D. Grybauskaitės pranešimas: apie šauktinių ašaras, Rusijos fenomeną ir prievartaujamus vaikus

delfi.lt 2015-06-04Dalia Grybauskaitė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė metinį pranešimą. Jame šalies vadovė daugiausia dėmesio skyrė krašto gynybai, kalbėjo apie Rusijos agresiją, darbingiausių piliečių emigraciją bei ragino daugiau dėmesio skirti socialiniams reikalams – ypač vaikų globos namų problemoms.

Kaip įpareigoja Konstitucija, šalies vadovė metiniame pranešime apžvelgė padėtį Lietuvoje, valstybės vidaus ir užsienio politiką.

Panešimo skaityti vykusią šalies vadovę netoli Seimo su vaivorykštės vėliavomis pasitiko žmogaus teisių aktyvistai, priminę apie diskusijas dėl civilinės partnerystės įstatymo.

 

Pareiga ar patogus gyvenimas?

Savo pranešimą D. Grybauskaitė pradėjo mintimis apie Lietuvos stiprėjimą ir vienijimąsi. Ji sakė norinti kalbėti apie pareigos ir atsakomybės svarbą, kuriant sėkmingą mūsų ir valstybės gyvenimą.

Pasak D. Grybauskaitės, mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai – šalies gynybai. Ne tik nuo agresyvios išorės kaimynystės, bet ir nuo to, kas griauna Lietuvą iš vidaus.

Šalies vadovės vertinimu, konstitucinė pareiga – užtikrinti grėsmes atitinkančią šalies gynybą – suvienijo valstybės vadovus, politikos oponentus, skirtingų tautybių žmones ir net konkuruojančias žiniasklaidos priemones. Vieningai vykdydamos Nacionalinį susitarimą, politinės partijos prisiėmė atsakomybę už tinkamą krašto gynybos finansavimą, strateginių įmonių ir informacinės erdvės apsaugą.

„Taip pat nebuvo lengva atvirai pripažinti, kad mūsų kariuomenės vienetai užpildyti tik 35 procentais. Todėl apsisprendėme laikinai grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą. Pareiga ar patogus gyvenimas – spręsdami šią dilemą pamažu į šauktinius registravosi savanoriai – lietuviai, rusai, lenkai“, – metiniame pranešime kalbėjo D. Grybauskaitė.

Skaityti daugiau...

Ultimatumų kalbos Seimas klausytis nenusiteikęs

lzinios.lt 2015-06-04

Ka­te­go­riš­ki ta­ria­mai skriau­džia­mų tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų gy­nė­jų rei­ka­la­vi­mai ne­rea­lūs, o Baž­ny­čios vė­li­mas į po­li­ti­kų in­tri­gas pra­si­len­kia su eti­ka. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) ini­ci­juo­tas pro­tes­to ak­ci­jas Sei­mo na­riai aiš­ki­na ar­tė­jan­čiais rin­ki­mais.

Mi­tin­gas, įspė­ja­ma­sis strei­kas, pe­ti­ci­ja ir mal­dos baž­ny­čio­je. Toks tu­ri­nin­gas dis­kri­mi­nuo­ja­mo­mis pa­si­ju­tu­sių tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų, pir­miau­sia – len­kiš­kų, gy­nė­jų pa­sta­rų­jų tri­jų die­nų pro­tes­to žan­rų re­per­tua­ras. Įspė­ja­ma, kad jis bus dar iš­plės­tas, jei de­ry­bos su val­džia bus ne­re­zul­ta­ty­vios. Švie­ti­mo rei­ka­lus ku­ruo­jan­čių Sei­mo na­rių tei­gi­mu, pro­tes­tuo­to­jų skel­bia­mi po­li­ti­niai ul­ti­ma­tu­mai prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, to­dėl juos pa­ten­kin­ti - ne­rea­lu. Ki­ta ver­tus, su­tin­ka­ma, kad pa­dė­ti ieš­ko­ti komp­ro­mi­so ga­li tik dia­lo­gas. Ta­čiau Sei­mo na­riai lai­ko­si vie­nos nuo­mo­nės dėl va­kar ry­tą vie­no­je sos­ti­nės baž­ny­čių au­ko­tų šv. Mi­šių už „len­kų švie­ti­mo Lie­tu­vo­je iš­li­ki­mą ir plė­trą”, ku­rio­se da­ly­va­vo LLRA eli­tas, - sa­kra­li­nė erd­vė ne vie­ta po­li­ti­niams šou.

Skaityti daugiau...

Vilniaus meras: ne visos lenkų mokyklos kalba piketuotojų kalba

lzinios.lt 2015-06-03

„Svar­bu, kad bend­ruo­me­nės, ku­rias pa­lie­čia mo­kyk­lų pert­var­ka, iš­sa­ky­tų sa­vo po­zi­ci­jas, dis­ku­tuo­tų, ko­kio švie­ti­mo len­kų bend­ruo­me­nės šei­moms rei­kia ir su­tar­tų pir­miau­sia tar­pu­sa­vy­je", - tei­gė sos­ti­nės me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius.

Šian­dien Vil­niaus me­ras R. Ši­ma­šius ir vi­ce­me­ras Val­das Ben­kuns­kas lan­kė­si len­kiš­ko­se sos­ti­nės mo­kyk­lo­se, no­rė­da­mi iš­girs­ti mo­kyk­lų bend­ruo­me­nės nuo­mo­nę ir ver­ti­ni­mus apie mo­kyk­lų tink­lo pert­var­ką. Su­si­ti­ki­mų cik­lą sa­vi­val­dy­bės va­do­vai pra­dė­jo nuo Jo­no Pa­uliaus II ir Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus gim­na­zi­jų bei Vla­dis­la­vo Si­ro­kom­lės vi­du­ri­nės mo­kyk­los.

"Nei pi­ke­tai, nei il­gai „ma­ri­nuo­ja­ma" re­for­ma, nei su­sip­rie­ši­ni­mas prob­le­mų ne­iš­sis­pęs. Tryp­čio­ji­mas vie­to­je ir ne­aiš­ku­mas ke­lia grės­mę vi­sam mo­kyk­lų Vil­niu­je tink­lui. Šian­dien pa­ma­tė­me, kad tiek Jo­no Pa­uliaus II, tiek Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus gim­na­zi­jos – pui­kūs pa­vyz­džiai: per­sit­var­kė vie­nos pir­mų­jų Vil­niu­je, ga­li už­ti­krin­ti ko­ky­biš­ką iš­si­la­vi­ni­mą, ma­to aiš­kią kryp­tį, ju­da į prie­kį ir yra at­vi­ros – pa­si­ruo­šę pri­im­ti dau­giau moks­lei­vių," – sa­kė Vil­niaus me­ras R. Ši­ma­šius.

Nuo­sek­liai per­sit­var­kiu­sią ke­tur­me­tę Jo­no Pa­uliaus II gim­na­zi­ją šiuo me­tu lan­ko 363 gim­na­zis­tai (9-12 kl.). Kol ne­per­sit­var­kys li­ku­sios len­kiš­kos vi­du­ri­nės mo­kyk­los mies­te, ky­la grės­mė, jog nuo rug­sė­jo Jo­no Pa­uliaus II gim­na­zi­ja su­ma­žės dar dviem kla­sė­mis – liks vos 300 gim­na­zis­tų, nors pa­gal pa­jė­gu­mus, mo­kyk­la ga­lė­tų pri­im­ti ir 700.

Skaityti daugiau...

Ekspertas: Latvijos prezidentas yra „išbandytas politikas“

alfa.lt 2015-06-03

Latvijos Prezidentu išrinktas gynybos ministras Raimondas Vėjuonis turėtų gerai jausti Baltijos šalių saugumo niuansus, tikėtina, jog jis dar labiau rems trijų valstybių bendradarbiavimą, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Liutauras Gudžinskas.

„Jis yra gynybos ministras ir jis patvirtino savo reputaciją - nes pradžioje buvo tam tikras skepsis dėl jo, ar jis bus stiprus lyginant su ankstesniuoju ministru. Turint omenyje ir sudėtingą geopolitinę situaciją, tikėtina, kad jis gerai supras visus niuansus ir bus vienas iš aktyvių Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo rėmėjų“, - BNS sakė politologas.

Anot eksperto, R.Vėjuonis yra „išbandytas politikas“ užima tvirtą ir principingą laikyseną net ir tais atvejais, kai kalba apie savo rėmėjus, pavyzdžiui, jį finansiškai rėmusį Venspilio merą, kurį įvardijo kaip „grėsmę nacionaliniam saugumui“. Politologas neabejojo, kad dėl to R.Vėjuoniui neturėtų iškilti sunkumų bandant susitarti su įvairių jėgų politikais.

Skaityti daugiau...

Prof. V. Landsbergio knygos "Kelyje į Damaską" pristatymas

Baltijos šalyse – vienos didžiausių NATO pratybų „Kardo kirtis“

alfa.lt 2015-06-01

Pirmadienį trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje prasideda karinės pratybos „Kardo kirtis 2015“, jose dalyvaus apie 6 tūkst. karių iš 13 NATO ir partnerių šalių.

Iš viso per pratybas vienu metu Lietuvoje dalyvaus per 3000 Lietuvos ir NATO bei Aljanso partnerių karių. Tai didžiausi sąjungininkų pajėgumai nuo šalies narystės NATO pradžios, BNS patvirtino Lietuvos kariuomenėje.

Birželio 1-19 dienomis vyksiantys mokymai susidės iš dviejų dalių: lauko pratybų ir brigados štabų vadaviečių pratybų, naudojant kompiuterinius treniruoklius.

Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų Europoje organizuojamų tarptautinių pratybų tikslas yra vystyti ir tobulinti sąjungininkų bendradarbiavimą planuojant ir vykdant karines operacijas, kelti karių profesionalumą ir treniruotis vykdyti priimančiosios šalies paramą, skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Lauko pratybos Lietuvoje bus rengiamos Gaižiūnų (Rukla) ir Generolo Silvestro Žukausko (Pabradė) poligonuose, čia treniruosis apie 1600 karių iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių ir apie 900 karių iš Lietuvoje dislokuotų ir atvykstančių JAV, Vokietijos, Portugalijos sausumos pajėgų padalinių, taip pat Kanados ir Slovėnijos oro atakų kontrolės vienetų.

Skaityti daugiau...

V. Putinas neįleidžiamas į G-7 susitikimą

2015-05-31 delfi.lt

 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nebus svečių sąraše, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti pasaulio lyderiai kitą savaitę susitiks Vokietijoje, ir tai bus dalis bausmės už numanomą Kremliaus paramą agresijai Ukrainoje.

Vis dėlto V.Putinas lieka vienas pagrindinių veikėjų tarptautinių reikalų scenoje, įskaitant JAV vadovaujamas derybas su Iranu, net jei Vakarų lyderiai pažadėjo stengtis izoliuoti jį tol, kol tęsis krizė Ukrainoje.

Dar šį mėnesį Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo atvykusi į Maskvą derėtis su V.Putinu, o JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasitarti su juo buvo nuvykęs į Sočį.

V.Putinas ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas pastarosiomis dienomis kalbėjosi telefonu ir susitarė atnaujinti derybas, kuriomis siekiama užbaigti Sirijos pilietinį karą ir kurioms V.Putino bendradarbiavimas taip pat yra itin svarbus.

JAV pareigūnai sako, kad šis bendravimas apsiriboja tomis sritimis, kuriose Maskva ir Vakarai turi bendrų interesų. Jie tvirtina, kad kreipimasis į V.Putiną dėl tokių klausimų neturėtų būti vertinamas kaip ženklas, kad Vakarai priėmė status quo Ukrainoje, kur prorusiški separatistai ir toliau kursto nestabilumą.

„Yra prasmė bendradarbiauti ten, kur esama aiškaus abipusio intereso, kol tavęs neprašo atsisakyti principinių reikalų, kurie yra svarbūs tavo šalies, tavo sąjungininkų ir tavo draugų saugumui ir gerovei“, – trečiadienį sakė viceprezidentas Joe Bidenas.

Skaityti daugiau...

Simbiozė – gera, bloga, keista

zolub 56Laikiną arba nuolatinį dviejų skirtingų rūšių organizmų sugyvenimą, naudingą abiem organizmams arba vienam iš jų, vadina simbioze. Daugiausia simbiozės pavyzdžių pateikia augmenija ir gyvūnija. Antai gamtoje egzistuoja simbiozinis augalų mitybos būdas, kuris remiasi augalų simbioze su dirvos mikroorganizmais bei grybais. Iš tikrųjų augalams, norint gauti visas reikiamas medžiagas, būtina kooperuotis su visa dirvožemio gyvų organizmų bendrija. Akivaizdu, kad natūralioje gamtoje, kur žemės niekas nedirba ir netręšia, augalai gerai auga, būna sveiki ir veda vertingus vaisius. Gamtoje dirvožemis nuolat „auga“, jo derlingasis sluoksnis nuolat atsinaujina, o dirbamuose laukuose – nuolat alinamas ir naikinamas. Ūkininkaujant gamtinės žemdirbystės būdu didžiausią darbą atlieka pati gamta.

Simbiozės atvejai aptinkami ir tarp gyvūnų. Pavyzdžiui, krokodilai turi nuosavus stomatologus; krokodilinis paukštelis pats įskrenda į šio plėšrūno atvertus nasrus ir juos išvalo, o pacientas tuo metu kantriai laukia.

Gamtos mokykloje žmogus daug ko išmoko, ypač technikos srityje, o iki techninės revoliucijos, įsibėgėjusios praėjusio šimtmečio trečiame dešimtmetyje, galima būtų tarti, kad žmogų su gamta siejo simbioziniai saitai, žmogus gamtai pastebimai nekenkė, o gamta jam prieglobstį teikė, maitino. Su technine revoliucija žmogaus draugiški santykiai su gamta pašlijo, vis daugėjo „gyvenamos aplinkos“ gamtos sąskaita, gamtai kenksmingomis technologijomis buvo daroma nepataisoma žala. Žmogus, kaip kirminas į obuolį, graužėsi į žemės gelmes, teršė orą, vandenis, kosmosą. Gamta, patirdama žmogaus nemeilę, neatlaikiusi prievartavimo, atsigręžė prieš žmogų, kerštauti pradėjo. Padažnėję žemės drebėjimai, cunamiai, uraganai, sausros, liūtys , jaučiama klimato kaita rodo, kad Žemė tarsi siekia nusikratyti parazituojančia žmonija.

Pasaulyje stebima akivaizdi sugyvenimo stoka visuomenėse. Techninė revoliucija, tiek daug davusi palengvinti žmonijos buitį, ištobulinusi komunikacijos priemones didžiausiai vertybei – bendravimui tarp žmonių – drauge ištobulino ginklus, sukurpė naujoviškus, žiauresnius kovos būdus, komunikacijos priemones vartoja taikų bendravimą žlugdyti. Tautos, sukūrusios savo valstybes, „betobulindamos“ valstybių reikalų tvarkymo būdus – politiką, tačiau paniekinusios amžinąsias ir bendražmogiškąsias vertybes, juos iškreipė, buvusią valdžių ir visuomenių simbiozę sunaikino. Radosi naujos, visuomenėms žalingos simbiozės formos. Keisčiausią politinė simbiozė, sugriuvus Sovietų Sąjungai, radosi Rusijoje.

Skaityti daugiau...