A. Piontkovskis: Vakarai ėmėsi V. Putino režimo

Angela Merkel, Barackas Obama2015-06-10 delfi.lt

Rusijos politologas, publicistas, Rusijos mokslų akademijos Sistemų analizės instituto vyriausias mokslo darbuotojas Andrejus Piontkovskis mano, kad pastaruoju metu Vakarų šalys akivaizdžiai sugriežtino retoriką Rusijos valstybės atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Vakarams taikaus sambūvio formulę, kuri įtvirtintų Krymo aneksiją ir legitimizuotų „separatistines“ respublikas Donbase, tačiau Europos Sąjunga ir JAV su tokiu variantu nesutinka ir stiprina spaudimą Rusijos vadovybei. Taip savo komentare leidiniui „Gordon“ tvirtina Rusijos politologas A. Piontkovskis.

 

„Vakarai per praėjusias dvi-tris savaites, konkrečiai po susitikimų su Kerry Sočyje ir Nuland Maskvoje, akivaizdžiai sugriežtino savo taktiką Putino atžvilgiu. Maskva pasiūlė tam tikrą sandorį – vadinamąjį naują taikų sambūvį. Tai buvo padaryta Kremliui labai artimo Maskvos politologo Lukjanovo lūpomis jo balandžio 19 dienos straipsnyje. Jame buvo labai įdomus prisipažinimas, kad karinė eskalacija pavojinga ir labai nenaudinga Rusijai. Todėl Rusija pasiūlė sandorį: „Mes toliau nelendame, neeskaluojame situacijos. O jūs atlygindami pripažįstate, kad „Krymas mūsų“, ir sutinkate su mūsų strategijomis įkišti „Lugandoniją“ į Ukrainos vidų, išsaugant ten Rusijos karinį ir politinį buvimą, kad ji būtų vėžiniu dariniu Ukrainos viduje ir užkirstų kelią jos judėjimui į Vakarus ir apskritai Europos pasirinkimui“, – įsitikinęs A. Piontkovskis.

Skaityti daugiau...

Baltijos jūroje baigtas tiesti „NordBalt“ kabelis

delfi.lt 2015-06-09

 

„Sklandžiai ir atkakliai siekiame savo pagrindinio tikslo – kad nuo 2016 m. sausio pirmos dienos turėtume tiesioginį priėjimą prie didžiausios Europos Šiaurės šalių elektros rinkos. Lietuva importuoja apie du trečdalius elektros energijos, tad galimybė pirkti daugiau elektros iš hidroresursų turtingos Skandinavijos sudarys prielaidas mažėti didmeninei elektros kainai. Ši jungtis taps galimybių rinktis, konkurencijos ir bendradarbiavimo elektros energetikos srityje sinonimu“, - sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Daivis Virbickas.

Paskutiniai du aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio klojimo kilometrai šalia Švedijos krantų buvo technologiškai sudėtingi, mat Baltijos jūros dugnas toje vietoje yra akmenuotas. Dar balandį ten pradėta kasti tranšėja, į kurią paguldytas kabelis. Priekrantėje jis taip pat bus apsaugotas betoninėmis plokštėmis nuo žiemą užšąlančios jūros. Jūrinio kabelio galas Švedijos pakrantėje šiuo metu yra specialia mova sujungiamas su sausumos kabeliu, kurio 40 kilometrų po žeme driekiasi iki Nybru transformatorių pastotės.

Nuo gegužės darbą jūroje pradėjo ir kitas laivas „Grand Canyon II“, kurio užduotis yra apsaugoti kabelį įgilinant jį į jūros dugną aukšto slėgio vandens srove. Šie darbai truks dar visą vasarą. Tose vietose, kuriose kabelis neapsaugotas, budi laivai, įspėjantys kitus laivus apie nutiestą kabelį. Šiuo metu Baltijos jūroje patruliuoja septyni tokie laivai, du iš jų yra Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Kabelio klojimo darbai buvo atnaujinti šių metų balandžio mėnesį. Pernai buvo pa

Skaityti daugiau...

Mirė Kovo 11-osios Akto signataras Juozas Dringelis

 

 

JUOZAS DRINGELIS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

(1935 06 25–2015 06 04)

Birželio 4 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys, žurnalistas Juozas Dringelis.

J. Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajone, Pabaronės kaime. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, žurnalistas.

  1957–1969 m. dirbo Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose žurnalistu; 1969–1990 m. – Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi.

  Nuo 1963 iki 1990 m. buvo SSKP (LKP) narys. 1988 m. aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Buvo Varėnos rajono Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos narys, jos Kultūros komisijos pirmininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Varėnos seimelio narys.

  1990 m. vasario 24 dieną išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu Varėnos rinkimų apygardoje Nr. 140.

  1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Savivaldybių komisijos narys, buvo Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas, Rytų Lietuvos problemų laikinosios komisijos narys, Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti narys, Valstybinės regioninių problemų komisijos narys, Komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus (dabar Visaginas) gyvenvietės, taip pat kai kurių kitų savivaldybių tarybų, jų organų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti narys.

„Nepriklausomybės Atkūrimo Akto tekstas man, kaip ir daugumai deputatų sąjūdininkų, buvo žinomas iš anksto, tačiau jo klausydamasis tą kovo 11-osios vakarą ir matydamas salės priekyje vietoje sovietinių simbolių kylančią mūsų trispalvę, negalėjau sulaikyti džiaugsmo ašarų. Regis, džiūgavome visi, tartum viena tautos valią pareiškusi šeima“, – apie Kovo 11-ąją rašė signataras J. Dringelis.

1992–1996 m. – VI Seimo narys, Valstybės reformų ir savivaldybių komiteto narys. 

1996–2000 m.  – VII Seimo narys, dirbo Valstybės reformų ir savivaldybių komitete, Etikos ir procedūrų komisijoje. Buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos narys, Lietuvos delegacijos Švietimo, kultūros ir tautinių mažumų komisijos pirmininkas.

 Buvo Lietuvos piliečių chartijos tarybos narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Domėjosi Rytų Lietuvos kultūra, rinko ir skelbė kraštotyrinę medžiagą, išspausdino apie 30 kraštotyros darbų, išleido knygelę „Varėnos rajonas“.

2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

V. Landsbergis apie OMON vadų bylą: pagalvojau, kad tai – Rusijos teismo sprendimas

Vytautas Landsbergis

delfi.lt 2015-06-05

Išgirdus, jog teisėjų kolegija nusprendė išteisinti buvusius sovietų Specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) Vilniuje vadovus, kilo mintis, ar šį sprendimą tikrai priėmė Lietuvos teismas, o ne Tarybų Lietuvos teismas. Taip teigia buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

„Pirmiausia pagalvojau, kad tai yra Rusijos teismo sprendimas. Paskui paaiškėjo – laikoma, kad tai yra Lietuvos teismas. Dabar pradedu abejoti, ar tai nėra Tarybų Lietuvos teismas, užsilikęs Lietuvoje, kuris klauso nurodymų iš aukščiau ir toliau. Matau, kaip teisėjas komentuoja tą situaciją ir sprendimą. Man atrodo, kad jis – ne šio pasaulio žmogus. Neva nebuvo ginkluoto konflikto, okupacijos. Tai yra fundamentalūs mūsų valstybės dalykai“, – LRT Radijui sako profesorius.

V. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad kituose teismuose buvo pateikta pateikti net Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas, paremtas Lietuvos teisėsauga, daugybė tarptautinių dokumentų, kuriuose nustatyta, kad Lietuva buvo okupuota ir prieš ją sovietai naudojo agresiją.

„Žodis „agresija“ yra paminėtas prokuratūros dokumente, bet vėl tuoj atsiranda išvedžiojimai, kad tada kaltinimas turėjo būti pateikiamas agresyvios valstybės vadovui. Gaila, kad to kaltinimo iki šiol neiškėlė nei generalinė prokuratūra, nei kitos instancijos. Matau teisėjo aiškinimą, kad kaltinime nebuvo nurodyta ir teisme nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, jog Lietuva buvo okupuota, kad Lietuvoje vyko ginkluotas konfliktas. Tai yra Sausio 13-oji. Nėra ginkluoto konflikto?“ – klausia V. Landsbergis.

Jis taip kelia klausimą, kodėl, jei tuo metu Lietuvoje nevyko ginkluotas konfliktas, yra persekiojami nusikaltimus vykdę asmenys.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė teiks N. Meilučio kandidatūrą į generalinius prokurorus

Nerijus Meilutisdelfi.lt 2015-06-05

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė Seimui teikti 41 metų Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į generalinio prokuroro postą.

Penktadienį po valstybės vadovės susitikimo su kandidatu ji pasirašė dekretą dėl kandidatūros teikimo Seimui, pranešė valstybės vadovės patarėja Rasa Svetikaitė.

„Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis į generalinius prokurorus pasirinktas atsižvelgiant į kandidato aukšto lygio profesionalumą, didelę vadovavimo patirtį, kompetenciją, nepriekaištingą reputaciją, sąžiningumą, principingumą, reiklumą ir įvairiapusę darbo praktiką tiek teismų sistemoje, tiek teisėsaugos institucijose“, - teigiama Prezidentūros pranešime.

Anot jo, generalinis prokuroras turės „užtikrinti efektyvų prokuratūros darbą ir ikiteisminio tyrimo kokybę, spręsti ilgos baudžiamojo proceso trukmės problemas, didinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, garantuoti prokuratūros sistemos atsinaujinimą, prokurorų profesinį tobulėjimą ir gebėti telkti kolektyvą“.

N. Meilutį į šį postą pasiūlė Prokurorų profesinė sąjunga.

Siūlo skųsti bylą dėl OMON pareigūnų

Skaityti daugiau...

Nukels Žaliojo tilto skulptūras

Nukels Žaliojo tilto skulptūrasdelfi.lt 2015-06-04

 

Vilniaus savivaldybė sudarė komisiją, kuriai pavedė pasirūpinti Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimu dėl saugumo. Dėl prieštaringai vertinamų sovietinių skulptūrų tolesnio likimo žadama apsispręsti sulaukus paveldosaugininkų sprendimo.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS sakė, kad nukėlimo darbus reikalaujama atlikti taip, kad skulptūros nebūtų pažeistos.

„Mes norime, kad būtų užtikrintas gyventojų, praeivių saugumas, kad nebūtų pažeistos tiltų konstrukcijos, taip pat, kadangi skulptūros yra vis dar saugomos paveldo, nors ir duotas leidimas nukelti jas rekonstrukcijai, kad procesas nepažeistų pačių skulptūrų“, - sakė vicemeras.

Darbo grupei vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis, joje yra Miesto ūkio departamento, savivaldybės įmonės „Grinda“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovai, paveldosaugininkai. Darbų organizavimą pavesta atlikti „Grindai“.

Vicemeras teigė, kad kol kas savivaldybė neapsisprendė, ar skelbs konkursą dėl skulptūrų remonto - tai paaiškės po paveldosaugininkų sprendimų, ar skulptūras išbraukti iš Kultūros paveldo sąrašo.

Skaityti daugiau...

Pasaulio lietuvių bendruomenė prašo neskelbti referendumo dėl dvigubos pilietybės

lzinios.lt 2015-06-04

Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės (PLB) ko­mi­si­ja ne­pri­ta­ria re­fe­ren­du­mui dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ir pra­šo Sei­mo bal­suo­ti prieš jo or­ga­ni­za­vi­mą. Šią sa­vai­tę Vil­niu­je po­sė­džia­vu­si Sei­mo ir PLB ko­mi­si­ja ket­vir­ta­die­nį pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją su siū­ly­mu par­la­men­tui dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę įtei­sin­ti įsta­ty­mais.

„Sei­mo ir PLB ko­mi­si­ja ma­no, kad Sei­mas tu­ri iš­nau­do­ti vi­sas ga­li­my­bes svars­ty­ti ir pri­im­ti įsta­ty­mus, ku­riais su­tei­kia­ma tei­sė tu­rė­ti Lie­tu­vos ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bę, ne­kei­čiant Kons­ti­tu­ci­jos“,- re­zo­liu­ci­ją ket­vir­ta­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­tė PLB at­sto­vė Re­gi­na Na­ru­šie­nė.

„Šiuo me­tu nė­ra tin­ka­mas lai­kas reng­ti Lie­tu­vo­je re­fe­ren­du­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės įtei­si­ni­mo. Vi­si ži­no, kad šuo me­tu re­fe­ren­du­mas ne­įvyk­tų, tai kam nau­do­ti Lie­tu­vos žmo­nių lė­šas, da­bar ka­riuo­me­nei rei­kia, o ne švais­ty­ti jas“, - sa­kė iš­ei­vių at­sto­vė.

R.Na­ru­šie­nė tvir­ti­no, kad yra ga­li­my­bių įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir ne­kei­čiant Kons­ti­tu­ci­jos, nu­ma­tant at­ski­rus at­ve­jus. Ji pa­brė­žė, jog dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ins­ti­tu­tas ne­bū­tų lei­džia­mas pla­čiai, tik Lie­tu­vos pi­lie­čiai įgy­da­mi ki­tą iš­sau­go­tų ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę.

„Mes dau­giau pra­šo­me, kad leis­tų lie­tu­viui iš­lai­ky­ti sa­vo pi­lie­ty­bę, kad ne­atim­tų jos, mes ne­pra­šo­me, kad tai bū­tų vi­siš­kai vi­siems ta ga­li­my­bė su­teik­ta. Bet iš lie­tu­vio ati­mti pi­lie­ty­bę yra sa­vo tau­tos nai­ki­ni­mas“, - sa­kė R.Na­ru­šie­nė.

„Rei­kia ras­ti va­rian­tus, ku­rie ne­bū­tų prieš Kons­ti­tu­ci­ją, ir tą ga­li­ma pa­da­ry­ti, nu­ma­tant at­ski­rus at­ve­jus. Yra ga­li­my­bė pa­keis­ti įsta­ty­mą ir lai­kan­tis Kons­ti­tu­ci­jos. Dau­gu­ma mū­sų PLB žmo­nių gy­ve­na už­sie­ny­je, bet jie ger­bia Kons­ti­tu­ci­ją, tai mū­sų tau­tos pa­grin­das ir gerb­da­mi mes ne­la­bai no­ri­me, kad vi­si ga­lė­tų keis­ti, no­ri­me pa­lai­ky­ti ją“, - kal­bė­jo R.Na­ru­šie­nė.

Skaityti daugiau...

Pokalbis su Gabrieliumi Landsbergiu. Apie Lietuvos viziją ir asmeninius iššūkius

bernardinai.lt 2015-05-27

Naująjį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį kalbina Rasa Baškienė.

Į mūsų politinę padangę įsiveržėte kaip supernova, tikėsimės – netrumpam. Į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretas įsitraukęs prieš nepilnus pusantrų metų prieš metus laimėjote Europos Parlamento nario mandatą, balandžio mėnesį - partijos pirmininko rinkimus, sukėlusius didžiulį visuomenės susidomėjimą. Išties stulbinama karjera, verčianti peržvelgti nusistovėjusius stereotipus. Kaip galite tą paaiškinti? Ar nemanote, kad, aplenkdamas senus partiečius, galite, švelniai tariant, nebūti itin mėgstamas dėl to pačioje partijoje?

Norėčiau pasidžiaugti dėmesiu, kurį Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai gavo pirmininko rinkimų kampanijos metu. Visas tas šurmulys, žiniasklaidos dėmesys, diskusijos buvo naudingi visiems. Galime didžiuotis, kad esame vienintelė partija, savo viduje tiesiogiai renkanti pirmininką. Tai yra proga pasitikrinti savo idėjų stiprumą arba galimybę diskutuoti, kita vertus – siunčiame žinią žmonėms, kad esame partija, kuri nuoširdžiai tiki demokratija, kuri ne uždaruose kabinetuose susitaria dėl savo vadovų. Tą darome atvirai, kartais net ir skaudžiai ar sudėtingai save pasitikriname prieš kitus - nacionalinius- rinkimus.

Aš visuomet tikėjau, kad vadovavimas partijai yra komandinis darbas. Dar prieš apsispręsdamas eiti į rinkimus sakiau, kad tikiuosi ir prašysiu kuo didesnio žmonių skaičiaus įsitraukti į partijos veiklą. Partija yra bendruomenė, ir nesvarbu, ar tu esi jaunas, tik baigęs mokyklą Šilutėje prie partijos prisijungęs partietis, ar pirmųjų vyriausybių narys – visų pasiūlymai turi būti išgirsti, idėjos – išklausytos. Tai iš tiesų labai gerai veikia, nes žmonės reikšdavo nepasitenkinimą, jei anksčiau jie nesijausdavo šios partijos nariais. Jie sakydavo: „ Mes svarbūs tik per rinkimus...“

 Dar rinkimų metu pradėję kalbėti apie programos rašymą, apie idėjas, telkimą sulaukėme nepaprastai daug entuziazmo. Europos Parlamente matome, kad didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, atstovaujančios didžiuliam skaičiui savo piliečių, galėtų savo idėjas pristatyti kaip savo, nekreipdamos dėmesio į mažesniąsias, tačiau nuolatinė įtrauktis – tai, kad Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kitos valstybės jaučiasi procesų dalimi ir yra girdimos, į jų balsą atsižvelgiama, rodo, kad ir Europos Sąjungoje turime draugišką bendruomenę. Joje girdimas ir Lietuvos žodis Europos Sąjungos ir Rusijos santykiuose. Vokietija galėtų pati surašyti dokumentą, Prancūzija – pasiūlyti patylėti, ir ką galėtume pasakyti? Esame tokie maži, kad ir mūsų balso nebereikia?

Kita vertus, neišgirstas balsas kuria nepasitenkinimą, ir ta bloga emocija rutuliojasi ir gali virsti blogais dalykais. Tuo tarpu, jei mes esame išgirsti, į mūsų nuomonę atsižvelgiama, tai tik sustiprina bendruomenę. Aš tuo tikiu, manau, kad tai yra svarbiausias dalykas mūsų partijai – sustiprėjusi ir atvira bendruomenė.

Kalbant apie partijos senbuvius tikiuosi, kad ryšiai išliks geri ir ateityje, o išskirtinė patyrusių partijos narių patirtis, kuria, tikiuosi, jie sutiks dalintis, lems tai, kad būsime patikimais bendrakeleiviais. Kita vertus, neseniai paskelbti neblogi partijos reitingai parodė, kad savo atsinaujinimu sudominome visuomenę. Suderinus tą atsinaujinimą ir patirtį, labai džiaugiuosi, kad Irena Degutienė sutiko būti mano pirmąja pavaduotoja – mes tik dar stipriau judėsime į priekį ir atstovausime Lietuvos žmonėms.

Skaityti daugiau...