Ar lenko kortą turintis V.Tomaševskis bus ištikimas Lietuvai?

lrytas.lt 2014-04-10

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis mano, kad lenko kortą turintis politikas negali būti visiškai ištikimas Lietuvai. Ši problema turėtų būti aktuali Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui Valdemarui Tomaševskiui, kuris dalyvauja prezidento rinkimuose.

J.Bernatonis sako, kad tai yra jo kaip teisininko, o ne teisingumo ministro nuomonė. J.Bernatonis leido suprasti, kad V.Tomaševskis Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo deklaruoti, kad turi lenko kortą.

Tačiau lenkų partijos lyderis to nepadarė. V.Tomaševskis ketvirtadienį portalui lrytas.lt atsisakė patvirtinti, kad jis turi lenko kortą, nors anksčiau buvo skelbta, kad jis tikrai turi tokį Lenkijos ambasados išduodamą dokumentą.

Ministras įžvelgia pavojų

Ar lenko kortos turėjimas neprieštarauja šalies įstatymams, ministro J.Bernatonio ketvirtadienį per Vyriausybės valandą paklausė liberalas Eligijus Masiulis. 

J.Bernatonis pripažino, kad jam tai yra politiškai labai nepatogus klausimas. Jis apgailestavo, kad prieš kelerius metus, kai Lietuvos lenkams buvo pradėta išdavinėti lenko kortas, Konstitucinis teismas nesiėmė aiškintis šios problemos. Esą tik jis gali išspręsti šį klausimą. 

„Aš prašyčiau, kad mano atsakymas nebūtų politizuojamas, nes išsakysiu savo, kaip teisininko, nuomonę. Aš negaliu kaip teisingumo ministras irgi to vertinti. Aš laikausi tokios pat nuostatos, kaip ir daugelis kitų teisininkų, kad lenko korta yra įsipareigojimai kitai valstybei.

Pasižadėjimo kitai valstybei teisinė sąvoka apima ir įsipareigojimus, netgi numatyta, už kokį elgesį šios privilegijos gali būti panaikintos, vadinasi, tai yra tiesioginės sąsajos.

Skaityti daugiau...

NATO vadovas: Rusija turi atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori dialogo

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas15min.lt 2014-04-10

Rusija privalo atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori pradėti dialogą dėl tą šalį krečiančios krizės, ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

Per vizitą Čekijoje surengtoje spaudos konferencijoje A.F.Rasmussenas sakė, kad bet kokie tolesni Rusijos kariniai veiksmai sukeltų itin sunkių pasekmių ir išprovokuotų griežtas ekonomines sankcijas.

Pasak jo, NATO žvalgybos duomenys rodo, jog prie sienos su Ukrainos rytiniais regionais tebėra sutelkta apie 40 tūkst. Rusijos karių.

Rusija ir Vakarų šalys tebėra įsitraukusios į Šaltąjį karą primenančią konfrontaciją dėl Ukrainos, Maskvai aneksavus Krymą ir sutelkus stiprias karines pajėgas prie kaimyninės šalies neramių rytinių sričių, kuriose gyvena daug rusakalbių.

Skaityti daugiau...

Razmos paklausimas Butkevičiui dėl žemės pardavimo ir referendumo iniciatyvos

alfa.lt 2014-04-10

1. Seimas 2013 05 23 priėmė nutarimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio subjektams“. Priminsiu, kad už šį nutarimą balsavo absoliuti dauguma (46 iš 62 dalyvavusių posėdyje) valdančiosios koalicijos Seimo narių. Svarstant minėtą projektą nebuvo pateikta Vyriausybės nuomonė, kad nebus įmanoma jo įgyvendinti, nebuvo ir tokio pobūdžio viešų Ministro pirmininko pasisakymų. Seimo nariai, esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai galėjo turėti vilčių, kad Vyriausybei pavyks išsiderėti papildomą terminą dėl žemės pardavimo liberalizavimo atidėjimo. Artėjant 2014-05-01 norisi žinoti, ką Vyriausybei pavyko nuveikti įgyvendinant minėtą Seimo nutarimą: kam ir kokie pavedimai buvo duoti dėl šio nutarimo įgyvendinimo (pridėkite pavedimų kopijas); su kokiomis ES narėmis ir ES institucijų atstovais Lietuvos atstovai kalbėjosi dėl žemės pardavimo liberalizavimo termino nukėlimo; kokie tų pokalbių rezultatai? Seimo nutarimas numatė, kad Vyriausybė kas pusę metų turi pateikti Seimui informaciją apie jo įgyvendinimą. Malonėkite pateikti po pirmojo pusmečio Seimui teiktos informacijos kopiją.

2. Iniciatyvinei grupei pradėjus rinkti parašus dėl vadinamojo „žemės referendumo“, deja, viešai nebuvo paskelbta Vyriausybės išvada dėl referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų pasekmių. Daugelis pasirašiusiųjų asmenų nuoširdžiai tikėjo, kad inicijuodami referendumą apgins Lietuvos žemę nuo masiškai ją supirkti „besiveržiančių“ užsieniečių ir kartu nesukels kokių nors neigiamų pasekmių. Natūralu, kad ne visi yra pajėgūs kompetentingai įvertinti teikiamų Konstitucijos pataisų turinį ir pasekmes ir ar sutinkate, kad objektyvi, viešai išplatinta Vyriausybės išvada būtų padėjusi žmonėms objektyviau apsispręsti pasirašyti ar nepasirašyti? Suprantu, kad teisės aktai nenustato Vyriausybei prievolės tokią išvadą pateikti, bet atsakomybė už galimas pasekmes, manau, galėjo paskatinti tai padaryti. Kodėl tai nebuvo padaryta? Ar nuogąstavimas dėl galimo reitingų praradimo nebuvo pagrindinė priežastis premjerui viešai aktyviai išsakyti požiūrį į referendumą bei jo įgyvendinimo pasekmes? Priminsiu, kad aš, Seimo posėdyje du kartus klausdamas Mininstro pirmininko, kaip jis įgyvendintų referendumu priimtas Konstitucijos pataisas, aiškaus atsakymo neišgirdau.

Skaityti daugiau...

Euro traukinio jau niekas nesustabdys

lzinios.lt 2014-04-10

Pra­kti­nės eu­ro įve­di­mo tai­syk­lės jau su­dė­lio­tos. Ly­giai po sa­vai­tės Sei­mas ke­ti­na pri­im­ti Eu­ro įve­di­mo Lie­tu­vo­je įsta­ty­mą, ku­rio pro­jek­tui po svars­ty­mo be­veik vie­nin­gai pri­ta­rė šian­dien.

Kad ir kaip bū­tų gai­la, nuo at­ei­nan­čių me­tų pra­džios su li­tu teks at­sis­vei­kin­ti. Pa­na­šu, kad ši­tai su­pran­ta ir di­džiau­si eu­ros­kep­ti­kai. Į aud­rin­gą dis­ku­si­ją nuo ry­to įsi­vė­lu­siems Sei­mo na­riams kon­kre­čios eu­ro­pi­nės va­liu­tos įve­di­mo de­ta­lės rū­pė­jo ma­žiau­siai. Vie­ni sa­vo kal­bo­se var­di­jo eu­ro pri­va­lu­mus, ki­ti pirš­tais baks­no­jo į jo bai­su­mus. Tre­ti įti­ki­nė­jo, kad dėl to­kio svar­baus klau­si­mo - eu­ro įve­di­mo - bū­ti­na at­sik­laus­ti tau­tos nuo­mo­nės. Tam esą bū­ti­nas re­fe­ren­du­mas. Ta­čiau bal­sa­vi­mo po svars­ty­mo re­zul­ta­tai – „už“ bu­vo 88, „prieš“ pa­si­sa­kė 6, dar 8 su­si­lai­kė – lei­džia nu­ma­ny­ti, kad le­mia­mas bal­sa­vi­mas bus dar­nus.

Skaityti daugiau...

Britų žurnalistas Edwardas Lucasas: „Turime puikią progą sunaikinti kagėbistinį V.Putino režimą – reikia tik pakelti jam karo kainą“

Edwardas Lucasas15min.lt 2014-04-09

Britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas buvo vienas pirmųjų, kuris dešimtajame praėjusios amžiaus dešimtmetyje perspėjo Vakarus, kad sovietinio sukirpimo asmenys Maskvoje gudriai naudojasi Vakarų deklaruojamu pasitikėjimu Rusija. Dvi jo knygos pavadintos „Apgaulė: šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ ir „Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“. Interviu „Ukrainian Week“ E.Lucasas pareiškė, kad dabar – bene geriausia galimybė sugriauti Vladimiro Putino režimą ir sunaikinti nusikaltėlių, verslininkų ir kagėbistų valdymą Rusijoje.

– Kada prasidėjo naujasis šaltasis karas?

 – Manau, naujasis šaltasis karas realiai prasidėjo prieš kelerius metus, ir Vakarai padarė didelę klaidą manydami, kad Rusija yra visiškai pasikeitusi po 1991-ųjų. Deja, mes pamatėme čekistinės valstybės grįžimą – netgi Boriso Jelcino valdymo metais. Tuomet iškilo Aleksandras Koržakovas, buvęs KGB majoras ir prezidento apsaugos tarnybos vadovas, ir Jevgenijus Primakovas, vadovavęs Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai ir buvęs premjeru 1998–1999 metais. 

Situacija dar pablogėjo, kai Vladimiras Putinas ir jo KGB draugai iš Sankt Peterburgo perėmė Maskvą, ir nuo to laiko viskas eina tik blogyn.

Manau, skirtumas nuo senojo šaltojo karo yra toks, kad jame vyko labai aštri karinė ir ideologinė konfrontacija. Naujasis šaltasis karas sukasi apie Rusijos pinigų Vakaruose panaudojimą siekiant suskaldyti Vakarus ir pasinaudoti energetika kaip ginklu.

Taigi, yra skirtumų, tačiau, kaip matome iš situacijos Ukrainoje, senasis ir naujasis karas vis labiau panašėja.

Skaityti daugiau...

NATO trigubai sustiprins Baltijos šalių oro policijos misiją

Amerikiečių naikintuvai F-15C Eagledelfi.lt 2014-04-09

 

NATO nuo ateinančio mėnesio sustiprins Aljanso rytinių narių gynybą, dislokuodama trigubai daugiau nei įprasta naikintuvų Baltijos šalyse, antradienį nurodė vienas NATO kariškis.

Baltijos šalyse paprastai dislokuojami keturi NATO naikintuvai, tačiau Jungtinės Valstijos, kurios šiuo metu atsakingos šio regiono oro erdvės policijos misiją, šias pajėgas padidino iki 10 naikintuvų F-15.

Padidėjusios įtampos su Rusija dėl Ukrainos krizės sąlygomis tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad Aljansas vykdo savo įsipareigojimus prisidėti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos, padidėjus nerimui dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Ateinantį mėnesį prasidėjus kitam Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos etapui, Baltijos šalyse dislokuojamų NATO naikintuvų Baltijos padaugės iki 12 – jų bus triskart daugiau nei įprasta, sakė Aljanso kariškis.

Intensyvesnis patruliavimas virš Baltijos šalių yra dalis plano sustiprinti Aljanso sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje gynybą ore, sausumoje ir jūroje, kurį NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove’as (Filipas Bridlavas) turėtų pateikti iki balandžio 15 dienos.

Lietuva praeitą savaitę nurodė, jog šiais metais dėl Rusijos karinių orlaivių, priartėjančių prie Baltijos šalių oro erdvės, tenka dažniau kelti į orą NATO naikintuvus – tokių incidentų dabar įvyksta maždaug po vieną per savaitę.

Skaityti daugiau...

Kodėl Europa neskuba bausti Rusiją už agresiją prieš Ukrainą

veidas.lt 2014-04-09
Didžiųjų Europos valstybių siekis bendradarbiauti su Rusija yra šimtametis strateginis interesas, kurio pakirsti nepajėgė nei Jungtinės Valstybės šaltojo karo laikais, nei, juo labiau, negali pakirsti Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Dar gerokai iki Krymo okupacijos ir aneksijos, kuomet Maidane liepsnojo padangos, dažnas ukrainietis klausdavo atvykėlių iš Lietuvos: Kodėl Europa mums nepadeda? Kodėl Prancūzijai ar Italijai

visiškai nerūpi, ką Ukrainoje išdarinėja Rusija? Kodėl Vakarai negali veikti kartu ir Amerika sako “kruškime Europą”, nes ši tikrai nesiims padėti Ukrainos demokratijai? Po to, kai Maidano pergalė išvirto atvira Rusijos agresija, dažnas Europos politikas ar žurnalistas apie naująją Ukrainos valdžią prabilo Kremliaus propagandos žodžiais. “Jie ką, nesupranta, kas įvyko” – dabar jau klausia netgi Briuselyje nebe pirmus metus dirbantys lietuviai.
Atsakymo, kad Europa myli Rusiją, jau nebepakanka. Dabar jau norisi suprasti, kodėl Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas NATO ministrų susitikime sako, kad Aljansui apskritai nereikia dislokuoti nuolatinių pajėgumų prie sienos su Rusija? Ir kodėl buvęs Vokietijos kancleris socialdemokratas Helmutas Schmidtas Rusijos veiksmus Krymo pusiasalyje vadina “visiškai suprantamais” ir kritikuoja Vakarų reakciją į krizę, ES ir JAV paskelbtas sankcija vadindamas “nesąmone”?

Skaityti daugiau...

L. Kasčiūnas. Apie Rusijos draugus Europoje

L. Kasčiūnas. Apie Rusijos draugus Europojedelfi.lt 2014-04-08

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir ne iki galo pavykęs Vakarų atsakas paskatino klausti – kodėl ES yra nuolat linkusi vykdyti nuolaidžiavimo politiką Kremliaus atžvilgiu? ES neryžtingumo Rusijos atžvilgiu akivaizdoje Lietuvos politologai ir politikos apžvalgininkai suskubo analizuoti Rusijos interesams atstovaujančių politinių jėgų tinklą Europoje.

Ir daugelio akys nukrypo į Europos radikalios dešinės politines jėgas (Prancūzijos Nacionalinį frontą, Austrijos Laisvės partiją, Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partiją), atvirai besižavinčias Vladimiro Putino Rusija ir jo siūloma tarptautinių santykių vizija. Bet ar kraštutiniai dešinieji iš tiesų yra pagrindiniai V. Putino sąjungininkai Europoje? 

 

Rusijos užsienio politiką palaikantis Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas šiandien Prancūzijos nacionalinėje Asamblėjoje (žemuosiuose rūmuose) turi 2 vietas iš 577, Senate (aukštuosiuose rūmuose) apskritą nulį iš 348 senatorių, o Nigelo Farage‘o Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, kuri, anot mūsų politikos apžvalgininkų ir politologų, irgi tarnauja Rusijos interesams, demonstruoja dar „geresnius“ rezultatus: tą patį nulį iš 650 Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų narių, bet turi net 3 lordus Lordų rūmuose iš 724. Tad jei būtent visa tai yra svarbiausios politinės jėgos, į kurias Vakarų Europoje investuoja Rusija, galima drąsiai teigti, jog V. Putinui toli idiotų ieškoti nereikia, nes tokiu atveju jis pats yra visiškas idiotas.

Be abejo, radikalių dešiniųjų politinių jėgų populiarumas Vakarų Europos visuomenėse auga, nes tai naujų socialinių ir kultūrinių lūžių XX a. pabaigos Vakarų Europoje padarinys ir tradicinės dešinės politinių partijų nesugebėjimo rasti atsakymus į šiuos iššūkius pasekmė. Iškilus iššūkiams šeimos bei gyvybės sampratai, atsiradus imigracijos problemoms, o multikultūriniam visuomenės modeliui patiriant vis daugiau nesėkmių, tradicinės centro dešinės politinės partijos iki šiol taip ir nesugebėjo pasiūlyti aiškios pozicijos dėl tolesnės visuomenės raidos vizijos. Kraštutiniams dešiniesiems pasitaikė proga užpildyti šį vakuumą. 

Vis dėlto, kalbėti apie tai, kad radikali dešinė šiandien yra reali galimybė Rusijai didinti savo įtaką Europoje yra mažų mažiausiai klaidinga. Bent jau tol, kol Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje veiks daugumos atstovavimo rinkimų sistema, kuri užkerta kelią net ir keliolika procentų rinkėjų balsų gaunančiam Nacionaliniam frontui bei Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijai turėti bent kelis narius savo nacionaliniuose parlamentuose. 

Skaityti daugiau...