Naujienų portalas Alfa.lt klausia: „Ar Lietuvos demokratija sustiprėtų perbraižius Seimo rinkimų apygardų ribas?”
Negalime laikyti rinkimus demokratiniais, kuomet vienoje apygardoje atstovą renka gerokai mažiau rinkėjų nei kitoje. Tada gausiose apygardose rinkėjo balso svoris yra santykinai nuvertintas, o mažose – pervertintas. Ir mūsų Konstitucijoje aiškiai yra pabrėžta, kad Seimo nariai renkami „remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise“.
Rinkiminės apygardos buvo sudarytos dar 1992m. ir vėliau faktiškai beveik nekito. Tuo metu apygardos rinkėjų skaičius buvo apylygis, o galiojusi Rinkimų įstatymo logika reikalavo siekti kuo didesnio apygardų vienodumo ir draudė rinkėjų skirtumui tarp apygardų nutolti daugiau kaip 10 proc. nuo vidurkio. Tačiau, dramatiškai kintant gyventojų skaičiui, sudarytos rinkiminės apygardos nebuvo keičiamos, o kai įstatymo raidė nebeatitiko realybės, 2002 m. buvo ne pašalintas egzistuojantis netolygumas, bet pakeistas Rinkimų įstatymas, dvigubai padidinant galimą nuokrypį nuo vidurkio.
Į tokią situaciją, kuri pažeidžia rinkimų demokratinę dvasią, dėmesį atkreipė ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, konstatavęs, kad, remiantis gerąja tarptautine praktika, nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc.