D.Grybauskaitė: lietuvių kalba negali būti sandėrių objektu

lzinios.lt 2014-04-15

Lie­tu­vių kal­ba ne­ga­li bū­ti po­li­ti­nių san­do­rių ar san­dė­rių ob­jek­tu, tei­gia pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

„Sa­vo po­zi­ci­ją ga­liu tik pa­tvir­tin­ti dar kar­tą - lie­tu­vių kal­ba ne­ga­li bū­ti po­li­ti­nių san­do­rių, san­dė­rių ob­jek­tu“, - an­tra­die­nį žur­na­lis­tams sa­kė pre­zi­den­tė, pa­klaus­ta apie Sei­mui pa­teik­tus du skir­tin­gus įsta­ty­mų pro­jek­tus dėl ne­lie­tu­viš­kų as­men­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se.

Pa­sak D.Gry­baus­kai­tės, Sei­mas an­tra­die­nį pa­siel­gė tei­sin­gai ne­pra­dė­jęs svars­ty­ti šių pro­jek­tų.

„Y­ra du įsta­ty­mai, skir­tin­gi. Ma­ny­čiau, kad la­bai tei­sin­gai šian­dien pa­da­rė Sei­mas, kad ne­pra­dė­jo dis­ku­si­jų, kad ne­pra­dė­jo svars­ty­ti šio klau­si­mo. Iš­ties abu va­rian­tai tai­sy­ti­ni. Rei­kė­tų la­bai ati­džiai ruo­štis ir da­ry­ti spren­di­mus šiuo klau­si­mu. Pa­sku­bo­mis da­ry­ti to­kių spren­di­mų ti­krai ne­ga­li­ma“, - tvir­ti­no pre­zi­den­tė.

Par­la­men­te re­gis­truo­ti du įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­var­džių ra­šy­bos as­mens do­ku­men­tuo­se.

So­cial­de­mo­kra­tų at­sto­vų Ire­nos Šiau­lie­nės ir Ge­di­mi­no Kir­ki­lo tei­kia­mu Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se pro­jek­tu siū­lo­ma pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je leis­ti ori­gi­na­lią pa­var­dės ra­šy­bą ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė: galime tikėtis NATO sausumos pajėgų dislokavimo Lietuvoje

Karinės pratybos "Gintarinė valia 2014"delfi.lt 2014-04-15

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį lankėsi kariuomenės pratybose „Gintarinė valia“.

Apžiūrėjusi karių pasirengimą, šalies vadovė eilinįsyk griežtai pasisakė apie Rusiją. Savo ruožtu kariuomenės vadovybė neslepia, kad kuo greičiau Lietuvoje bus NATO sąjungininkų sausumos pajėgos, tuo geriau bus užtikrintas šalies saugumas.

„Gintarinės valios“ pratybos apsieina be šautuvų, desantininkų ir lėktuvų – kariškiai galimos agresijos prieš mūsų šalį scenarijus repetuoja kompiuterinėmis simuliacijomis. Apžiūrėjusi pratybas, D. Grybauskaitė pareiškė, kad kariuomenei reikalingos tiek įstatymų pataisos, tiek geresni mechanizmai, žinybų koordinacija.

„Tai yra būtina. Ir tai yra naudinga būtent dabar, šioje situacijoje, kai matome vis labiau sudėtingėjančią situaciją už Lietuvos sienų, Europoje. Kai visa Europos saugumo sistema praktiškai yra griaunama Rusijos veiksmų“, - žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Dvi apklausos

V. Landsbergis. Dvi apklausosdelfi.lt 2014-04-15

Rusijos vadovas nutarė pasiteisinti, kodėl jis ryžęsis asmeniniam įsakymui užimti ir pasiimti Krymą. Jau pripažįsta, kad tuo žygiu įstūmė savo šalį į didelių sunkumų metą.

Tarptautinė smurtininkų deržavos izoliacija, net šalinimas iš Europos Tarybos, atsiritanti finansinė, tad ir socialinė, krizė – to negali nematyti net fanatikai, skelbiantys: ” visas pasaulis – priešai, bet mes visus primušim“.

Taip kažkada įsteigtame atsarginiame „prezidentiniame“ judėjime „Visus Rusijos liaudies frontas“ (VRLF), sukvietęs jo aktyvistus, V.Putinas paaiškino : nutariau veikti gavęs slaptos apklausos rezultataus. Slaptos! – tad atliktos ( jei išvis buvo) už kitų šalių nugaros ir patiems slaptiesiems agentams paslapčia suskaičiuojant Krymo gyventojų galbūt reikštas, galbūt sapnuotas, nuomones.

Pagal jas, jei VRLF tiki vado žodžiais , tai skubiame ir okupuotų prižiūrimame balsavime atsispindėjo išankstinės, jau tikrintos, krymiečių nuomonės. 77 procentai planavę atiduoti savo balsus, kad Krymas tektų Rusijai. Tai padrąsinę vadą veikti pagal planą ir pasirengimą.

Taip nupasakojęs savo ryžtą, nors ir permetęs dalį atsakomybės slaptoms „apklausoms“ ir jų organizatoriams (iešmininkams?) , V.Putinas įeisiąs į istoriją. Pats tuo pasigyrė VRLF aktyvui. Tiesa, gyventojų sudėtis prieš tai rodė rusų Kryme esant 60 procentų; bet su marsiečiais be skiriamųjų ženklų jų galėjo natūraliai bei psichologiškai padaugėti. Galų gale, ir tų skelbiamų skaičių niekas netikrino.

Skaityti daugiau...

„Europoje tikėjimą bandoma izoliuoti į atskirą terpę“

veidas.lt 2014-04-14

„Užsisėdėjome ant savo krikščioniškų laurų, leidome sau manyti, kad esame pakrikštyti, ir to užtenka būti kataliku“, – iš ko kyla pavojai krikščionybei interviu „Veidui“ sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.

Artėjant Šv.Velykom, kaip ir kasmet didžiųjų švenčių laikotarpiu, į bažnyčias plūstelės minios. Bet štai, „Spinter“/„Delfi“ pernai rudenį vykusios apklausos duomenimis, nors net per 80 proc. apklaustųjų save priskyrė Romos katalikams, tik 4,9 proc. sakė kas sekmadienį einantys į bažnyčią, 18,2 proc. reguliariai atliekantys išpažintį ir vos 38,3 proc. tiki, kad Kristus gyvas. Kaip Bažnyčia vertina tokią pasyvią katalikybę, klausiame arkivyskupo Gintaro Grušo.
G.G.: Šventinių katalikų fenomenas egzistuoja ne tik Lietuvoje – visame pasaulyje. Užsiliūliuojame savo gyvenimo patogumuose ir tik nelaimei, netekčiai ištikus, kai reikia pagalbos, šaukiamės Dievo ar jį prisimename prieš didžiąsias šventes.
Žinoma, norisi, kad tas susitaikymas su Dievu ir vieni su kitais prieš Velykas, prieš Kalėdas nuolat išliktų, augtų. Žmogus turi savyje troškulį ieškoti Dievo, bet ir Dievas ieško žmogaus. Didįjį Penktadienį Jėzaus pasakyti žodžiai nuo kryžiaus „Aš trokštu“ dažnai aiškinami kaip jo troškulys išgelbėti sielas, ieškoti mūsų.
Neseniai Popiežius Pranciškus pakvietė žmones visame pasaulyje, ypač tuos, kurie buvo nutolę nuo Dievo, skirti 24 valandas Viešpačiui, ir jie atėjo susitaikymo sakramento, vėl atrado savo kelią į santykį su Dievu. Kartais tas mūsų prieššventinis „pasižymėjimas“, kad esame katalikai, gali išaugti į tikrą santykį su Dievu.  Dievo tauta – tai keliaujanti tauta, bet ne visi keliaujame tuo pačiu greičiu.
O didžiosios šventės mus paskatina atnaujinti šią savo kelionę.
Taip, tik proginių katalikų – didžiulė masė  (tiesa, neseniai mūsų darytoje apklausoje reguliariai praktikuojančių katalikų kiek daugiau – apie 13-15 proc., įdomu, kad daugiau jų – didmiesčiuose). Manau, visų iššūkis turėtų būti – dar labiau suvokti, kad Bažnyčia – ne hierarchija, o mes visi, atgauti supratimą, kad būti kataliku – tai ne tik būti pakrikštytu, bet kasdien ieškoti santykio su Dievu.

Skaityti daugiau...

Skaudžios generolų laipsnių devalvacijos pasekmės

veidas.lt 2014-04-15

Socialdemokrato Juozo Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketina ketvirtadaliu didinti generolų ir vyresniųjų karininkų skaičių, tačiau tiesiogiai kovos veiksmuose dalyvaujančių eilinių karių padaugės vos viena kuopa.
Niekam ne paslaptis, kad krašto apsauga niekados nebuvo socialdemokratų politikos prioritetas, o įtakingo socialdemokratų politiko J.Oleko požiūris į kariuomenę, švelniausiai tariant, – prieštaringas. Tačiau jo sprendimas apdalyti kariškius generolų, admirolų, pulkininkų ir jūrų kapitonų antpečiais, kartu praktiškai nedidinant eilinių karių, kurie ir lemia mūšio baigtį, skaičiaus, mano nuomone, tolygus atviram pasityčiojimui tiek iš kariuomenės, tiek iš partijų, savaite anksčiau sutarusių dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, tiek iš prezidentės, kurios akivaizdoje tas susitarimas buvo pasirašytas.
Spręskite patys: praėjusią savaitę pranešta, kad “rengiant 2015 m. KAM biudžetą, lyginant su 2014 m., 100 karių numatoma padidinti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių ir 50-čia – dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose”.
Kas neišmano, ką šie skaičiai reiškia, paaiškinu: šimtas karių – tai viena šaulių kuopa, arba vienas šeštadalis bataliono. Tiek numatyta kitais metais padidinti kariuomenės kovinius pajėgumus. Dar penkios dešimtys patriotiškai nusiteikusių vaikinų ir merginų, kurie šiuo metu srautu plūsta į kariuomenę, įgis pradinių karinių įgūdžių, tačiau neapgaudinėkime savęs – kovai parengtais kariais jie netaps. Baziniai kariniai mokymai sugalvoti tam, kad savanoriams būtų leista paragauti karinės tarnybos ir apsispręsti – nori jie tapti profesionaliais kariais ar ne.

Skaityti daugiau...

Į kokią rytdieną žengiame?

lzinios.lt 2014-04-12

Šian­die­nos Eu­ro­pa nė­ra to­kia kaip va­kar. Bet laips­niš­kas bu­di­mas dar nė­ra vi­siš­kas at­si­bu­di­mas.

Tas pats tai­ky­ti­na ir di­des­niam tran­seu­ro­pi­niam de­mo­kra­ti­jų pa­sau­liui. Vi­sos iliu­zi­jos apie pa­siek­tą sta­bi­lu­mą ir po­ka­ri­nę tai­ką plė­to­jant tarp­tau­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą pa­si­ro­dė te­są pokš­tai. Sva­jo­nė apie tai­ką tarp tau­tų žlu­go. Vie­nin­te­lis tarp­tau­ti­nis įsta­ty­mas Ru­si­jai yra for­ce ma­jeur. Pa­sau­lio tai­kai gre­sia pa­vo­jus, ji ta­po di­džiau­sio šian­die­nos iš­šū­kio ir šan­ta­žo ob­jek­tu – eik, pa­si­duok aro­gan­tiš­kam ir ne­vil­ties grau­žia­mam tarp­tau­ti­niam dik­ta­to­riui.

Pa­klusk jam, jei aps­kri­tai no­ri gy­ven­ti – dau­giau ne­bė­ra juo­kų. To­kia bū­tų il­ga­lai­kė Ru­sų Tai­ka – Pax Rut­he­na.

Tai­kos gy­nė­jai, "taik­da­riai" vi­sur ir pa­na­šiai. Ži­no­ma, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio prob­le­ma nė­ra Ukrai­na, bet Ru­si­ja.

Kas nors ga­lė­tų sa­ky­ti – tai pa­bai­gos pra­džia. O lie­ka klau­si­mas: kie­no pa­bai­ga? Eu­ro­pos ar Ru­si­jos? Ko­dėl jos tar­pu­sa­vy­je ne­su­de­ri­na­mos?

Ati­tin­ka­mai bū­tų itin blo­gas ženk­las pa­skelb­ti Jung­ti­nių Tau­tų (JT) pa­bai­gą.

Skaityti daugiau...

A.Kubilius: be VLKK išvados projekto dėl pavardžių negalima svarstyti

lzinios.lt 2014-04-14

Ne­tu­rint Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) siū­ly­mo dėl ne­lie­tu­viš­kų as­men­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se, Sei­mui ne­ga­li bū­ti net pa­teik­tas so­cial­de­mo­kra­tų Ge­di­mi­no Kir­ki­lo ir Ire­nos Šiau­lie­nės par­eng­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, tei­gia Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius.

„Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, (VLKK iš­va­dos ne­bu­vi­mas - BNS) jau da­bar truk­do. Ne­ži­nau, kaip spręs Tei­sės de­par­ta­men­tas, bet Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, jog to­kia ini­cia­ty­va iš­plės­tai trak­tuo­ti lie­tu­vių kal­bos rei­ka­la­vi­mus pri­klau­so tik Vals­ty­bi­nei lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai. Sei­mo na­rių ini­cia­ty­va, ne­pa­rem­ta pa­čios Kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­da, iš kar­to su­ke­lia daug ne­rei­ka­lin­gų abe­jo­nių ir įtam­pų“, - pir­ma­die­nį per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją Sei­me sa­kė A.Ku­bi­lius.

Anot jo, nors G.Kir­ki­lo ir I.Šiau­lie­nės par­eng­tas pro­jek­tas pra­ktiš­kai ne­sis­ki­ria nuo prieš ke­le­rius me­tus par­eng­to ir Sei­mui teik­to A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės pro­jek­to, da­bar jis, šio po­li­ti­ko tvir­ti­ni­mu, ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai.

„Šis pro­jek­tas jau ry­toj įtrauk­tas į Sei­mo po­sė­džių dar­bot­var­kę. Ta­čiau G.Kir­ki­las ir I.Šiau­lie­nė tai pa­da­rė la­bai pa­sku­bo­mis, ne­pai­sy­da­mi nau­jau­sio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo ir ne­su­lau­kę Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­dos ar siū­ly­mo, kaip kad nu­ro­dė KT. Tuo pa­čiu G.Kir­ki­las ir I.Šiau­lie­nė su­kū­rė in­tri­gą, kad jų pa­siū­ly­mas ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai, jei­gu VLKK jų pa­siū­ly­mui ne­pri­tars“, - tei­gė A.Ku­bi­lius.

Skaityti daugiau...

Vakarai ir Rusija Jungtinėse Tautose surėmė ietis dėl Ukrainos

lzinios.lt 2014-04-14

Ru­si­ja ir Va­ka­rai sek­ma­die­nį su­rė­mė ie­tis Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je per de­ry­bas, ku­rios bu­vo sku­biai su­šauk­tos dėl gi­lė­jan­čios kri­zės Ukrai­no­je ir vy­ko už­vi­rus kru­vi­niems su­si­rė­mi­mams tarp ukrai­nie­čių pa­jė­gų ir pro­ru­siš­kų ko­vo­to­jų.

Ru­si­ja dėl au­gan­čios įtam­pos žė­rė kal­ti­ni­mus pro­va­ka­rie­tiš­kai lai­ki­na­jai Ukrai­nos vy­riau­sy­bei, ku­ri į val­džią at­ėjo va­sa­rį. Tuo tar­pu Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos dėl ne­ra­mu­mų kal­ti­no Krem­lių. Sku­biai su­šauk­tos de­ry­bos bu­vo jau de­šim­ta­sis JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos po­sė­dis dėl kri­zės Ukrai­no­je. Jis bu­vo su­reng­tas Ki­je­vui pa­gra­si­nus pra­dė­ti di­de­lio mas­to ka­ri­nę ope­ra­ci­ją, jei pro­ru­siš­ki ko­vo­to­jai ne­at­si­trauks.

Ge­ne­ra­li­nė Asamb­lė­ja pra­ėju­sį mė­ne­sį pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, smer­kian­čią Ru­si­jos įvyk­dy­tą Ukrai­nai pri­klau­san­čio Kry­mo anek­si­ją, ta­čiau ana­li­ti­kai sa­ko, kad ne­rei­kė­tų daug ti­kė­tis iš JT de­ry­bų, ku­rio­se ša­lys tik ap­si­kei­čia konf­ron­ta­ci­niais par­eiš­ki­mais.

Ru­si­ja, ku­ri su­šau­kė sek­ma­die­nio su­si­ti­ki­mą, sa­kė, jog „bū­tent nuo Va­ka­rų da­bar pri­klau­so ga­li­my­bė iš­veng­ti pi­lie­ti­nio ka­ro Ukrai­no­je“. „Jau pra­lie­tas krau­jas. Su­si­da­rė la­bai pa­vo­jin­ga si­tua­ci­ja, ku­rios to­les­nei es­ka­la­ci­jai bū­ti­na ne­del­siant už­kirs­ti ke­lią“, - sa­kė Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Vi­ta­li­jus Čiur­ki­nas per de­ry­bas Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. „Tarp­tau­ti­nė bend­ri­ja pri­va­lo pri­vers­ti Ki­je­vą su­sto­ti ir įgy­ven­din­ti vi­sus sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus“, - sa­kė jis, pri­dū­ręs, kad Ki­je­vas tu­ri liau­tis nau­do­ti jė­gą prieš žmo­nes Pie­try­čių Ukrai­no­je ir pra­dė­ti nuo­šir­dų dia­lo­gą.

Skaityti daugiau...