S.Spurga:Kaip atremti šliaužiančią agresiją?

lzinios.lt 2014-04-24

Ma­žai ti­kė­ti­na, kad Ru­si­ja ar­ti­miau­siu me­tu nu­kreips sa­vo ag­re­si­ją į Bal­ti­jos vals­ty­bes. Ki­ta ver­tus, pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis net tie, ku­rie ne­pa­si­žy­mi di­de­le fan­ta­zi­ja, bent kai ku­rio­mis aki­mir­ko­mis, ma­tyt, pa­ju­to le­di­nį ka­ro nuo­jau­tos gū­sį, jo ga­li­my­bės rea­lu­mą.

Si­tua­ci­ja ver­čia su­si­mąs­ty­ti, kuo gy­ny­bos po­žiū­riu stip­ri ir kuo silp­na mū­sų vals­ty­bė.

Vi­sų pir­ma im­ta ver­tin­ti ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mą. Dar kar­tą su­sizg­rib­ta, kad ka­riuo­me­nė fi­nan­suo­ja­ma ne­pa­kan­ka­mai - gy­ny­bai ne­ski­ria­ma 2 proc. BVP, kaip yra įsi­pa­rei­go­ta. Par­ti­jos at­nau­ji­no su­si­ta­ri­mą pa­ma­žu di­din­ti ka­riuo­me­nės fi­nan­sa­vi­mą.

Skir­si­me 2 proc. BVP ir ga­lė­si­me jaus­tis sau­gūs? To­li gra­žu ne. Ka­riuo­me­nės stip­ri­ni­mas - la­bai svar­bus da­ly­kas, ta­čiau tai tik vie­nas gy­ny­bos veiks­nių.

Įvy­kiai Ukrai­no­je at­sklei­dė, kad ag­re­si­jos po­bū­dis kei­čia­si. Ga­li at­si­tik­ti taip, kad tu­rė­si­me ge­rai par­eng­tą ka­riuo­me­nę, ta­čiau le­mia­mą aki­mir­ką ji ne­ži­nos, nei su kuo, nei kaip ka­riau­ti. Kry­me vei­kė „ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai“. Prieš to­kio po­bū­džio ant­puo­lį avia­ci­ja, „ra­ke­ti­nis sky­das“, tan­kai ir pa­būk­lai bū­tų be­jė­giai.

Skaityti daugiau...

Seimas atidėjo vardų ir pavardžių rašymo klausimą

lrytas.lt 2014-04-24

Ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje nebeliko planuotų svarstyti įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.

Tuo tarpu lietuvių kalbą saugoti pasiryžę visuomenininkai ir Tautininkų sąjunga neatsisako planų gegužės pradžioje surengti tūkstantinį mitingą prieš valdžios vykdomą politiką.

Paklausta apie tokį Seimo seniūnų sueigos apsisprendimą, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad tai padaryta socialdemokratų iniciatyva.

Parlamentarų darbotvarkėje nebeliko nei Seimo narių socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengto įstatymo projekto, nei alternatyvaus dokumento, kurį rengė konservatoriai Valentinas Stundys ir Rytas Kupčinskas.

Socialdemokratų projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Skaityti daugiau...

Rusijos policijos pareigūnams ir kariškiams uždrausta vykti į Lietuvą ir dar 100 šalių

Rusijos policininkai15min.lt 2014-04-24

Rusijos policijos pareigūnams ir kariškiams apribotas išvykimas iš šalies. Rusijos Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų, taip pat kitų žinybų vadovų nurodymuose policininkams ir kariškiams draudžiama vykti į daugiau nei 100 valstybių, į šį sąrašą įtraukta ir Lietuva bei Lenkija.

Kaip rašo Karaliaučiaus naujienų portalas klops.ru, apribojimai susiję su neseniai paskelbtomis Rusijos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis Rusijos piliečiams nevykti į šalis, pasirašiusias abipusio teisinio bendradarbiavimo sutartis su JAV. Šiose valstybėse Rusijos piliečiai esą gali būti sulaikyti pagal JAV specialiųjų tarnybų prašymus.

Klops.ru portalo teigimu, šie įsakymai jau apribojo tūkstančių Karaliaučiaus srities kariškių ir policijos pareigūnų judėjimą. Skirtingai nei kitų Rusijos regionų pareigūnams, Karaliaučiaus srities policininkams ir karininkams negalima vykti per Lietuvą net norint grįžti iš didžiosios Rusijos teritorijos į savo gyvenamąją Karaliaučiaus sritį.

Skaityti daugiau...

Rusija ir Lietuva atšaukia konsulus

lzinios.lt 2014-04-24

Ru­si­ja at­šau­kė ge­ne­ra­li­nį kon­su­lą Klai­pė­do­je Vla­di­mi­rą Ma­ly­gi­ną, o Lie­tu­va grą­ži­na į Vil­nių kon­su­lus Ka­ra­liau­čiu­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge, tre­čia­die­nį pra­ne­šė dip­lo­ma­tai.

Šie spren­di­mai pri­im­ti, kai Lie­tu­vos Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) pa­skel­bė, kad su dip­lo­ma­ti­ne prie­dan­ga Lie­tu­vo­je vei­kia Ru­si­jos žval­gy­bos tar­ny­bų dar­buo­to­jai.

Kaip BNS tei­gė Ru­si­jos kon­su­la­to at­sto­vai, V.Ma­ly­gi­nas iš­vyks­ta pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai, jis pa­skir­tas dirb­ti Mask­vo­je. Kon­su­lo par­ei­gas lai­ki­nai eis pa­ta­rė­jas Vla­di­mi­ras No­vi­ko­vas.

V.Ma­ly­gi­nas Ru­si­jos ge­ne­ra­li­nio kon­su­lo par­ei­go­se ne­iš­bu­vo nė dve­jų me­tų - į šį pos­tą jis bu­vo pa­skir­tas 2012 me­tų rug­sė­jį.

Kon­su­la­to tink­la­la­py­je iš­pla­tin­ta­me at­sis­vei­ki­ni­mo laiš­ke V.Ma­ly­gi­nas dė­ko­jo sa­vi­val­dy­bių va­do­vams, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, vers­lo at­sto­vams bei „vi­siems drau­gams lie­tu­viams“, su ku­riais te­ko bend­ra­dar­biau­ti, už pa­gal­bą plė­to­jant Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kius.

Skaityti daugiau...

Nerimas dėl Rusijos: Prancūzija į Baltijos šalis siunčia naikintuvus

http://gs.delfi.lt/images/pix/300x188/696a479/nato-kariniu-oro-pajegu-treniruote-baltijos-saliu-oro-erdveje-64433302.jpgdelfi.lt 2014-04-24

Keturi Prancūzijos naikintuvai nuo sekmadienio prisidės prie NATO vykdomos Baltijos šalių oro policijos misijos, trečiadienį pranešė Vašingtone viešintis Prancūzijos gynybos štabo vadovas.

Generolas Pierre'as de Villiers nurodė, kad keturi naikintuvai – „Mirage 2000“ arba „Rafale“ – bus dislokuoti vienoje Lenkijos bazėje, didėjant Baltijos šalių nerimui dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje.

„Jie dalyvaus oro policijos misijoje virš Baltijos šalių, (bazuodamiesi) Lenkijoje“, – kariškis sakė žurnalistams.

Prancūzija taip pat parodys kitą „padrąsinimo“ ženklą, pasiųsdama ankstyvojo perspėjimo ir vadovavimo sistemos (AWACS) lėktuvus patruliuoti virš Rumunijos, pažymėjo generolas.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios 600 oro desantininkų į pratybas Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, demonstruojant solidarumą su NATO narėmis, kurių teritorijos ribojasi su Rusija.

Skaityti daugiau...

Renovacija gali ir palaukti

lzinios.lt 214-04-24

An­tra­die­nį mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius Sei­me pri­sta­tė Vy­riau­sy­bės 2013 me­tų veik­los at­as­kai­tą. Gal­būt kai ku­riems Lie­tu­vos pi­lie­čiams ji nė­ra įdo­mi, ta­čiau iš es­mės tai svar­biau­sia po­li­ti­ko kal­ba, sa­ko­ma Sei­me kar­tą per me­tus. Bū­tent prem­je­ras, o ne pre­zi­den­tas yra at­sa­kin­gas už rea­lius dar­bus ar ne­vei­ki­mą vals­ty­bės gy­ve­ni­me.

Pa­sik­lau­sius prem­je­ro, Sei­mo na­rių ir pa­žvel­gus pro lan­gą api­ma tre­jo­pi jaus­mai. Be abe­jo, val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ly­de­ris tu­ri gir­tis nu­veik­tais dar­bais, opo­zi­ci­ja - jį kri­ti­kuo­ti, o pi­lie­čiai - bent su­pras­ti, apie ką kal­ba­ma.

Pra­dė­ki­me nuo opo­zi­ci­jos kri­ti­kos. Da­bar­ti­nei Vy­riau­sy­bei di­džią­ja da­li­mi bu­vo prie­kaiš­tau­ja­ma dėl ne­veik­lu­mo, nau­jų idė­jų ne­tu­rė­ji­mo ir dėl to, kad ji esą sa­vo au­to­ri­te­tą di­di­na ant anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės nu­ties­tų bė­gių.

Jei taip ir yra, su­nku su­pras­ti, ko­dėl pra­dė­tų dar­bų tęs­ti­nu­mas tu­rė­tų bū­ti blo­gy­bė. Ma­no gal­va, bet ku­rią Vy­riau­sy­bę, ku­ri tę­sia prieš tai bu­vu­sių­jų val­džio­je ge­rus dar­bus, de­rė­tų tik gir­ti. Es­mi­nis klau­si­mas, ar iš tie­sų ge­ri dar­bai yra tę­sia­mi, ar esa­ma po­ten­cia­lo blo­gus, tar­ki­me, kraš­to ap­sau­gos silp­ni­ni­mą, tai­sy­ti?

Pa­sik­lau­sius opo­zi­ci­jos prie­kaiš­tų da­ro­si ap­mau­džiai gai­la, kad ji iki šiol ne­la­bai su­vo­kia sa­vo pra­lai­mė­ji­mo prie­žas­čių pa­sta­ruo­siuo­se rin­ki­muo­se į Sei­mą ir prieš kal­tin­da­ma ką nors ne­veik­lu­mu, tu­rė­tų pa­ti ati­džiai pa­si­žiū­rė­ti į veid­ro­dį. Gal­būt vie­nin­te­lis Vy­tau­tas Lands­ber­gis nuo­sek­liai Lie­tu­vai ir pa­sau­liui pa­tei­kia sa­vo po­žiū­rį, pa­ta­ri­mus bei pa­sta­bas. Bet jis - ne opo­zi­ci­jos ly­de­ris, ku­ris ve­da ją į pre­zi­den­to, Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus. O dau­ge­lis ki­tų kon­ser­va­to­rių, krikš­čio­nių de­mo­kra­tų, li­be­ra­lų, re­gis, su­si­tai­kė su ra­miu ir jau­kiu nie­ko ne­vei­kian­čios opo­zi­ci­jos įvaiz­džiu. To­dėl vie­šo­jo­je erd­vė­je jos vaid­me­nį pe­ri­ma mar­gi­na­lai, ver­kian­tys dėl mis­ti­nio že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams ar eu­ro įve­di­mo.

Skaityti daugiau...

Ukraina turi parodyti, kas šalyje šeimininkas

lzinios.lt 2014-04-23

Nors Va­ka­rų ša­lys ir Ukrai­na su­si­ta­rė su Ru­si­ja tai­kiai įveik­ti kri­zę Ukrai­no­je, pro­ru­siš­ki se­pa­ra­tis­tai ne­ap­lei­džia oku­puo­tų Ry­tų Ukrai­nos mies­tų ad­mi­nis­tra­ci­jos pa­sta­tų. Pir­ma­die­nį ir an­tra­die­nį Ki­je­ve vie­šė­jo JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas. Ame­ri­kie­čių po­li­ti­kas ra­gi­no Ukrai­nos val­džią pa­čiup­ti va­džias ir im­tis ryž­tin­ges­nių veiks­mų kri­zei ša­lies ry­tuo­se įveik­ti. At­ro­do, kad įsi­pa­rei­go­ju­si be­są­ly­giš­kai lai­ky­tis su­si­ta­ri­mų val­džia Ki­je­ve el­gia­si per­ne­lyg at­sar­giai.

Su­nku ne­pa­sik­lys­ti tarp dau­gy­bės ver­si­jų apie tai, kaip el­gia­si da­bar­ti­nė Ki­je­vo val­džia ir ją pa­lai­kan­čios už­sie­nio vals­ty­bės ne­slūgs­tant įtam­pai Ukrai­no­je.

LŽ kal­bė­jo­si su Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro Po­li­ti­kos ana­li­zės ir ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­ju po­li­to­lo­gu dr. Lau­ry­nu Kas­čiū­nu.

- Ukrai­no­je dvi die­nas lan­kė­si JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas. Ar toks ame­ri­kie­čių ro­do­mas, at­ro­dy­tų, sim­bo­li­nis dė­me­sys ga­li duo­ti rea­lios nau­dos Ukrai­nai?

- Ame­ri­ka aiš­kiai de­mons­truo­ja, kad yra svar­bi vei­kė­ja šia­me re­gio­ne. Ji sig­na­li­zuo­ja Ru­si­jai, kad jei ši ir to­liau kė­sin­sis į Ukrai­nos su­ve­re­nu­mą, bus nu­baus­ta. Šiuo me­tu JAV yra pa­grin­di­nė va­ro­mo­ji jė­ga, su­ku­rian­ti at­sva­rą į Ukrai­nos su­ve­re­nu­mą to­liau be­si­kė­si­nan­čiam Krem­liui. Dėl to to­kį vi­zi­tą rei­kia ver­tin­ti tik tei­gia­mai.

Ži­no­ma, ame­ri­kie­čiai ne­skir­tų tiek dė­me­sio Ukrai­nai, jei­gu šio vaid­mens ak­ty­viai im­tų­si Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Ta­čiau da­bar JAV sank­ci­jos yra daug rim­tes­nės nei Bend­ri­jos na­rių.

Tie­sa, kad ES yra su­sie­ta su Ru­si­ja eko­no­mi­niais ry­šiais, ypač ener­ge­ti­kos sek­to­riaus (du­jų ir naf­tos) pre­ky­bos san­do­riais, dėl to bi­jo pa­ti skau­džiai nu­ken­tė­ti tai­ky­da­ma sank­ci­jas kai­my­nei. Ta­čiau rei­kia pri­si­min­ti, kad čia eg­zis­tuo­ja abi­pu­sis ry­šys. Pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no kon­tro­liuo­ja­mas Ru­si­jos eli­tas pri­klau­so nuo Va­ka­rų, o ypač ES rin­kų. Jei du­jų kom­pa­ni­ja „Gazp­rom” stai­ga ne­be­gau­tų pa­ja­mų iš ES, Ru­si­jos po­li­ti­nis re­ži­mas grei­tai pa­jus­tų sa­vo veiks­mų pa­sek­mes. Ati­tin­ka­mos in­te­re­sų gru­pės pa­spaus­tų Krem­lių per­žiū­rė­ti da­bar­ti­nę Ru­si­jos po­li­ti­ką Ukrai­no­je.

Skaityti daugiau...

Eugenijus Gentvilas: Feodalizmo triumfas: saugikliai prieš Lietuvą – 3:0

15min.lt 2014-04-23

Galėčiau sumalti į miltus bet kurį iš pastaruoju metu svarstomų Lietuvos žemės įsigijimo ,,trukdiklių“ – dėl jų antikonstitucingumo, antiekonomiškumo ir panašiai. Tą dar padarysiu pasisakydamas iš Seimo tribūnos. O kol kas norėčiau iškelti klausimą – kam naudinga, kad kuo mažiau žmonių galėtų įsigyti žemės Lietuvoje?

Atsakau – tam, kas jau dirba žemę, deklaruoja savo pasėlius, gauna ES tiesiogines išmokas ir bijo konkurentų. Sumažėjus žemę galinčių pirkti asmenų skaičiui kai kam atsivers galimybės jos įsigyti dar daugiau ir net pigiau nei iki šiol.

Žinoma, čia spjaunama į maždaug 800 tūkstančių žemės savininkų interesus, kurie gal ir nori parduoti žemę, bet nori ją parduoti už rinkos kainą. Seime dabar svarstomi žemės „saugiklių-trukdiklių“ projektai sustiprina įspūdį, kad rinkos principų čia niekas neleis.

Nuo ko visa tai prasidėjo

Dar 2009 metais pradėta kalbėti, kad būtinas žemės įsigijimo saugiklių įstatymas. Nors buvo sudaryta darbo grupė, joks įstatymo projektas dėl žemės ūkio paskirties žemės nebuvo paruoštas. 2013 metais, prisiminus, kad po metų atsivers laisvas kapitalo judėjimas ir žemę galės įsigyti ne tik lietuviai, bet ir kai kurių užsienio šalių piliečiai, vėl atgimė kalbos apie saugiklių įstatymo poreikį.

Šiandien galima konstatuoti du dalykus. Pirma – egzistuoja net 3 saugiklių įstatymo projektai. Antra – stebime visišką nesusikalbėjimą. Nuo ko tie saugikliai iš tikrųjų turėtų saugoti?

Skaityti daugiau...