K. Masiulis. Ar Lietuvos interesas yra Jungtinės Europos Valstijos?

Kęstutis Masiulisdelfi.lt 2014-04-28

 

Ukrainos krizė parodė, kad nors kalendoriuje jau XXI a., tačiau XIX a. metodai dar nenurašyti.

Teritorijų grobimas vis dar yra kai kurių valstybių darbotvarkėje. Fašizmas ir autoritarizmas įgavo naujas formas, o demokratinės valstybės nepajėgia apginti tarptautinių sienų nuo agresorių. Šioje šviesoje Lietuva turi persvarstyti savo prioritetus ir kaip svarbiausią įvardinti valstybės saugumą. Ar yra kokių nors dar neišnaudotų tarptautinės politikos priemonių, kuriomis būtų galima sustiprinti mūsų saugumą? 


Lietuva pasienio valstybė

Lietuva jau pasimokė iš tarpukario nesėkmės ir nuo pat 1990 m. yra apsisprendusi būti Vakarų pusėje, atmesdama net mintį likti neutralia. Šiandien galime patvirtinti, kad tokia strategija buvo teisinga. Bandžiusios ieškoti „trečiojo kelio“ Baltarusija ir Ukraina patyrė fiasko ir vis tiek turi pasirinkti tarp Rytų arba Vakarų.

Suprasdami, kad esame pasienio valstybė, dėjome visas įmanomas pastangas, kad Lietuva taptų Vakarų pasaulio dalimi. Mums pavyko įgyvendinti strateginius tikslus, tapti NATO ir ES dalimi. Tai ženkliai sustiprino mūsų saugumą. Tačiau tuo Lietuvos integracija į Europą nesibaigė, kaip ir negalima sustoti nuolat stiprinant valstybės saugumą. Šiandien vykdome intensyvų energetinių sistemų sujungimą su Vakarais. Dar neturime euro, nėra tinkamai susieti keliai ir geležinkeliai. Tačiau greta mūsų vidaus politikos priemonių, yra tokių, dėl kurių anksčiau buvo didesnių abejonių.

Skaityti daugiau...

Oficiali pavardė – tik lietuviškai, kita kalba – „suvenyras“ pase

lzinios.lt 2014-04-28

Kal­bi­nin­kai tei­gia, kad var­do ir pa­var­dės įra­šas do­ku­men­te – itin svar­bi as­mens ta­pa­tu­mo žy­mė. Po­li­ti­kų siū­ly­mai leis­ti as­men­var­džius ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, pa­sak Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to (LKI) moks­li­nin­kų, iš­plės­tų ofi­cia­liai nau­do­ja­mą rai­dy­ną, o tai su­kel­tų di­džiu­lę su­maiš­tį. Esą net vie­na as­men­var­dy­je ne­tei­sin­gai su­pras­ta rai­dė ga­li tu­rė­tų liūd­nų pa­sek­mių.

As­men­var­džių ra­šy­mas as­mens do­ku­men­tuo­se, pa­sak kal­bi­nin­kų, pa­sta­ruo­ju me­tu it karš­ta bul­vė mė­to­ma tarp po­li­ti­kų, tei­si­nin­kų ir kal­bos spe­cia­lis­tų. Val­dan­čių­jų so­cial­de­mo­kra­tų par­eng­tas Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas pro­jek­tas, ku­riuos siū­lo­ma, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių as­men­var­džiai jų pra­šy­mu ga­lė­tų bū­ti ra­šo­mi ir ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, kol kas dar ne­pra­dė­tas svars­ty­ti. Esą lau­kia­ma at­slūgs­tan­čios po­li­ti­nės įtam­pos pa­si­bai­gus pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mams.

Ta­čiau kol po­li­ti­kai ruo­šia­si ar­šiam mū­šiui dėl as­men­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se, kal­bi­nin­kai tei­gia, kad vi­suo­me­nė vis dar nė­ra pa­kan­ka­mai iš­gir­du­si spe­cia­lis­tų nuo­mo­nės. Penk­ta­die­nį sa­vo po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu iš­dės­tė LKI, su­ren­gęs vie­šą dis­ku­si­ją dėl var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se.

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Išvaduokite Vilnių nuo žaliųjų žmogeliukų senelių!

Vyčio ir NATO vėliavos ant Žaliojo tiltodelfi.lt 2014-04-28

Saulėtos ir šiltos ankstyvo pavasario dienos išryškina miesto detales: švyti balta Katedra, ant žaliuojančio kalno raudona Gedimino pilis, šešėliai lūžta nuo lauko kavinių skėčių, žiedais lyg varškės kąsniais apkibusios sakuros, o šalia jų melsvu plienu vingiuoja upė. Vienas tiltas per tą upę nudažytas žaliai, o ant jo keturių kampų riogso parūdiję stovylos.

Keturi kampai – tai keturios stalininio socializmo atramos: išbuožinti valstiečiai („Žemės ūkis“, aut. Bernardas Buračas ir Petras Vaivada), agresyvios sukarintos valstybės galią kuriantis proletariatas („Statyba ir pramonė“, aut. Napoleonas Petrulis ir Bronius Vyšniauskas), jaunoji karta, kurios mąstymo laisvė išmušama ideologiniu botagu („Besimokantis jaunimas“, aut. Juozas Mikėnas ir Juozas Kėdainis); o virš visų aukščiausiai iškilę ginkluoti šio komunistinio rojaus prižiūrėtojai, okupanto batu trypiantys pusę tuometinės Europos („Taikos sargyboje“, aut. Bronius Pundzius).

Visų keturių atraminių kampų kuriamoji energija buvo prievarta. Ir pats vaizduojamasis buvo prievartos tvarinys, ir patys skulptoriai šiais darbais tik liudijo savo paklusnumą okupanto jėgai. Žmogaus kaip asmenybės tai visuomenei nereikėjo, todėl net autorių individualumas ištrintas, ir rodosi, jog stovylos atkeliavo nuo konvejerio. Tokio tipo balvonais komunistai žymėjo visas savo valdomas žemes, kaip šunys žymi savo teritorijas.

Virš visos geležinės ketveriukės, aukštinančios košmarą, iš kurio smarkiai nukraujavusi Lietuva vis dėlto ištrūko, vaiskiame pavasario danguje plevėsuoja keturios vėliavos. Viename krante – skaisčiai raudonu lauku šuoliuoja po okupacijos sugrįžęs Vytis, kitame krante – mėlynas santūrus galingosios NATO ženklas. Jau dešimtmetis, kaip Lietuva yra NATO narė, ir tik šios organizacijos skydas šiandien leidžia mums apsisaugoti nuo nekviestų žaliųjų žmogeliukų, kurie klaidžioja po rytų Ukrainą.

Skaityti daugiau...

Kinai bando Kremliaus kantrybę

lzinios.lt 2014-04-28

Ru­si­ja kruopš­čiai ruo­šia­si at­sar­gi­niam pla­nui. Jei dėl įvy­kių Ukrai­no­je Eu­ro­pa vis dėl­to at­gręš nu­ga­rą Krem­liui, sa­vo du­jas Va­ka­rams už­su­ku­si Ru­si­ja ti­ki­si pa­si­suk­ti 180 laips­nių kam­pu ir jas pa­siū­ly­ti kai­my­nei Ki­ni­jai. Ki­nai džiau­gia­si ga­li­mais pa­lan­kiais ener­ge­ti­kos san­do­riais su Mask­va, ta­čiau šok­ti pa­gal ru­siš­ką dū­de­lę ne­ke­ti­na. Jie dik­tuo­ja sa­vo są­ly­gas Krem­liui.

Ne­slūgs­tan­ti įtam­pa dėl Ukrai­nos ra­gi­na Krem­liaus po­li­ti­kus ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų Eu­ro­pos ener­ge­ti­kos rin­kai. Nors ir ma­žai ti­kė­ti­na, ta­čiau eg­zis­tuo­ja ti­ki­my­bė, kad Va­ka­rai pra­dės tai­ky­ti rim­tas eko­no­mi­nes sank­ci­jas Ru­si­jai, o ši joms at­sa­kys už­suk­da­ma du­jų kra­ne­lį. No­rint ap­sid­raus­ti, Krem­liui bū­ti­na ieš­ko­ti pir­kė­jų ki­tur. Rim­čiau­sia kan­di­da­tė, ga­lin­ti pa­deng­ti vi­są Ru­si­jos eks­por­to Eu­ro­pai rin­ką, yra jos kai­my­nė Ki­ni­ja.

Kol kas su­nku pa­sa­ky­ti, ar Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui pa­vyk­tų Ki­ni­jai taip pat sėk­min­gai kaip eu­ro­pie­čiams kas­met par­duo­ti 130 mlrd. ku­bi­nių me­trų du­jų. De­ry­bų bū­ta ir anks­čiau, ta­čiau ru­siš­kos du­jos į Ki­ni­ją iki šiol te­ka itin van­giai (2012 me­tais ru­siš­kos du­jos su­da­rė vos 1,2 proc. vi­so Ki­ni­jos du­jų im­por­to).

Ne­su­si­ta­ria ei­lę metų

Aš­tuo­ne­rius me­tus Pe­ki­nui ir Mask­vai nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­da­ry­ti du­jų san­do­rio. Ru­sai siū­lo ko­ne tas pa­čias kai­nas ir są­ly­gas, ku­rio­mis pre­kiau­ja du­jo­mis su Eu­ro­pa. Ta­čiau ki­nams to­kios są­ly­gos – nė kiek ne prie šir­dies. Jie rei­ka­lau­ja žy­miai pa­lan­kes­nių ta­ri­fų.

Skaityti daugiau...

JAV kantrybė irgi senka: langas V. Putinui užsidaro

JAV kantrybė irgi senka: langas V. Putinui užsidarodelfi.lt 2014-04-25

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį perspėjo, kad Rusijai brangiai kainuotų atsisakymas imtis bet kokių žingsnių, galinčių užbaigti krizę Ukrainoje, pridūręs, kad Maskvai lieka vis mažiau laiko pakeisti savo kursą.

Vakare netikėtai žurnalistams paskelbtame pranešime Amerikos diplomatijos vadovas peikė Rusiją dėl netesėtų pažadų, Maskvai nevykdant susitarimų, sudarytų praeitą savaitę Ženevoje su JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Kijevu.

„Septynias dienas Rusija atsisakė atlikti bent vieną konkretų žingsnį teisinga kryptimi; nei vienas Rusijos pareigūnas ... viešai nesikreipė per Ukrainos televiziją ir neparagino separatistų nusiraminti, sudėti ginklus ir išeiti iš Ukrainos pastatų“, – piktinosi J.Kerry.

Tuo tarpu Ukrainos lyderiai nuo „pirmosios dienos“ laikėsi savo įsipareigojimų pagal sudarytus susitarimus, sakė J.Kerry, pridūręs, kad buvo „septynios dienos, du priešingi atsakai ir viena tiesa, kuri negali būti ignoruojama“.

Jis kaltino Maskvą „visokeriopomis pastangomis aktyviai žlugdyti demokratinį procesą šiurkščiu išoriniu bauginimu“, o ketvirtadienį vykusios Rusijos kariuomenės pratybas prie sienos su Ukraina įvardijo kaip „keliančias grėsmę“.

„Leiskite aiškiai pasakyti: jeigu Rusija toliau eis šia kryptimi, tai bus ne vien didelė klaida, bet ir brangiai kainuosianti klaida“, – perspėjo diplomatas veteranas, pridūręs, kad „mes esame pasiruošę veikti“, Vašingtonui svarstant naujas ekonomines sankcijas Maskvai.

Skaityti daugiau...

Z. Brzezinskis: V. Putino veiksmai – grėsmė visam pasauliui

Zbigniewas Brzezinskis

delfi.lt 2014-04-25

Garsus politikos ekspertas Zbigniewas Brzezinskis įsitikinęs, kad Rusijos vykdomas sienų perstumdymas Europoje pagal etninių rusų gyvenamąją vietą tam tikrose teritorijose sukurs pavojingą precedentą visam pasauliui, praneša unian.net.

Kalbėdamas Johnso Hopkinso Tarptautinių studijų mokykloje, Zbigniewas Brzezinskis sakė: „Tai teisėtumo bei tarptautinių susitarimų gerbimo klausimas ir pripažinimas, kad Europoje ne visos sienos pagrįstos grynai ir tiksliai tam tikrose teritorijose gyvenančių žmonių tautybe. Dar daugiau – dauguma Europos šalių turi piliečių, kurie nepriklauso istorinei etninei daugumai“.

„Vienašališki valstybės, kuri pareiškia ginanti visų jos titulinės etninės grupės atstovų, netgi tų, kurie gyvena užsienyje, veiksmai – kelias į katastrofą, - pažymėjo ekspertas. - Pažvelkime už Europos ribų. Pabandykite įsivaizduoti padarinius, jeigu ši formulė imtų dominuoti Tolimuosiuose Rytuose“.

Skaityti daugiau...

Sudėjo saugiklius užsieniečiams, Lietuvoje norintiems įsigyti žemės

Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)vz.lt 2014-04-25

Likus vos kelioms dienoms iki žemės rinkos liberalizavimo Seimas paskubėjo priimti naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, nustatantį leidimą Europos Sąjungos šalių piliečiams įsigyti dirbamos žemės sklypus Lietuvoje, bet kartu patvirtinantis saugiklius ir apribojimus įsigyjant tokius sklypus.

Ketvirtadienį už tokio įstatymo priėmimą balsavo 78, prieš buvo 7, susilaikė 5 parlamentarai. Kartu priimti keli vadinamąjį Saugiklių įstatymą lydintys teisės aktai. 

Šis įstatymas turi įsigalioti nuo š.m. gegužės 1 d., kai baigsis dešimt metų trukęs draudimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės sklypus.

Įstatyme numatyti saugikliai ir apribojimai, kurie turėtų įsigalioti nuo gegužės liberalizavus žemės rinką Lietuvoje. Iniciatorių teigimu, Saugiklių įstatymu „siekiama riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybes, kad būtų išsaugoti dirbamos žemės plotai, vietinių gyventojų galimybė pasilikti gyventi ir užsidirbti kaime“.

Skaityti daugiau...

Kaip nuspręsti, už ką balsuoti?

lzinios.lt 2014-04-25

Prieš kiek­vie­nus rin­ki­mus di­de­lei da­liai rin­kė­jų ky­la di­le­ma - kaip iš dau­gy­bės kan­di­da­tuo­jan­čių par­ti­jų ir po­li­ti­kų iš­si­rink­ti tą, ku­ris ge­riau­siai ati­tiks jų in­te­re­sus? 

Spren­di­mas pri­klau­so nuo tri­jų kri­te­ri­jų gru­pių: es­mi­nių rei­ka­la­vi­mų po­li­ti­ko pro­fe­si­jai, kon­kre­čių rin­ki­mų spe­ci­fi­kos ir ideo­lo­gi­nių pa­žiū­rų. Šia­me ko­men­ta­re pa­tei­kia­ma lo­gi­ka, ku­ria rin­kė­jai ga­lė­tų va­do­vau­tis per ar­tė­jan­čius pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Pra­dė­ki­me nuo dvie­jų rei­ka­la­vi­mų, ku­rių tai­ky­mas tu­rė­tų su­ma­žin­ti pa­si­rin­ki­mo ska­lę bet ku­riuo­se rin­ki­muo­se. Pir­mas yra aki­vaiz­dus - tai san­ty­ki­nis, kiek įma­no­ma su­ži­no­ti iš prie­ina­mos in­for­ma­ci­jos, są­ži­nin­gu­mas ir skaid­ru­mas. Rin­kė­jai pri­va­lo at­si­ri­bo­ti nuo po­li­ti­kų, ku­rių biog­ra­fi­jo­se esa­ma rim­tų įta­ri­mų (ar­ba net įro­dy­mų) ėmus ky­šį, ban­džius ką nors pa­pirk­ti ar įsi­vė­lus į ki­to­kio po­bū­džio ko­rup­ci­nius skan­da­lus. Kar­tais Lie­tu­vo­je gir­di­mas tei­gi­nys “ši­tas vogs, bet ir ki­tiems duos” ne­ga­li bū­ti pa­si­tel­kia­mas kaip pa­si­tei­si­ni­mas ati­duo­dant bal­sus už ne­skaid­rius kan­di­da­tus. Tei­si­nę sis­te­mą nie­ki­nan­tys po­li­ti­kai bet ko­kiuo­se rin­ki­muo­se tu­ri su­lauk­ti griež­tos rin­kė­jų baus­mės - kuo ma­žiau bal­sų.

An­tras rei­ka­la­vi­mas - po­li­ti­nis nuo­sek­lu­mas ir lo­ja­lu­mas. Rin­kė­jai tu­rė­tų la­bai įta­riai žiū­rė­ti į kan­di­da­tus, ku­rie yra pa­kei­tę ke­lias par­ti­jas (ar koa­li­ci­jas) ir sa­vo po­li­ti­nį iš­gy­ve­ni­mą iš­kė­lę aukš­čiau už ki­tus po­li­ti­nius tiks­lus. Rei­kė­tų pri­si­min­ti jų veik­lą ir anks­tes­nius rin­ki­mus: ko­kius pa­ža­dus kė­lė, ar bent ban­dė juos iš­te­sė­ti, ar bu­vo iš­ti­ki­mi sa­vo veiks­mams ir pri­nci­pams. Jei­gu po­li­ti­kas sa­vo vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je pa­si­ro­dy­da­vo tik per Sei­mo rin­ki­mus, ga­li­ma prog­no­zuo­ti, kad ir Lie­tu­va (pre­zi­den­to rin­ki­mų apy­gar­da) jam ne­bus di­džiau­sias pri­ori­te­tas.

Kan­di­da­tai, bent di­džią­ja da­li­mi ten­ki­nan­tys (su­nku ras­ti to­kį, ku­ris yra ne­da­vęs ne­įvyk­do­mo pa­ža­do) du pir­muo­sius rei­ka­la­vi­mus, ke­liau­ja į an­trą spren­di­mo eta­pą. Čia tu­ri­me at­siž­velg­ti į rin­ki­mų spe­ci­fi­ką - pa­vyz­džiui, me­rui rei­kia kiek ki­to­kios kom­pe­ten­ci­jos nei kla­sės se­niū­nui. Pre­zi­den­tas yra vals­ty­bės va­do­vas, to­dėl jis daž­nai tu­ri per­ženg­ti Sei­mui ar Vy­riau­sy­bei bū­din­gus idė­ji­nius ir as­me­ni­nius ne­su­ta­ri­mus, siek­ti ša­liai nau­din­go kon­sen­su­so svar­biau­siais klau­si­mais. Šia­me pos­te rei­ka­lin­gas Lie­tu­vos vi­daus po­li­ti­ko­je pa­ty­ręs, pa­grin­di­nių par­ti­jų ir jų ly­de­rių ger­bia­mas žmo­gus. Tai­gi iš­si­šo­kan­čiam an­ti­sis­te­mi­nių pa­žiū­rų kan­di­da­tui, ku­ris ak­cen­tuo­ja po­li­ti­kos par­ibių prob­le­mas ir no­ri "sprog­din­ti" sis­te­mą, ne­tin­ka bū­ti pre­zi­den­tu.

Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją pre­zi­den­tas spren­džia pa­grin­di­nius už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mus ir kar­tu su Vy­riau­sy­be vyk­do už­sie­nio po­li­ti­ką. To­dėl ki­ta kom­pe­ten­ci­ja, itin svar­bi no­rin­čia­jam tap­ti pre­zi­den­tu, - ge­bė­ji­mas rep­re­zen­tuo­ti ša­lį už­sie­ny­je aukš­čiau­siu ly­giu. Tam rei­ka­lin­ga dip­lo­ma­ti­nė ar dar­bo eu­roat­lan­ti­nė­se (Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NA­TO) struk­tū­ro­se pa­tir­tis, ry­šiai su svar­biais ki­tų vals­ty­bių po­li­ti­kais. Jei­gu kan­di­da­tas vi­są sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą pra­lei­do Lie­tu­vos pro­vin­ci­jo­je, la­bai ti­kė­ti­na, kad iš­rink­tas jis van­giai megs ir iš­lai­kys dip­lo­ma­ti­nius ry­šius.

Ži­no­ma, ge­bė­ji­mas rep­re­zen­tuo­ti vals­ty­bę api­ma ir rei­ka­la­vi­mą bū­ti lo­ja­liam Lie­tu­vai. Tarp­tau­ti­niu ly­giu Lie­tu­vą dis­kre­di­tuo­jan­tys po­li­ti­kai ne­ga­li bū­ti rim­tai trak­tuo­ja­mi kaip kan­di­da­tai į pre­zi­den­tus. Pre­zi­den­tas, kaip vals­ty­bės va­do­vas ir už­sie­nio po­li­ti­kos vyk­dy­to­jas, tu­ri la­bai ge­rai su­vok­ti ša­lies stra­te­gi­nius in­te­re­sus ir sa­vo po­li­ti­nės kar­je­ros bei už­sis­py­ri­mo ne­kel­ti aukš­čiau už vals­ty­bės li­ki­mą.

Skaityti daugiau...