinį civilių pasitraukimą iš šalies, pareiškė Turkijos vicepremjeras Numanas Kurtulmušas.
Jis atskleidė, kad Ankara baiminasi, jog į jos teritoriją artimiausiu metu gali atvykti dar daugiau Sirijos gyventojų.
A. Anušauskas. Ar Baltijos valstybės laimi mūšius prieš Rusijos žvalgybą?
delfi.lt 2015-10-05
Rugsėjo 26 d. Estijos ir Rusijos pasienyje, ant tilto per upę įvyko tai, kas buvo daugiau būdinga Šaltojo karo laikams. Buvo apsikeista suimtais ir nuteistais žvalgybos darbuotojais – Estonas Kohveras ir Aleksejus Dresenas pasuko į skirtingas puses.
Arvydas Anušauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kiekvieną iš jų lydėjo po vieną abiejų šalių žvalgybos darbuotoją. E. Kohveras pasuko į Estijos pusę. Jis Rusijos kalėjimuose praleido daugiau kaip metus, nors buvo pagrobtas Estijos teritorijoje ir atvesdintas į Rusiją, kur suimtas už „šnipinėjimą“ ir nuteistas 15 metų.
Vytautas Landsbergis istoriniame Miunsterio mieste Vokietijoje atsiėmė Dainuojančiai revoliucijai skirtą apdovanojimą
de.mfa.lt 2015-09-03
Kudenhovės-Kalergio ženklas už europinės integracijos skatinimą rugsėjo 2 d. buvo įteiktas pirmajam po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui, buvusiam Estijos užsienio reikalų ministrui Trivimi Velliste ir buvusiam Latvijos parlamento pirmininkui Dainiui Ivansui.
Jaudinančiu renginio momentu tapo V.Landsbergio kartu su latviu bendruomenės choru dainuojama "Bunda jau Baltija".
Savo kalboje V. Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos Dainuojanti revoliucija prisidėjo prie visos Vidurio ir Rytu Europos išsivadavimo. "Mes užnugaryje taip pat prisidėjome prie Berlyno sienos griovimo", - pažymėjo Lietuvos politikas.
Kartu V.Landsbergis perspėjo, kad šiuo metu yra daug norinčių sugriauti vieningą Europa. Todėl Europa turi būti ryžtinga ir mokytis iš savo klaidų.
Visuomeninės organizacijos Europos-Sąjunga Miunsterio skyrius šiemet apdovanojimą nusprendė skirti Dainuojančiai revoliucijai ir taip pažymėti Baltijos kelio reikšmę, kuris prisidėjo prie Berlyno sienos griuvimo ir Vokietijos suvienijimo.
Su Rugsėjo 1-ąja!
1993 m. rugpjūčio 31 -oji svetimos kariuomenės
išvedimo diena išliks kaip viena svarbiausių naujosios
istorijos datų. Buvome tvirti, nes turėjome tautos įgaliojimą.
Rugsėjo I-oji – tikrosios laisvės pradžia.
Garbingi Lietuvos žmonės,
Lietuvos jaunime,
puoselėkime savo Tautos iškovojimus, ieškokime
būdų išlikti garbingais Lietuvos vaikais.
Tai mus įpareigoja tūkstančiai kovojusių
ir žuvusių už Lietuvos laisvę.
SU RUGSĖJO I-ĄJA!
Lietuvos Sąjūdis
Beveik kaip Antras pasaulinis: metai, kurie Rusiją pakeitė negrįžtamai
delfi.lt 2015-08-24
Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis šiuolaikinėje Rusijoje atlieka tokį pat vaidmenį, kokį Sovietų sąjungoje turėjo „Didysis Tėvynės karas“, teigia žurnalistas, buvęs žurnalo „Afiša“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Saprykinas.
Kaliningrade vykusiame Franzo Kafkos ir George`o Orwello vardo forume jis aiškino, kad 90-ieji (laikotarpis maždaug nuo 1991 metų, kada prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas, iki 1998 metų, kad prasidėjo Rusijos finansų krizė – DELFI) šiandien laikomi labai specifiniu ir mitologizuotu laikotarpiu. „Tai toks metas, kuris be galo baisus ir galima padaryti bet ką, kad tik jis nepasikartotų. Galima daryti viską: kęsti tuščias lentynas parduotuvėse, kiaurus stogus ir skilinėjančias sienas, nesąmonės televizoriuje, bet tik ne karo skausmą“, – dėstė žurnalistas.